Palangos pulsas

Ryškėja būsimosios Signatarų alėjos kontūrai
Tarp miesto bažnyčios ir centrinio pašto nusidriekusioje alėjoje verda darbai – kurorto komunalininkai intensyviai pluša, kad iki gruodžio šis anksčiau niekuo neišsiskyręs skveras įgautų naują veidą ir vardą. Signatarų alėja – taip atsinaujinusi pėstiesiems skirta dalis primins palangiškiams ir kurorto svečiams, kad šalia esančio pašto pastate anksčiau veikė Palangos progimnazija, o joje mokėsi ir keturi būsimieji 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai: Antanas Smetona, Kazimieras Steponas Šaulys, Jurgis Šaulys ir Steponas Kairys. Per keletą mėnesių ši miesto alėja pasikeis neatpažįstamai – ji taps rami pėstiesiems skirta poilsio zona su granitinės dangos pagrindu, suolais, naujais želdiniais bei moderniu apšvietimu. Signatarų alėjos priekį papuošianti 6 metrų aukščio atminimo stela (autorius – Arūnas Sakalauskas) jau yra pagaminta, o montuoti ją komunalininkai planuoja lapkritį, kai sutvirtės stelai įrengti pamatai. Alėjos pabaiga taip pat turės gražų akcentą – ją padabins žiedo formos granitinis suolas, kurio viduryje bus pasodintas ąžuolas. Kad alėja patraukliai atrodytų ne tik dieną, bet ir sutemus, didelis dėmesys bus skiriamas jos apšvietimui. Šviesa sklis ne tik iš alėjoje įrengtų modernių šviestuvų, bet ir nuo grindinio – specialus apšvietimas bus sumontuotas palei grindinį ties granitiniais suolais. Atskirai apšviesta bus stela, tamsiuoju paros metu išryškės bei savo grožį atskleis ir greta esanti bažnyčios tvora. Šiuo metu maždaug 50 metrų ilgio alėjoje klojami pamatai čia atsirasiančiai signatarų atminimo stelai bei granitiniams suolams. Paraleliai atliekami kiti darbai – klojami apšvietimo kabeliai. „Darbai – labai sudėtingi, kadangi granito gaminiai turi būti sumontuoti, suleisti labai tiksliai“, – sakė UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Gediminas Valinevičius. Palangą papuošiančios Signatarų alėjos su stela autoriai – Vilniaus dailės akademijos profesoriai bei Lietuvos nacionalinės premijos laureatai Arūnas Sakalauskas ir Algirdas Žebrauskas. Ši alėja skirta ne tik pagerbti keturis Palangos progimnazijoje besimokiusius Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarus, bet kartu ir įamžinti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Signatarų alėjos atidarymas planuojamas gruodį.

Vytautas Kusas išleido knygą
Vakar, ketvirtadienį, Palangos miesto savivaldybės administracijos III aukšto fojė buvo pristatyta naujausia Vytauto Kuso knyga „Kertinis akmuo“. Knyga išleista pagal projektą „Tau, Lietuva“, kurį iš dalies finansavo Palangos miesto savivaldybė. Renginio metu buvo galimybė įsigyti knygą „Kertinis akmuo“, taip pat – pamatyti kitas autoriaus knygas ir paveikslus, kurių reprodukcijos yra naujausioje knygoje. „Kertinis akmuo“ — dešimtoji autoriaus knyga, kurioje skaitytojui pateikiama 100 lietuviškų trieilių ir 100 miniatiūrų pieštuku ir akvarele. Daugiabriaunio menininko Vytauto Kuso (g. 1949 m.) kūrybinėje biografijoje daugiau nei 280 autorinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, išleista 10 poezijos knygų. Jis yra 8-ių Lietuvos rekordų, įregistruotų agentūros „Factum“, autorius ir vienintelio Baltijos šalyse Šunų muziejaus įkūrėjas, gyvena ir kuria Palangoje.

