„Teismas yra ta institucija, kuria visi niekada nebus patenkinti”

Nuo šių metų kovo, Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu, Palangos miesto apylinkės teismo pirmininke paskirta Ingrida Krušienė tvirtina, kad kurorto specifika daro įtaką net teisiniams ginčams. „Ieškiniai, teikiami teismui Palangoje aiškiai skiriasi nuo svarstomų klausimų Klaipėdos teisme. Palangoje labai daug ginčų tarp bendraturčių dėl žemės, gyvenamosios valdos padalinimo ir naudojimo nustatymo, bylų dėl nelegalių statybų, apskritai dėl statybų pažeidimų – Klaipėdoje tokios retesnės“, – sakė Palangos miesto apylinkės teismo pirmininkė ir pridūrė, jog kurorto specifiką lemia ir tai, jog vasarą čia suplūsta žmonių iš įvairių Lietuvos vietų. Kai kuriems iš jų įvykdžius nusikalstamą veiką kurorte, byla nagrinėjama būtent čia, o tai kartais ir užtrunka.

Užaugo teisininkų šeimoje
Šiauliuose gimusi teisininkė dar prieš mokyklą su tėvais atvyko gyventi į Palangą. Teisininkų šeimoje augusi pašnekovė tikino, jog, nors tėvai nebuvo teisėjai, nuo mažens mačiusi teisininko kelią. „Ko gero, tai buvo pagrindinė paskata, nes toks gyvenimo būdas patiko, pasirodė įdomus, tad baigus mokyklą nebuvo abejonių, kur stoti“, – apie tai, kas lėmė teisininko profesijos pasirinkimą, kalbėjo Palangos miesto apylinkės teismo pirmininkė.
I. Krušienė teigė, jog norint tapti teisėju, reikia nueiti pakankamai ilgą kelią, tačiau tai neatbaidė mokyklą baigusios merginos nuo šios profesijos pasirinkimo. „Tai – atsakinga profesija, iki teisėjo darbo reikia nueiti ilgą kelią, bet, maniau, šias savybes turiu“, – sakė pašnekovė. Abejonių dėl pasirinkimo teisingumo nekilo ir studijuojant – teisininkė prisipažino, jog baigusi studijas atsidūrė savo kryptyje. „Visada labiau traukė teisminis darbas. Buvau linkusi link baudžiamosios teisės – visada norėjosi visuomenės išgryninimo, kad nuskriausti žmonės matytų, jog valstybė jiems padeda, o kaltieji sulaukia bausmės“, – kalbėjo teisininkė.

Būtina branda
Pasak pašnekovės, dirbant teisėjo darbą būtina branda. „Teisėjo darbe svarbi ne tik teisinė nuomonė, bet ir žmogiškasis faktorius, nukentėjusiojo pozicija. Kartais byla taip pakrypsta, kad privalai priimti išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat ir skiriant bausmę labai svarbus žmogiškasis faktorius: lengvinančios, sunkinančios aplinkybės, paties nusikaltusio žmogaus požiūris į savo veiką – ar jis atsiprašo nukentėjusiojo, ar atlygina žalą, ar po nusikaltimo stengiasi kontaktuoti su nukentėjusiuoju“, – vardino teisininkė.
Prieš tapdama Palangos miesto apylinkės teismo pirmininke I. Krušienė nuėjo netrumpą kelią. Teisininkė yra baigusi Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. „Pradėjau dirbti Palangos miesto apylinkės prokuratūroje raštinės vedėja, vėliau dirbau apygardos prokuratūroje, paskui perėjau dirbti į Klaipėdos apygardos teismą skyriaus pirmininko patarėja, vėliau tapau Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja, ja dirbau šešiolika metų. Visus tuos metus nagrinėjau baudžiamosios ir administracinės teisės pažeidimų bylas. Įgijusi praktikos 2015 m. kovo 27 d. Prezidentės dekretu buvau paskirta Palangos miesto apylinkės teismo pirmininke“, – pasakojo pašnekovė.

