Prokuratūra nutraukė tyrimą dėl Palangos "dušinių"- pažeidimų nerasta. Mero Šarūno Vaitkaus komentaras

Klaipėdos apygardos prokuratūra, įvertinusi visą tyrimo metu surinktų duomenų ir įrodymų visumą, priimė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl statinio, adresu Meilės al. 26, Palangoje.  Šis statinys yra žinomas kaip Palangos "dušinės." Atlikus tyrimą nustatyta, kad prokurorui nėra teisinio pagrindo konstatuoti teisės aktų, o tuo pačiu ir viešojo intereso pažeidimų bei inicijuoti viešojo intereso gynimo procesą, taikant Prokuratūros įstatyme numatytas viešojo intereso gynimo priemones. „Atlikus tyrimą nustatyta, kad prokurorui nėra teisinio pagrindo konstatuoti teisės aktų, o tuo pačiu ir viešojo intereso pažeidimų bei inicijuoti viešojo intereso gynimo procesą, taikant Prokuratūros įstatyme numatytas viešojo intereso gynimo priemones”,-teigiama pirmadienį darbo dienos pabaigoje prokuratūros išplatintame pranešime.

Kalba eina apie vadinamąsias prie pat jūros kopose turėjusias atsirasti dušines, kurios virto prabangiu, gyvenamąjį namą primenčiu pastatu, sukėlusiu dalies visuomenės nusistebėjimą ir pasipiktinimą.

Tyrimas dėl statinio buvo buvo vykdomas trimis aspektais. Pirma, buvo siekiama nustatyti, ar statybos darbai žemės sklype Meilės al. 26 yra galimi. Antra, ar rekonstrukcija sklype yra galima, kadangi statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas pastato rekonstrukcijai, ir trečia, ar atliekami statybos darbai tikrai buvo rekonstrukcija (atitiko rekonstrukcijos sąvoką), o ne nauja statyba.

„Įvertinus visą tyrimo metu surinktų duomenų ir įrodymų visumą buvo nustatyta, jog teritorija, kurioje stovi pastatas, priskiriama Pajūrio juostai, o vadovaujantis Pajūrio juostos įstatymu, tiek nauja statyba, tiek pastato rekonstrukcija yra galimos. Tai nėra teritorija, kurioje galiotų kategoriški draudimai vykdyti statybos darbus”, – rašoma prokuratūros pranešime.

Nustatyta, kad šioje teritorijoje naujai statybai vykdyti yra reikalingas Vyriausybės pritarimas, o pastato rekonstrukcijai vykdyti būtina sąlyga yra ta, kad pastatas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, t. y. kad iš registro duomenyse būtų fiksuota, jog pastatas niekada nebuvo pilnai sunykęs ir išregistruotas iš minėto registro. Kita būtina sąlyga – turi būti sudaryta ilgalaikė valstybinės žemės, kurioje yra statinys, nuomos sutartis. Prokuratūros teigimu, abi šios sąlygos buvo išlaikytos.

Tyrimo metu išsiaiškinta, kad pirminis pastatas, kurio pavadinimas – Palangos miesto Valstybinės buitinių paslaugų įmonės (konkrečiai – valstybinės skalbimo įmonės) vasaros dušinės, buvo pastatytas 1975 metais, 1232 kv. m ploto žemės sklype, esančiame adresu Meilės al. 26, Palanga. Šis pastatas 1992 metais buvo privatizuotas (parduotas aukcione). Per šiuos metus ne kartą keitėsi pastato savininkai.

Dušinių pastatas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 1993 metų vasario 24 dieną. Metams bėgant pastatas nyko, tačiau jis, nors ir fiziškai pažeistas ir su 6 proc. baigtumu, tačiau visada buvo nekilnojamojo turto registre.

„Todėl, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, padaryta išvada, kad šio pastato rekonstrukcija buvo galima”, – teigiama pranešime.

Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro atlikto tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybė 2014 metų lapkričio 28 dieną išdavė statybą leidžiantį dokumentą, suteikiantį teisę rekonstruoti buvusį dušinių pastatą į poilsio aptarnavimo pastatą.

Prokuratūra atkreipia dėmesį, jog tai nebuvo seno dušinių pastato rekonstrukcija į dušines, kaip, jos teigimu, šiuo metu yra skelbiama žiniasklaidoje.

„Pagal techninį projektą tai buvo sovietmečio metu statyto ir per daugelį metų fiziškai nusidėvėjusio dušinių pastato rekonstrukcija į naują, naujos kokybės ir kitos paskirties – poilsio aptarnavimo paskirties – statinį, t. y. būtent tokios paskirties, kurią leidžia teisės aktai ir šioje vietovėje galiojantys teritorijų planavimo dokumentai. Šį statybą leidžiantį dokumentą 2015 metais bei pagal prokuroro pavedimą 2019 metais patikrinusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teisės aktų pažeidimų nenustatė”, – rašoma prokuratūros pranešime.

Jame taip pat teigiama, jog žemės sklypas, kuriame stovi pastatas, patenka į kurortų apsaugos zonos pirmąją – griežto režimo – juostą, jame draudžiama nuolat ar laikinai gyventi žmonėms.

Pasak prokuratūros, pareiga tikrinti, ar pastatas bus naudojamas pagal paskirtį, tenka Palangos miesto savivaldybei.

Palangos mero Šarūno Vaitkaus komentaras:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus pareigūnai, įvertinę visą tyrimo metu surinktų duomenų ir įrodymų visumą, šiandien darbo dienos pabaigoje konstatavo, kad garsiojo Meilės al. 26 buvusio dušinių pastato rekonstrukcija buvo galima, ir Palangos miesto savivaldybė statybą leidžiantį dokumentą išdavė teisėtai. Prokuratūra patvirtino, kad neišduoti statybos leidimo minėto pastato rekonstrukcijai Savivaldybė neturėjo teisinio pagrindo.
Aš kaip čia gimęs ir augęs palangiškis nuoširdžiai sakau, kad šis pastatas, kurio privatizavimo istorija prasidėjo dar tuomet, kai aš mokiausi vos 9 klasėje, bei visa ši situacija man kaip žmogui nepatinka ir nėra priimtina. Ne kartą pasisakiau manąs, jog pajūris, kurio Lietuva turi labai nedaug, bei kitos itin jautrios ir visuomenei labai svarbios erdvės, neturėtų būti užstatytos. Savo nuomonės ir dabar nekeičiu.
Kaip žmogus, deja, galiu konstatuoti tik tai, kad iki galo neapgalvotas privatizavimo procesas ( tarkime, dušinės aukcione parduotos 1992 m.) suprogramavo tai, kad po beveik trijų dešimčių metų savivaldybės yra priverstos pralaimėti nes tada galiojo tokie teisės aktai. Gaila, kad ir tuometis Palangos architektas Edmundas Benetis savo parašu 1999 m. palaimino ir sklypo detalųjį planą.
Be kita ko, prokuratūra pažymėjo, jog Žemės sklypas, kuriame stovi pastatas, patenka į kurortų apsaugos zonos pirmąją – griežto režimo – juostą, jame draudžiama nuolat ar laikinai gyventi žmonėms. Statinių naudojimo priežiūrą įstatymų nustatyta tvarka vykdo savivaldybės. Tai yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, todėl pareiga tikrinti, ar pastatas bus naudojamas pagal paskirtį, tenka Palangos miesto savivaldybei.
Būtent tai Palangos savivaldybė ir darys – griežtai kontroliuos, kad pastate būtų teikiamos tik poilsio aptarnavimo paslaugos ir šis statinys niekada nevirstų nei viešbučiu, nei gyvenamuoju namu, nei apartamentais "su vaizdu į jūrą".