Svetlana Grigorian: „Mano širdis – Palanga”

Ji yra tai, ko Palangai reikia. Su moderniu žvilgsniu ir pasiryžusi drąsiems sprendimams. Svetlanai Grigorian – tik 28-eri, tačiau ji jau spėjo pelnyti kurorto socialdemokratų pasitikėjimą – yra jų vienbalsiai išrinkta kandidatėkitąmet vyksiančiuose tiesioginiuose mero rinkimuose.
Svetlana užaugo Palangoje,žinomų palangiškiųIngos Drakšaitės ir Artur Arakelian šeimoje. Mokslus baigė Palangos senojoje gimnazijoje, Klaipėdos universitete įgijo viešojo administravimo bakalauro, o vėliau Mykolo Romerio universitete tarptautinės prekybos ir verslo magistro laipsnį.Darbą Užsienio ir ES reikalų skyriuje Vyriausybės kanceliarijoje iškeitusi į politinį darbą Seime, žinias apie politinius procesus toliau ten ir gilina.
Vis dėlto, savo pašaukimu Svetlana vadina norą dirbti Palangos ir jos bendruomenės labui. Ji niekuomet nebuvo atitrūkusi nuo Palangos.„Palanga – gimtieji mano namai. Čia ne tik kaskart susitinku su savo mylimais tėvais, broliu ir sese, bet ir matausi, ir pasikalbu su daugybe žmonių – palangiškiaisir miestosvečiais. Girdžiu ir pajuntu, kas jiems rūpi, kuo džiaugiausi, dėl ko liūdi. Kartu ir pasidžiaugiu, ir kremtuosi. Mano širdis–Palanga“,– sakė S. Grigorian, sutikusi atsakyti į „Lietuvos pajūris 2018“ klausimus.
– Svetlana, esate jauna, bet politikoje – ne naujokė.Kaip Jums pavyko sukaupti tiek daug patirties, padaryti gana įspūdingą karjerą?
–Kaip ir daugelis, esu toks pat paprastas žmogus,dirbantis kasdienius darbus, besidžiaugiantis laimėjimais ir susiduriantis suįvairiais iššūkiais.Dirbu nuo vienuolikos metų, nuo tada pradėjau talkinti tėvams šeimos versle. Įsisukau ir jau nesustojau. Mokiausi, norėjau darbo pagal specialybę.
Pareigos Vyriausybėje ir Seime – taidarbai, kurių kryptingai siekiau. Esu žmogus, negalintis gyventi be tikslų. Ir dažnaisau išsikeliu kartais, atrodytų, neįkandamus iššūkius, užsispyrusiai jų siekiu, įdedu daug pastangų, ir dažniausiai, pasiekiu savo. Tai suteikia daug prasmės mano gyvenimui. Kiekvienas laimėjimas tik įrodo tai, ką dažnai kartoju ne tik sau, bet ir mane supantiems žmonėms– „nieko nėra neįmanomo“.
– Svetlana, man, esu tikras ir skaitytojams, tikrai būtų įdomu sužinoti, kas gi paskatino Jūsų norą dalyvauti politikoje?
–Nemanau, jog politika ir darbas šioje srityje yra komforto zona. Patikėkite, ir jaučiu, ir dabar matau, kad tai nelengvas kelias – jį pasirinkusiam tenka paaukoti labai daug. O renkantis tokį kelią moteriai – ypač sudėtinga. Kiekviename žingsnyje turiu įrodinėti savo pasirinkimą, gebėjimus ir tai, kad darbus atlikti galiu lygiai taip pat kokybiškai, o gal net ir geriau, negu kiti. Esu ambicinga.Man – tai iššūkis, o iššūkiai man labai patinka.Tas jausmas ir yra tai, kas „veža“ šiame kelyje.
–Tikslai dideli, gebėjimų reikia daug. Kokių mokslų teko mokytis, kad jų įgytumėt?
–Baigiau Viešojo administravimo specialybės bakalaurą Klaipėdos universitete ir Tarptautinės prekybos magistro studijas Mykolo Romerio universitete. Kalbu 4-omis kalbomis – gimtąja lietuvių, taip pat anglų, armėnų ir rusų. Jeigu ne aukštasis išsilavinimas bei geras užsienio kalbų, ir ypatingai anglų kalbos, mokėjimas – vargu ar man būtų pavykę būti ten, kur dabar ir esu.
Kita vertus, labai svarbu įgytas žinias ir kompetencijas panaudoti prasmingai. Esu įsitikinusi, jog mano žinios turi tarnauti ne tik man, bet ir mano gimto miesto žmonėms. Sprendimai, priiminėjami valdžios institucijų, turi būti pasverti, pamatuoti, o svarbiausia – orientuoti į žmogų. Žinome daug pavyzdžių apie valdžios sprendimus, kurie priimti neįsigilinus, nežinantar nesuprantant realios situacijos, ir dar blogiau – ginant ne paprastų žmonių interesus, o pataikaujant saujelei išrinktųjų.
–Kaip suprantu, investavote į savo žinias ir tobulėjimą. O dabar kažko mokotės ar ketinate?
