Palangos pulsas

Savivaldybėje lankėsi Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe Jeantaud
Trečiadienį Savivaldybėje lankėsi ir su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi susitiko kadenciją baigiantis Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe Jeantaud.
Ir nors tai buvo diplomato atsisveikinimo vizitas, susitikimo metu kalbėta ne apie besibaigiančią ambasadoriaus misiją Lietuvoje, o apie ateities planus.Meras padėkojo ambasadoriui už glaudų bendradarbiavimą su Palanga, ypač – kultūros srityje. „Labai didelį įspūdį paliko prancūziškų filmų festivalis „Palanga – mano meilė“, – sakė meras. Pasak Prancūzijos ambasadoriaus, bendradarbiavimą šioje srityje būtina tęsti, ir jau laikas kalbėti apie 2019 m. festivalio „Palanga – mano meilė“ programą. „Mes esame labai patenkinti bendradarbiavimu su Palanga kultūros srityje, ir jei palangiškiams tai taip pat įdomu, norėtume tęsti pradėtus darbus“, – pabrėžė P. Jeantaud.
Ambasadorius taip pat atkreipė dėmesį, jog ankstesnių susitikimų su Palangos miesto vadovais metu buvo kalbėta apie galimybę Palangai užmegzti draugiškus santykius su vienu iš Prancūzijos kurortų. „Tokia galimybe domėjausi, nes labai svarbu, kad Palanga turėtų miestą-partnerį Prancūzijoje“, – sakė ambasadorius. Pasak jo, šiai miestų draugystei labai tiktų paryžiečių pamėgtas Prancūzijos kurortas Granvilis, turintis 13 tūkst. gyventojų. „Žinoma, pirmiausia Palangai ir Granviliui reikėtų užmegzti pažintį, išanalizuoti bendradarbiavimo galimybes, o tai būtų galima padaryti, jei Granvilio meras atvyktų į Palangą“, – kalbėjo ambasadorius.
Pasak Š. Vaitkaus, Granvilio delegaciją į Palangą pakviesti būtų tikslinga gegužę ar birželį – šio kurorto atstovai galėtų ne tik sudalyvauti Palangoje vykstančiuose renginiuose, bet ir plačiau susipažinti su mūsų kurortu – jiems būtų pristatyta miesto infrastruktūra, sveikatinimo ir kitos galimybės. „Pasidalintume patirtimi, kokiu keliu einame, kad turistų skaičius Palangoje kasmet augtų. Manau, rastume daug sąlyčio taškų“, – sakė Š. Vaitkus.

Seminaras apie vartotojų teises
Spalio 1 d., pirmadienį, 10.30 val. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kviečia dalyvauti nemokamame seminare „Ką būtina žinoti apgyvendinimo paslaugų teikėjui siekiant tapti sėkmingu?“ Seminaras vyks viešbutyje „Grand Baltic Dunes“, adresu, Birutės al. 26, Palanga.
Seminaro temos:Vartotojų teisių apsaugos tendencijos ir rinkos priežiūra Klaipėdos apskrityje, Apgyvendinimo paslaugų teisiniai ir praktiniai aspektai bei aktualijos, Vartotojų teisė į informaciją, kai sudaromos nuotolinės sutartys dėl apgyvendinimo paslaugų, Nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų nustatymo ypatumai, Europos vartotojų centro pristatymas.
Dėl iškilusių klausimų, susijusiu su seminaru, galite kreiptis į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyriaus vyriausiąją specialistę Eveliną Pilitauskaitę, tel. (8 696) 122 09, el. p. [email protected].

Policija prašo pagalbos
Policija prašo atpažinti galimai vagystę įvykdžiusį palangiškį. Dėl jos Palangos m. PK atliekamas ikiteisminis vagystės tyrimas. Atpažinus vyriškį, maloniai prašome paskambinti telefonu 8 700 64732 arba parašyti e. paš[email protected]. Video galima pasižiūrėti čia: https://youtu.be/c_sUhBneTcA

Konferencija Baltų vienybės dienai paminėti
Rytoj, rugsėjo 22 d. Gintaro muziejuje vyks Baltų vienybės dienos paminėjimui skirta konferencija „Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Kęstučio ir Birutės laikų kultūra“. Konferencijos metu Lietuvos mokslininkai pateiks savo tyrimų temas, mažai žinomus, retai aptariamus istorinius faktus.
Pranešimus skaitys habil. m. dr. profesorius Vladas Žulkus. Siekdamas išsiaiškinti XIV a. Palangos pajūrio gyventojų buitį, papročius ir kt., profesorius kels intriguojantį klausimą, kur galėjusi būti palaidota Birutė. Ar ji buvo palangiškė, kuršė ar žemaitė?
Humanitarinių mokslų daktarė Sigita Bagužaitė-Talačkienė sieks atskleisti archeologinio gintaro dirbinių paplitimo regionus, kels faktą, jog šiandien galima kalbėti apie beveik šešis tūkstančius metų egzistuojančią gintaro tradiciją, kadangi pirmieji gintaro dirbiniai datuojami dar IV tūkstantmečiu pr. Kr.
Tautinės kultūros reikšmę tapatybės ugdymui nagrinės humanitarinių m. dr. Dalia Urbanavičienė.
Apie Palangos observatorijos amžininkę Vilniaus mieste tyrimų medžiagą pateiks matematikos m. dr. Eugenijus Paliokas.
Baltų kultūros istorinės atminties klausimus nagrinės kiti renginio pranešėjai.
Konferenciją organizuoja Žemaitijos etninės kultūros globos taryba.