Muziejuje – Rumunijos Didžiojo Susivienijimo šimtmečiui skirta paroda
Šiandien 16 val. Palangos kurorto muziejuje atidaroma fotografijų paroda, skirta 1918 metų Rumunijos Didžiojo Susivienijimo šimtmečiui. Tarpukario Rumunijos fotografijų paroda apima šaliai svarbius šio laikotarpio įvykius: karaliaus Ferdinando karūnavimą, Pirmojo pasaulinio karo pabaigą, 1918 m. Didįjį susivienijimą (Besarabijos, Bukovinos ir Transilvanijos prijungimas prie Rumunijos), Paryžiaus taikos konferenciją (1919–1920 m.). Nespalvotose nuotraukose vaizduojami su minėtais įvykiais susiję tuometinio gyvenimo fragmentai. Parodos sudarytojas – Nacionalinio Kotročenio (Cotroceni) muziejaus Bukarešte direktorius Liviu Sebastianas Jicmanas. Ją parengė Rumunijos ambasada Lietuvoje. Paroda muziejuje veiks iki lapkričio 30 d. Kviečiame dalyvauti visus neabejingus istorijai, mėgstančius senas fotografijas ir jose įamžintas Rumunijos praeities akimirkas. Parodos atidaryme dalyvaus Rumunijos ambasadorius Lietuvoje ir Latvijoje Danas Adrianas Balanescu.

Bibliotekoje – paskaita apie pozityvų vaikų ugdymą
Į Palangą atvyksta žymi psichologė, psichoterapeutė, knygos „Kaip užauginti žmogų“ autorė Aušra Kurienė. Spalio 26 d. 17 val. Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje ji skaitys paskaitą „Pozityvus vaikų ugdymas – principai ir metodai“. Griežtumo ribos, disciplina auklėjime, auklėjimas skirtingais amžiaus tarpsniais – tai temos, aktualios daugeliui vaikus auginančių tėvų. Būtina išankstinė registracija: tel. 862457998 arba el. paštu [email protected] Renginio organizatoriai pasilieka teisę filmuoti ir fotografuoti vykstantį renginį.

Užmiršėliai
7 tūkst. individualią veiklą vykdančių gyventojų pamiršo pateikti GPM313 deklaraciją. VMI primena, kad gyventojai, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą ar verslo liudijimą ir iš kito gyventojo besinuomojantys nekilnojamąjį turtą savo individualiai veiklai vykdyti, iki kito mėnesio 15 dienos privalo pateikti mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją GPM313 ir deklaruoti sumokėtus pinigus už nuomą bei sumokėtą pajamų mokestį.

