Poetišku ir muzikaliu koloritu skambanti A. Petrulio „Paroda”

Penktadienį „Ramybės“ galerijoje skambant Žygimanto Laurinavičiaus akordeonu atliekamoms melodijoms atidaryta nacionalinės premijos laureato, dailininko, kurio tapyboje kuriamai plastikai ir koloritui bei šviesiam požiūriui į pasaulį prilygstančių menininkų vargu ar pavyktų rasti šiuolaikinėje lietuvių dailėje, Algirdo Petrulio akvarelės, pastelės ir aliejinės tapybos darbų paroda. Ekspoziciją, skirtą artėjančiam 2010-aisiais Anapilin iškeliavusio dailininko 100 metų jubiliejui, Vakarų Lietuvon atvežęs jo sūnus Klaudijus Petrulis pavadino tiesiog „Paroda“.

„Šiandien ne tik Palangoje, „Ramybės“ galerijoje, bet ir visoje Vakarų Lietuvoje neeilinis įvykis – atidarome šviesios atminties dailininko Algirdo Petrulio parodą, dedikuotą artėjančiam jo šimto metų jubiliejui, – sakė Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė. – Būtent iš čia savo kelionę po Lietuvą pradės jubiliejinių šio iškilaus tapytojo parodų ciklas“.

Pasak B. Skaisgirienės, jeigu reikėtų A. Petrulio kūrybą apibūdinti trimis žodžiais, labiausiai tam tikų „spalva“, „forma“ ir „muzika“, mat dailininko darbai pasižymi ypatingu muzikiniu skambesiu.

Pristatydama parodą, B. Skaisgirienė priminė menotyrininkės Ievos Pleikienės žodžius: „A. Petrulio kūrybos kreivės pradinės koordinatės – peizažas ir natiurmortas. Toliau ji juda į abstrakcijos plotus: iš pradžių atsistumia nuo natūros pirmavaizdžių, palaipsniui nuo jų tolsta, kol įgauna muzikai artimą struktūrą, kurioje svarbiausi elementai – ritmas bei tonų ir pustonių gradacija. Pasiekusi kulminacinį tašką, kreivė keičia kryptį ir vėl sugrįžta į natūrą, tačiau visiškai kitose kokybinėse platumose. Natūra ne paneigia abstrakciją, bet kaip ažūrinė širma pridengia ją, patvirtindama, kad po kūniškąja realybe egzistuoja gilesni ir stabilesni tikrovės klodai“.

„Kokia abstrakti bebūtų A. Petrulio kūryba, jis niekada nenutolo nuo gamtos. Pats dailininkas sakydavo: visos spalvos jau yra gamtoje, ir juokaudavo savo kūryboje neatrandąs jokių naujų žemių. Jo paveikslai išsiskiria romiu, nuosekliu skambėjimu. Juos galima lyginti su simfonija, kur kiekviena spalva groja savo partiją, o partijos susilieja į vientisą, harmoningą skambesį“, – sakė B. Skaisgirienė, priminusi, jog A. Petrulis yra juokavęs, kad nemoka nieko kito, tik tapyti – tapyba buvo jo gyvenimo būdas.

Kartu su K. Petruliu priminta, jog per savo gyvenimą dailininkas yra surengęs per 40 parodų – vien savo 90 metų jubiliejus proga jų buvo net penkerios. 1995-aisiais A. Petrulis tapo Lietuvos Respublikos nacionalinės premijos laureatu, po metų apdovanotas

LDK Gedimino III laipsnio ordinu. Tapytojo kūryba įvertinta ir Lietuvos dailininkų sąjungos auksiniu ženkleliu.

Dailininko sūnus K. Petrulis prisipažino, kad buvę nelengva atrinkti darbus parodai.

„Kokius 3-4 kartus aplankiau tėvą. Sakau: bus Tavo paroda, galėtum kaip nors ir padėti. Man atrodo, kad jis išgirdo ir savaip prisidėjo: parodą atidarome birželio 13-ąją, penktadienį, ir dar per pilnatį“, – kalbėjo K. Petrulis.

Pažinojęs dailininką ir savo kolekcijoje turintis ne vieną jo darbą architektas, vienas žinomiausių šalyje lietuvių dailės kolekcininkų Edmundas Kolakauskas, pasidžiaugęs Palangos ir į ją suvažiuojantiems meno mylėtojams iš visos Lietuvos suteikta proga pasigrožėti A. Petrulio kūriniais, teigė, jog apie dailinininko kūrybą kalbėt nereikia: viską galima pamatyti.

„Tobula plastika: niekas nešaukia, nerėkia, viskas gražu, subtilu, išieškota“, – sakė E. Kolakauskas.

„Vargu ar šiuolaikinėje lietuvių dailėje atsirastų kas kitas, galįs prilygti Algirdo Petrulio tapyboje kuriamai plastikai ir koloritui. O ir toks šviesus požiūris į pasaulį retas XX-XXI amžių sandūros kultūroje. Šio dailininko tapyba – tarsi opozicija įprastam lietuviškam ekspresionizmui. Jo paveikslų plastika daugiau impresionistinė, pusiau abstrakčios geometrizuotos formos, dinamiškos kompozicijos, palyginti ryškus, muzikalus, poetiškas koloritas. Skambios, harmoningos spalvos kuria emocinę įtampą“, – taip apie A. Petrulio, kurio darbų paroda „Ramybės“ galerijoje veiks iki liepos 2-osios, rašė menotyrininkė Elena Černiauskaitė.