Su generaliniu komisaru aptarti kurortinio sezono rezultatai
Trečiadienį Savivaldybėje lankėsi bei su miesto meru Šarūnu Vaitkumi susitiko Lietuvos generalinis komisaras Linas Pernavas kartu su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininku Alfonsu Motuzu bei Palangos policijos komisariato viršininku Algirdu Budginu. Susitikime, kurio tikslas – aptarti ką tik pasibaigusį aktyvųjį kurortinį sezoną, jo metu iškilusias problemas, bei pasitarti dėl kitos vasaros, taip pat dalyvavo Palangos mero pavaduotojas, Saugaus eismo komisijos pirmininkas Rimantas Antanas Mikalkėnas bei mero patarėjas Pranas Žeimys.
L. Pernavas susitikimo metu pabrėžė, jog nepaisant itin karštų orų bei gausaus poilsiautojų skaičiaus, situaciją Palangoje pavyko suvaldyti, ir rimtų problemų buvo išvengta. Tam, pasak generalinio komisaro, itin pasitarnavo glaudus ir konstruktyvus Savivaldybės bei policijos pareigūnų bendradarbiavimas ir skubus reagavimas į išsakomas pastabas.
Meras Š. Vaitkus atkreipė dėmesį ir į kitą priežastį, lemiančią saugų poilsį Palangoje – akivaizdu, jog jau ne pirmus metus iš eilės Palangą savo poilsiui renkasi vis kultūringesnė publika, šeimos su vaikais. Tad ir viešosios tvarkos pažeidimų kurorte vis mažėja. „Žmonės čia važiuoja ilsėtis“, – sakė meras.
Be to, pasak kurorto vadovo, šią vasarą buvo imtasi griežtų priemonių, kad viešosios tvarkos pažeidimų būtų išvengta ir visą parą veikiančiose pasilinksminimo ar viešojo maitinimo įstaigose. „Liepą buvome sukvietę savininkus barų bei naktinių klubų, kuriuose viešosios tvarkos pažeidimų fiksuojama daugiausiai. Visi buvo įspėti imtis priemonių, kad per nurodytą laiką situacija pagerėtų, antraip bus apribotas prekybos alkoholiu laikas. Po šio pokalbio trys iš keturių probleminių įmonių susitvarkė, vienai teko apriboti prekybos alkoholiu laiką. Šis tarybos sprendimas yra labai rimtas signalas ir kitiems verslo atstovams susitvarkyti“, – sakė meras bei pabrėžė, jog Savivaldybės tikslas yra ne drausti verslui dirbti, bet pasiekti, kad veikla būtų vykdoma tvarkingai. L. Pernavas pripažino, jog minėtas Savivaldybės tarybos sprendimas – labai geras žingsnis į priekį.
Tačiau, kaip miesto vadovai bei policijos pareigūnai pripažino susitikimo metu, problemų vasarą kurorte būta ir daugiau. Bene daugiausia dėmesio, aptariant aktualiausias vasarą iškilusias problemas, skirta elektriniams paspirtukams. Š. Vaitkus pabrėžė, jog ši problema ryškėti pradėjo dar praėjusią vasarą, o šiais metais ji tapo itin aktuali. „Elektriniai paspirtukai važinėja pėsčiųjų takais, šaligatviais. Jie rieda be garso, ir neretai yra valdomi nepilnamečių asmenų. Deja, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus jie yra prilyginami dviračiams, nors realiai išvysto 34 ar net kiek didesnį nei 40 kilometrų per valandą greitį. Nesuvaldžius tokios transporto priemonės, kyla susidūrimai su pėsčiaisiais, sužeidžiami žmonės. Pėstieji nesijaučia saugūs“, – kalbėjo meras.
Š. Vaitkus pabrėžė, jog Palangos miesto savivaldybė, kuri neišdavė nė vieno leidimo teikti elektrinių paspirtukų nuomos paslaugas, ne kartą kėlė šią problemą bei siūlė keisti teisės aktus, kad galingi elektriniai paspirtukai būtų prilyginami ne dviračiams, o mopedams. Tokiu atveju važinėti jie galėtų ne pėsčiųjų takais, o gatvėmis, ir vairuoti šias transporto priemones galėtų tik sulaukę atitinkamo amžiaus bei vairuotojo pažymėjimą turintys asmenys. „Ekologinės transporto priemonės yra gerai, pramoga – taip pat reikalinga. Tačiau būtina tai reglamentuoti, nes kol kas Savivaldybė neturi svertų spręsti elektrinių paspirtukų problemą“, – sakė Š. Vaitkus.
L. Pernavas pripažino, jog ši problema policijos pareigūnams žinoma, ir ją spręsti būtina. Generalinio komisaro teigimu, reikia kuo skubiau keisti įstatyminę bazę. „Labai svarbu imtis reikiamų priemonių, kad galėtume ne spręsti jau iškilusias problemas, o iš anksto užkirsti joms kelią. Mes glaudžiai bendradarbiaujame su kitų šalių pareigūnais, tarp kurių – ir Olandija, kur dviratininkų yra labai daug. Pasidomėsime, kad ši problema sprendžiama kitose Europos šalyse“, – sakė L. Pernavas.
Susitikimo metu Š. Vaitkus taip pat pripažino, jog policijos pareigūnų pagalbos reikėtų ir sprendžiant kitus klausimus – dėl automobilių eismo, papildomo pareigūnų patruliavimo, pagalbos paplūdimio gelbėtojams. Pasak Š. Vaitkaus, kitą vasarą didesnių policijos pareigūnų pajėgų reikės ir Šventojoje, kur auga gyventojų skaičius, taip pat – investicijų potencialas, ir tai būtina įvertinti. Juo labiau, kad jau ir šią vasarą žmonių srautas Šventojoje buvo labai didelis. „Tačiau iš esmės policija su savo užduotimis susitvarkė, esu dėkingas pareigūnams“, -sakė Š. Vaitkus.
Policijos pareigūnai ir Savivaldybės vadovai sutiko, kad prie šio susitikimo metu iškeltų aktualių klausimų bus grįžta – į pasitarimus, kaip pasirengti artėjančiam kurortiniams sezonui, planuojama iki vasaros susirinkti dar keletą kartų.