Dailės mokytojui – karčios genėjimo pamokos
Privačiame sklype be savivaldybės leidimo kelis medžius nugenėjusį palangiškį Raimondą Daukšą pribloškė aplinkosaugininkų apskaičiuota tūkstantinė bauda. 4392 eurai. Tokią gamtai padarytą žalą už nugenėtas šešias mažalapes liepas ir tris ievas apskaičiavo Aplinkos apsaugos departamentas ir jau kreipėsi į teismą prašydamas iš kaltininko išieškoti šią sumą. „Tiek pinigų neuždirbu per pusę metų“, – rankas grąžė aplinkosaugininkų į kampą įspeistas dailės mokytojas 56 metų R. Daukša.
Prieš dvejus metus mokytojo nugenėti medžiai nėra nudžiūvę ir leidžia naujas šakas. Rodydamas į tebeaugančius medžius palangiškis aplinkosaugininkų prašė sumažinti apskaičiuotą žalą. Tačiau Aplinkos apsaugos departamentas nepalenkiamas – žalos dydį sumažinti galintis tik teismas ir 4392 eurų dydžio ieškinys jau yra pasiekęs teismą. Negana to, aplinkosaugininkai iš R. Daukšos prašo nuo ieškinio sumos priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Į kuklią mokytojo piniginę įsikibę aplinkosaugininkai tvirtina, kad gamtai padarytą žalą apskaičiavę pagal visas prieš 10 metų aplinkos ministro patvirtintas metodikas, – 6 eurai už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą vieno metro aukštyje. Atsižvelgiant į tai, kad sužaloti saugotini želdiniai auga mieste, medžių atkuriamosios vertės įkainiai yra dvigubinami.
Dvejus metus trunkantį galvos skausmą dailės mokytojas užsitraukė 2016 metų rudenį ryžęsis nugenėti gretimame privačiame sklype, bet prie pat jo sklypo ribos augančius medžius. Kol kaimyniniame sklype veikė vaikų darželis, prie ribos augančios liepos būdavo apgenėjamos. Tačiau darželio pastatą nupirkus Kėdainių konservų fabrikui sklypas buvo apleistas ir medžiais niekas nebesirūpino. Vos metras nuo palangiškio tvoros augančios tankiai susodintos liepos pradėjo trukdyti, o audrų metu ir kelti pavojų. „Aukšti medžiai užtemdo kiemą, ant namo stogo krintantys lapai užkemša stogvamzdžius. Per audras vėjo nulaužtos šakos ne kartą buvo užkritusios ant kieme stovinčių automobilių ir juos aplanksčiusios. Kartą vėjo nulaužta stora šaka net buvo apgadinusi tvorą“, – pasakojo R. Daukšas lrytas.lt
Vyras ne kartą prašė komunalininkų nugenėti šiuos medžius, tačiau jie į privatų sklypą lįsti nedrįso, o naujiesiems pastato šeimininkams medžiai nerūpėjo. Gavęs sklypą prižiūrinčio darbuotojo leidimą neapsikentęs mokytojas 4 metrų aukštyje nupjaustė augalų šakas. „Medžių juk nenupjoviau, o genėjau tokiame pat aukštyje, kaip jie buvo genimi dar veikiant darželiui“, – teisinosi palangiškis. Jis pasakojo, kad patvoryje augusi ieva kadaise iš viso buvo nukirsta kaip nepageidaujama. Bet ilgus metus neprižiūrimame sklype ji vėl suvešėjo ir iš šaknų prileido atžalų. Mokytojas ievą trumpino kaip krūmą, o padarytą žalą skaičiavę aplinkosaugininkai augalą įvertino kaip daugiakamienį medį, sudėję visų 11 kamienų storius. Aplinkosaugininkai nustatė, jog medžiai buvo nugenėti nemokšiškai, nupjaunant skeletines šakas. Už medžių sužalojimą R. Daukšai grėsė ir administracinė bauda, tačiau nuo genėjimo jau buvo praėję šeši mėnesiai ir buvo pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas.
Atsisakydamas mokėti tokią didelę apskaičiuotą žalą R. Daukša mano, jog jis yra apkaltintas dėl formalios priežasties vien todėl, kad genėti neprašė leidimo. Mokytojas remiasi ir pernai bei šiemet patvirtintais teisės aktais, pagal kuriuos, kai medžiai kelia pavojų žmonėms ir statiniams, jiems genėti leidimas nėra reikalingas. Be to, pagal šiemet liepą pataisytą Vyriausybės nutarimą, kurortuose privačioje teritorijoje augantys medžiai yra saugomi tik tuomet, jei 1,3 metro aukštyje jų kamienų skersmuo yra didesnis nei 20 cm, todėl apgenėta ieva nepatenka į saugotinų medžių kategoriją. Mokytojo įsitikinimu, gamtai padaryta žala neprotingai skaičiuojama dar ir dėl to, kad ar nukirtus medį, ar jį tik nugenėjus taikoma ta pati metodika. „Vadinasi, už tą pačią man apskaičiuotą žalą tuos medžius galėjau visiškai nupjauti ir bent ateityje būtų ramu. Bet jie juk stovi, žaliuoja ir vėl į viršų kelia šakas, kurios po kelerių metų man vėl neduos ramybės“, – tokios valstybės nustatytos tvarkos nesupranta palangiškis.