–Tobulėti reikia nuolat. Žinios formuoja visai kitokią pasaulėžiūrą ir, kas man svarbu – suteikia pasitikėjimo savimi bei savo galimybėmis, todėl stengiuosi atrasti laiko naujiems užsiėmimams.
Šiais metais tapau kvalifikuota gide. Mano sprendimas gilinti žinias turizmo sferoje nebuvo neplanuotas. Ir dar daugiau – jis susijęs su mano gimtąja Palanga. Rudeniop palangiškius ketinu pakviesti į pasivaikščiojimus po mūsų mylimą miestą. Žinoti savo krašto istoriją turime kiekvienas. Net ir Palangos politikų tarpe yra tokių žmonių, kurie nežino elementarių mūsų istorinių datų ar krašto raidos etapų, o tai, mano manymu, – tiesiog nedovanotina.Ypač daug dėmesio ketinu skirti senjorams. Man apmaudu, kad daug vyresnio amžiaus palangiškių gyvena uždarai, mažai bendraudami, jau nekalbu, kad beveik neturėdami pramogų.Norėčiau savo žiniomis ir dėmesiu praskaidrinti jų gyvenimą.
–Ar jūs tikėjotėsPalangos socialdemokratų sprendimo – iškelti jūsų kandidatūrą mero rinkimuose?
– Palangos socialdemokratai parodė pasitikėjimą, tad privalau jį pateisinti.Kalbuosi su žmonėmis ir girdžiu juos. Girdžiu apie problemas ir Palangos skaudulius, turiu ne vieną pasiūlymą bei problemų sprendimo variantą, tačiau tam, kad realiai spręstume klausimus, o ne nuguldytume juos biurokratų stalčiuose, aš ir sutikau būti kandidate į Palangos merus. Savo siūlymus ir problemų sprendimo variantus pristatysiu netrukus.Labai tikiuosi, kad šios idėjos įkvėps Palangos gyventojus ir paskatins juos siekti pokyčių kartu su manimi.
–Sutikusi dalyvauti rinkimuose, būsite „narstoma“ po kaulelį ir visi žiūrės į jus pro padidinamąjį stiklą. Nebijote?
–Viešumas yra iššūkis, bet prie jo reikės pratintis, tačiau man jis nebaisus. Labiausiai viešumo turi bijoti žmonės, priiminėjantys nesąžiningus, neteisingus, užkulisinius sprendimus ir susitarimus. Net neabejoju, jog ypač prieš rinkimus tokių „narstymų“ bus, tačiau jų objektas būsiu ne aš, o tie žmonės, kuriuos išties reikia „narstyti“.
–Kokią žinią apie save norėtumėte pranešti palangiškiams?
– Aš noriu, kad kiekvienas palangiškis Palangoje jaustųsi laimingas, įvertintas ir saugus. Nuo senjoro iki paties mažiausio mūsų miesto gyventojo –absoliučiai visi turi jausti, kad jais yra rūpinamasi ir kad jie yra mūsų vieningos bendruomenės dalis. Palangoje turi būti sudarytos vienodos sąlygos visiems palangiškiams, o ne saujelei išrinktųjų. Viešosios paslaugos turi būti prieinamos ir kokybiškos, o į sprendimų priėmimą reikia įtraukti daugiau visuomenės atstovų. Tikiu tokia Palanga.
–Kokias savo būdo savybes ketinate pritaikyti politinėje veikloje?
– Objektyvumą, teisingumą, ir svarbiausia – gebėjimą ne tik kalbėti, bet ir išgirsti. Šios savybės, beje, labiausiai ir trūksta šių dienų politikams.
Manau, kadman neabejotinai pravers ir mano temperamentui būdingagreita reakcija. Nesu biurokratinių pažiūrų ir į problemas reaguoju greitai, tačiau sprendimus apgalvojuir juos pasveriu.Darbas su manimi ir mano komandoje bus efektyvus, tą jau šiandien galiu žadėti, todėl jau dabar kviečiu bendraminčius jungtis prie mano komandos ir kartu dirbti Palangos labui.
–Jūs – perfekcionistė?
–Taip.
–Nuo 11 metų pradėjote dirbti šeimos versle. Kodėl nelikote, juk versle duona – skalsesnė?
–Versle išmokau to, ko mokyklose, deja, neišmoksi– planavimo, atsakomybės, greitos reakcijos, komunikacijosbei savarankiško sprendimų priėmimo. Darbą vaikystėje galiu lyginti su gyvenimo mokykla. Nereikėjo baigti psichologijos kursų, kad galėčiau suprasti kas žmogų slegia, ką apie jį sako jo kūno kalba. Nereikėjo mokytis ir kitų – vadybos ar komunikacijos paslapčių. Daugelį šių dalykų išmokau iš tėčio, kuris, beje, yra puikus mokytojas.
Dėl tokios gyvenimiškos patirties labai greitai subrendau.
Verslą ir verslo procesus išmanau puikiai, tačiau, savo gyvenimą ir ateitį labiau sieju su politika. Ne prikaupti turtai, o santykiai su žmonėmis yra didžiausia vertybė. Tai yra mano pasirinkimas.