Teismui perduota byla dėl bandymo užvaldyti valstybinę žemę
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai piktnaudžiavimu, veikiant bendrininkų grupėje, dokumentų klastojimu bei suklastotų dokumentų panaudojimu pareikšti valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui E. M., atliekančiam matininko funkcijas, ir vienos bendrovės direktoriui S. Č.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad bendrovės direktorius S. Č. suplanavo nusikalstamą veiką bei sukurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį E. M. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir suklastoti dokumentus. E. M., vykdydamas privačios bendrovės direktoriaus S. Č. prašymą, parengė tikrovės neatitinkančius dokumentus – Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, joje nurodė neegzistuojantį statinį (garažą), nors žinojo, kad tikrovėje tokio statinio nėra ir kadastrinių matavimų tokiam statiniui atlikti negalima. S. Č., kaip padėjėjas ir vykdytojas, suklastotus dokumentus įgijo bei juos panaudojo neegzistuojantį statinį įregistruodamas VĮ Registrų centre.
Tokiais veiksmais bendrininkai siekė sudaryti teisines prielaidas privačiai bendrovei pateisinti didesnio, nei esamiems pastatams eksploatuoti pagal jų paskirtį reikalinga, dydžio valstybinės žemės sklypo nuomą ne konkurso tvarka. Šiais veiksmais bendrininkai taip pat siekė užkirsti kelią pretendentams atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę Palangos mieste.
Kaltinamieji savo kaltės nepripažįsta. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėka
Palangos miesto Savivaldybę pasiekė Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėka už kurorte rengiamą jau tradicine tapusią socialinę akciją „Pasveikink jūrą Palangoje“, kurios metu apie pusė tūkstančio Lietuvos vaikų kasmet pirmą kartą pamato jūrą.
Pasak miesto mero Šarūno Vaitkaus, tai, jog jau trečius metus būtent Palangoje įvyksta pirmasis vaikų pasisveikinimas su jūra, yra didžiulis visų palangiškių nuopelnas. „Ši Prezidentės padėka yra skirta kiekvienam, savo darbu, idėjomis, parama prisijungusiam prie socialinės akcijos „Pasveikink jūrą Palangoje“. Padėkos yra vertas kiekvienas, kuris savo laiką ir širdį skiria vaikams“, – sakė Š. Vaitkus.