Smurtauja net šeimos nariai
Tikriausiai nagrinėdamas kiekvieną bylą teisininkas atiduoda jai savęs tiek, kiek pajėgia, tačiau ne visos jų pareikalauja vienodai daug stiprybės. Pasiteiravus, kokios bylos teisininkei atrodo sunkiausios, I. Krušienė tvirtino ypač rimtai vertinanti smurtą artimoje aplinkoje. „Ypač daug bylų – dėl smurto artimoje aplinkoje, kai smurtauja šeimos nariai. Visada pagalvoju: kas šiems žmonėms bus pabaigus bylą? Ar situacija pasikeis, ar tik nubausime kaltininkus, o situacija kartosis. Į tokias bylas žiūriu labai atsakingai, stengiamės pakviesti psichologą, teismas stengiasi, kad nukentėjusieji būtų informuoti, kur kreiptis pagalbos, nukreipia, kur ieškoti pagalbos, jei žmogus apsisprendžia toliau gyventi su smurtautoju“, – kalbėjo pašnekovė.

Išmoko atsiriboti
Ne vieną painią bylą išnarpliojusi teisininkė tikino, jog neigiamų emocijų namo stengiasi nesinešti. „Aš darbą ir asmeninį gyvenimą labai atriboju. Darbe esu įstatymų vykdytoja“, – prisipažino pašnekovė. Paklausta, ar moteriai sunkiau dirbti šį darbą nei vyrui, teisininkė sakė negalinti pasakyti ir siūlė apie tai paklausti vyrų.
Kadangi kiekviena byla reikalauja nemažo indėlio, teisėjas bylas planuoja iš anksto, per dieną svarstomos panašaus pobūdžio bylos, todėl paprastai persiorientuoti iš vienos bylos į kitą nebūna labai sunku.
Teismo salė – vieta, kur susiduria skirtingi likimai, skiriamos bausmės. Net nusikaltusius asmenis paprastai lydi jų artimieji, todėl teisėjams tenka išvysti nemažai neigiamų emocijų. I. Krušienė teigė, jog atsiriboti nuo jų sudėtinga būna tik pradėjus dirbti. „Vėliau išmoksti tuos dalykus atriboti. Žmonių likimus, – ne tiek kaltinamųjų, kiek jų šeimos narių – tu jauti, bet tai kaltinamojo atsakomybė – jis pasirinko tokį kelią ir privertė artimuosius kentėti, o teisėjas neturi kitos išeities, tik atsižvelgti į aplinkybes, esančias byloje, ir spręsti“, – sakė teisininkė.
Paprašius plačiau pakomentuoti teismo pirmininko funkcijas, I. Krušienė sakė: „Ir teisėjas, ir teismo pirmininkas – viename asmenyje“. Pasak pašnekovės, pirmininkas vadovauja teismo organizaciniam darbui, kontroliuoja, kaip laikomasi etikos normų, tiria asmenų skundus, šalina darbo trūkumus.

Palanga – specifinė
Ne vienerius metus teisėja Klaipėdoje išdirbusi pašnekovė pastebėjo, jog Palangos teismui teikiami svarstyti klausimai yra kiek kitokio pobūdžio negu uostamiestyje. „Kurortinis miestas turi savo specifiką, tai susiję su nuosavybe. Palangoje labai daug ginčų tarp bendraturčių dėl žemės, gyvenamosios valdos padalinimo ir naudojimo nustatymo, bylų dėl nelegalių statybų, apskritai dėl statybų pažeidimų – Klaipėdoje tokios retesnės. Palangoje labai brangi žemė, nekilnojamasis turtas, ir kyla ginčai tarp bendraturčių. Ir dėl nelegalių statybų yra ryškus bylų pagausėjimas teisme“, – kalbėjo Palangos miesto apylinkės teismo pirmininkė ir pridūrė, jog kurorto specifiką lemia ir tai, jog vasarą čia privažiuoja nemažai žmonių iš įvairių Lietuvos vietų. Kai kuriems iš jų įvykdžius nusikalstamą veiką kurorte, byla nagrinėjama būtent čia, pagal nusikaltimo padarymo vietą, o tai užtrunka, kadangi nusižengęs asmuo, kartais ir liudininkai, gyvena kituose miestuose.
„Palangoje šiek tiek mažiau smurto artimoje aplinkoje bylų, tačiau tai nereiškia, kad jis nevyksta – gal kiek mažiau išryškėjo per tuos kelis mėnesius, kai čia dirbu“, – svarstė pašnekovė.