–Kodėl socialdemokratai? Sąmoningas ar atsitiktinis pasirinkimas?
– Socialdemokratus pasirinkau sąmoningai, partijos nareesu jau keletą metų. Tai yra vertybinis sprendimas.Žmogus, bendruomeniškumas ir laisvė yra kertinės socialdemokratinės vertybės.Mūsų, socialdemokratų politika, mokesčių, pajamų nelygybės, nedarbo problemų sprendimo klausimais yra orientuota į žemas ir vidutines pajamas gaunančius žmones, o ne į saujelę elito. Daug domiuosi šiomis temomis, analizuojuužsienio patirtis, teikiu savo pamąstymus ir ypatingai džiaugiuosi, kad bendraminčiai mane girdi. Ir ne tik girdi, jie mane palaiko ir skatina judėti į priekį. Socialdemokratai, kaip rodo ir mano pačios pavyzdys, – atviri ir jauniems, ir vyresniems. Čia nebeliko užkulisinės politikos, ir tai tikrai motyvuoja dirbti.
–Jūs – moderni moteris, siekianti karjeros. Ar Jums darbas, politika – svarbiau už šeimą?
– Manau, kad gyvenime galimasuderinti viską. Šeima yra daugiau nei virtuvė ir vaikų auginimas. O karjeranereiškia bejausmės, kaip kartais įprasta manyti, vien tik darbui atsidavusios moters.
Moteris, kaip ir vyras, turi turėti tokias pat galimybes ir dirbti, ir leisti laisvalaikį, ir džiaugtis gyvenimu. Būtent socialdemokratai deda daug pastangų, kad moterims atsivertų lygios galimybės. Dėl to aš esu socialdemokratėir ketinu šiai sričiai skirti daug pastangų. Man svarbi ir šeima, ir mano sutuoktinis, ir darbas, ir politika. Labai džiaugiuosi, kad mano vyras palaiko mane. Šeimoje man tai labai svarbu.
–Ką veikiate laisvalaikiu, ar šalia visos veiklos dar galite leisti sau kažkokius pomėgius?
–Labai mėgstu vaikščioti. Ypač gamtoje. Aišku, laiko po darbų ne visada lieka, bet aš net ir pietų pertrauką darbeišnaudoju savo pomėgiui beinužingsniuoju ne vieną kilometrą. Fizinis aktyvumas – man būtinas, savotiškai išsikraunu ir pasikraunu. Šiam mano pomėgiui Palanga – ideali vieta.
Hobiu laikau ir savo naujai įgytą gido specialybę, domėjimąsi istorija, architektūra. Laisvalaikiu vedu ekskursijas savo pažįstamiems, istorija besidomintiems bičiuliams.
Laiko skiriu ir savanorystei – Lietuvos aklųjų bibliotekoje garsinu knygas.
–Kaip leisite atostogas? Ar, kaip daugelis palangiškių, liksite be jų?
–Išties, atostogausiu kaip tikra palangiškė – padėdama tėvams (juokiasi). Palanga – visada suteikia džiaugsmo ir atostogų nuotaikos pajautimo, be to, šalia būna artimieji. Būdama Palangoje vis dėlto griaunu vieną palangiškių atostogų tradiciją, visada stengiuosi nueiti prie jūros. Baltija visada mane įkvepia, jūra alsuoja ypatinga ir kasdien vis kitokia stichija.
–Jūs iš gausios šeimos. Brolis –futbolo teisėjas, sesuo darbuojasi Palangos oro uoste.Esate skirtingi? Dažnai susitinkate?
–Žinoma! Visa šeima susirenkame pas tėvus. Susėsti visiems prie bendro stalo, susitikti – net ne būtinybė, o malonumas. Namie jaučiuosi puikiai.Aišku, kai augome, tai triukšmo keldavome kur kas daugiau, ir ginčų, ir vaikiškų pasistumdymų buvo. O dabar vienas be kito negalime.
–Svetlana, jau visai netrukus teks atsakinėti visiems ir į šį klausimą: „Ką jūs siūlote Palangai?“ Kokios Palangos siektumėt jūs?
–Jaukios ir klestinčios. Žinau, ko reikia Palangoje gyvenantiems ir čia dirbantiems žmonėms. Žmonės turi jausti savivaldos pastangas ir rūpestį. Čia kiekvienas – ir senjoras, ir gydytojas, ir mokytojas, ir policininkas, ir kirpėjas ir pardavėjas, jaunas ir daugiau patirties sukaupęs žmogus – turi jaustis laimingu ir reikalingu.
–O kada prasidės jūsų rinkiminė kampanija?
– Kad galėtum kalbėtis ir girdėti, ką kalba palangiškiai, nereikia rinkiminės kampanijos. Esu pažadėjusi ir sau, ir visiems mane palaikantiems žmonėms, kad aplankysiu ir išklausysiu kiek įmanoma daugiau mūsų miesto žmonių. Pasitikėjimas neatsiranda savaime, jo reikia nusipelnyti.