Orgijomis Palangą šiurpinusi benamių gauja liepto galą priėjo po kraupios egzekucijos
Klaipėdos policijos pareigūnai greitai atskleidė, kas Palangoje praėjusią savaitę, naktį į trečiadienį žiauriai nužudė 23 metų jaunuolį. Trys įtariamieji – du vyrai ir moteris – atsidūrė areštinėje, šiandien vieną jų ketinama suimti. Palangoje ilgą laiką siautėjusi benamių ir asocialių asmenų gauja priėjo liepto galą. Naktį į trečiadienį tarp jų kilusio kivirčo pasekmės buvo tragiškos – jaunas vyras negyvas, o įtariamas jo žudikas landynes ir apleistus būstus iškeitė į kalėjimo gultą.
Policijai įtariamuosius be didesnio vargo pavyko nustatyti po to, kai greitai buvo atskleista nužudytojo asmenybė. Į trečiadienį atokios kurorto gatvelės pakelėje rastą lavoną įsižiūrėję Palangos policijos pareigūnai atpažino anksčiau nekart už smulkias vagystes teistą 23 metų Eriką Žebrauską. Jis kovo mėnesį buvo grįžęs iš kalinimo vietos, kur atliko bausmę už nesunkų sveikatos sutrikdymą, bet nuo to laiko jam jau buvo iškelta nauja byla už vagystę. Niekur nedirbantis ir vagystėmis vertęsis palangiškis nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, glaudėsi apleistuose pastatuose. Policijos pareigūnų spėjimą patvirtino E. Žebrausko draugė – ji atpažino jos pirktas jaunuolio mūvėtas apatines kelnaites.
Nužudytas vyras beveik nuogas, vien tik su kelnaitėmis buvo rastas pakelės miškelyje, apie 20 metrų nuo gatvės. Šalia rūbų nebuvo, todėl iš pradžių manyta, kad jaunuolis buvo nužudytas kitur ir čia atvežtas. Tačiau sulaikius ir prakalbinus įtariamuosius paaiškėjo, kad nusikaltimas buvo įvykdytas kitaip.
Paaiškėjus žuvusiojo asmenybei greitai buvo nustatytas jo pažįstamų asocialių asmenų ratas. Užvakar po pietų buvo sulaikyta 34 metų Skirmantė Auzacalitaitė ir jos 39 metų sugyventinis iš Latvijos. Romka vadinamas benamis į Palangą prieš keletą metų atklydo iš Liepojos. Iš kitų kurorto benamių jis pasižymėjo apsukrumu, todėl juokais buvo pramintas Mafiozu. S. Auzacalitaitė buvo gerai žinoma socialinės rūpybos darbuotojams. Penkis ar šešis vaikus nuo skirtingų vyrų pagimdžiusiai ir juos po vaikų namus išmėčiusiai moteriai pavyko pasiekti, kad jai 2016 metais būtų skirtas socialinis būstas, esantis pačiame miesto centre, virš vieno prekybos centro. Ten apsigyvenus asocialių asmenų porai jiems skirtas butas virto benamių lindyne. Orgijų ir triukšmo neapsikentę kaimynai nekart kviesdavo policiją, tačiau įbauginti žmonės oficialiai skųstis bijodavo. Dėl už buto nuomą ir komunalines paslaugas nesumokėtos 100 eurų skolos savivaldybė S. Auzacalitaitę iškeldinti ryžosi tiktai dabar.
Pradėjus kalbėtis su sulaikytaisiais netrukus paaiškėjo, kad nužudymo išvakarėse latvio gimtadienio proga vykusiose išgertuvėse dalyvavo ir trečias asmuo – 47 metų palangiškis, kuris prieš penkerius metus grįžo atlikęs 12 metų laisvės atėmimo bausmę už nužudytą brolį. Kiek per parą policijai jau pavyko išsiaiškinti, per išgertuves vyriausias palangiškis prisiminė E. Žebrausko anksčiau jam padarytą skriaudą. Žinodama, kad jis yra apsigyvenęs viename apleistame būste buvusio kempingo teritorijoje, trijulė ten patraukė aiškintis santykių. E. Žebrauskas naktį buvo užpultas miegantis. Kilus grumtynėms jis sugebėjo išbėgti iš pastato, tačiau nubėgęs apie 200 metrų buvo sučiuptas persekiotojų. Nors įtariamųjų parodymai dar nėra nuoseklūs, tyrėjai linkę manyti, kad vyrą nužudė 47 metų palangiškis, kuris beveik visada nešiodavosi peilį. E. Žebrauskui peiliu keletą kartų buvo durta į kaklą ir krūtinę, perrėžta gerklė. Po egzekucijos jis buvo išrengtas. Taip neblaivūs benamiai manė paslėpsią nusikaltimo pėdsakus. Nužudytojo rūbų policija iki šiol dar nėra radusi. Prokuratūra šiandien planuoja prašyti suimti tiktai pagrindinį įtariamąjį, rašo lrytas.lt.