Auga visuomenės pasitikėjimas
Kalbėdama apie visuomenės pasitikėjimą teismais, I. Krušienė pastebėjo, jog pastaraisiais metais šis po truputį didėja. „Šiek tiek auga – per pastaruosius metus pasitikėjimas teismais išaugo bene aštuoniais procentais“, – sakė pašnekovė. Tą didėjantį visuomenės pasitikėjimą teisininkė buvo linkusi sieti su tuo, jog teismai darosi atviresni visuomenei. „Teismas turi įvairių lankstinukų, stengiasi žmonėms paaiškinti, kaip liudytojai turi elgtis teisme. Ir psichologą kviečiame į posėdį, rengiamos atvirų durų dienos, kur supažindinama su teisminio proceso subtilybėmis“, – pasakojo Palangos miesto apylinkės teismo pirmininkė.
Į teismus su prašymais papasakoti apie šių darbą kreipiasi ir ugdymo įstaigos, moksleiviai, studentai, todėl dirbama ir su jaunąja karta – teisininkė tai vertino ir kaip savotišką indėlį į ateitį. „Pastaruoju metu teismai Klaipėdoje priimdavo besidominčius, paaiškindavo, kas vyksta teisme, kaip jo kontekste atrodo vienas ar kitas dalyvis“, – pasakojo pašnekovė. Pasak teisininkės, vaikai užduoda labai daug klausimų, jiems įdomu, kaip atrodo teismo salė, kokios bausmės skiriamos. „Gal toks žmogus, kada nors atėjęs, tarkime, liudyti, jausis tvirčiau, žinos, kaip tai reikia daryti“, – išreiškė viltį teismo pirmininkė.

Nepatenkintų bus visada
Pašnekovė tikino, jog neįmanoma tikėtis, kad teismo darbu visi liks patenkinti. „Teismas yra ta institucija, kur niekada nebus visi patenkinti, kadangi, išskyrus taikos sutartį ar atvejus, kai šalys susitaiko, kai kurios šalys visada lieka nepatenkintos. Todėl visame pasaulyje teismai nėra ta institucija, kuri turėtų aukštus reitingus“, – kalbėjo I. Krušienė.
Pasidomėjus, kokios charakterio savybės būtinos teisėjui, pašnekovė teigė, jog dirbant šį atsakingą darbą svarbiausia įsigilinti į bylos esmę, žinoti įstatymus, turėti gyvenimo patirties, gebėti operatyviai reaguoti į besikeičiančią situaciją byloje ir sugebėti subjektyviai priimti sprendimus. „Teismas visus įrodymus ištiria betarpiškai – tik taip jis gali priimti teisingą sprendimą. Būna situacijų, kai tik nagrinėjant apeliacine tvarka pateikiama įrodymų, lemiančių sprendimą“, – sakė teisininkė.

Trumpai:
Gimė Šiauliuose.
Zodiako ženklas – Liūtas.
Laisvalaikio pomėgiai: „Labai mėgstu skaityti knygas, sportuoju (pilatesas), su šeima daug keliaujame. Šiltuoju metų laiku daug važinėjame dviračiais, kadangi Palangoje labai gerai išvystyta infrastruktūra. Kadangi darbas sėdimas, po darbo stengiuosi pajudėti. Palangoje daug žalumos, mes turime daugiau galimybių pabūti gamtoje negu didmiesčių gyventojai“.
Principas, kuriuo vadovaujasi gyvenime: „Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad kiti su tavimi elgtųsi“.
Apie Palangą: „Kadangi užaugau Palangoje, mėgstu šį miestą, vertinu jį už besiplečiančią infrastruktūrą, už tai, ką duoda gamta. Pripratau, ir man patinka palangiškių lėtas žemaitiškas būdas, patinka, kad čia gali gyventi gamtos tempu, sveikiau, paprasčiau, nes nėra transporto grūsčių. Esu pripratusi prie sezoniškumo, ir jis man patinka: gali pajusti ir sostinės privalumų, ir turi daug ramaus laiko“.