Per pusantrų metų bus atnaujinta per 4 kilometrus šilumos trasų
Penktadienį, rugsėjo 14 d., pasirašyta sutartis, kuria vadovaujantis per pusantrų metų Palangoje bus atnaujinta per 4 kilometrai miesto šilumos trasų. Planuojama investicija – apie 2 mln. eurų, dalis šios sumos yra finansuojama ES lėšomis.
Sutartis sudaryta tarp UAB „Palangos šilumos tinklai“ ir UAB „Plungės lagūna“. Rangovas įsipareigojo iki 2020 m. balandžio modernizuoti 12 proc. visų mieste eksploatuojamų šilumos tinklų ir apjungti tiekimo sistemas.
„Bendrovė „Palangos šilumos tinklai“ eksploatuoja 32 kilometrus šilumos tiekimo trasų, šiuo metu iš jų yra rekonstruota tik 20 procentų. Įgyvendinus šį projektą, šis skaičius pakils iki 32 proc.“, – sakė UAB „Palangos šilumos tinklai“ direktorė Giedrė Juršėnė.
Iš viso per pusantrų metų bus modernizuota 4,2 kilometro miesto šilumos trasų, sumontuotų dar 1968–1993 metais. Modernizavus trasas bus panaikintas ir vienintelis Palangoje dar likęs grupinis šilumos punktas – boilerinė, iš kurios šiuo metu dar tiekiama šiluma ir karštas vanduo keturvamzde sistema daliai vartotojų.
Nutiesus 320 metrų naujų pramoniniu būdu izoliuotų šilumos tiekimo tinklų bus panaikintos ir dvi Palangos centre, senamiestyje, esančios dujinės katilinės, ir šilumos trasos bus prijungtos prie Palangos rajoninės katilinės tinklų. Tai leis sumažinti dujų suvartojimą šilumos gamyboje ir padidinti biokuro katilų galios išnaudojimą.
Pasak G. Juršėnės, paklojus naujus, gamykloje pramoniniu būdu izoliuotus vamzdynus, ženkliai padidės šilumos tiekimo patikimumas bei kokybė. „Atnaujinus vamzdynus sumažės galimų avarinių situacijų tikimybė, be to modernūs šilumos tiekimo vamzdynai leis išlaikyti kokybinius termofikacinio vandens parametrus ir vartotojams patiekti kokybišką, nustatytų parametrų šilumą“, – pabrėžė G. Juršėnė.
Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus atkreipė dėmesį, jog atnaujinti šilumos trasas jau buvo būtina. „Prieš keletą metų iš privačios bendrovės į miesto rankas perėmę šilumos ūkį įsitikinome, jog jis – itin prastos būklės. Tai matė ir miesto gyventojai – trasos buvo nesandarios, dalyje miesto vietų virš šilumos trasų net žiemą žaliuodavo žolė, o patiriami nuostoliai atsiliepdavo ir šilumos kainai. Modernizuojant trasas vamzdžiai bus apšiltinti, izoliuoti, ir tai leis sumažinti šilumos nuostolius. Dėl sumažėjusių šilumos nuostolių, mažesnių tinklo aptarnavimo ir remonto sąnaudų sumažės reikalingas pagaminti šilumos kiekis ir bendros šilumos gamybos bei tiekimo sąnaudos. Palangos miesto gyventojams tai – labai svarbu, kadangi bet kokį „Palangos šilumos tinklų” sutaupymą labai jaučia vartotojai, nes tai šilumos tiekėjams suteikia galimybę nedidinti kainos”, – kalbėjo meras.

Palangos oro uostas vasarą palydi rekordiškai
Lietuvos oro uostai toliau sėkmingai didina krypčių ir keleivių skaičių visuose šalies oro uostuose. Rugpjūčio mėnesį keleivių skaičius šalies oro vartuose, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo net 49 proc., o įvykdytų skrydžių daugėjo beveik trečdaliu. Iki metų pabaigos bendrovė tikisi pasiekti dar didesnių veiklos rekordų – aptarnauti daugiau nei 6 mln. keleivių ir įvykdyti daugiau nei 60 tūkst. skrydžių.
„Galime pasidžiaugti ir vasarai pasibaigus drąsiai pasakyti, kad Lietuvos oro uostų nuveikti darbai bei pasiekti rezultatai rodo tvirtą ėjimą solidaus augimo ir veiklos efektyvinimo kryptimi. Aukšti rezultatai mus skatina su dar didesne energija kibti į laukiančias užduotis ir gerinti Lietuvos pasiekiamumą oru, siekiant pasiūlyti patrauklias ir svarbias kryptis verslo atstovams, Lietuvos ir užsienio keleiviams“, – sako Lietuvos oro uostų vykdančioji direktorė Laura Joffė.
Rugpjūčio mėnesį šalies oro uostai iš viso aptarnavo daugiau nei 600 tūkst. keleivių, t. y. net 200 tūkst. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Didžiausias augimas pasiektas Vilniaus oro uoste. Per jį skrido apie 480 tūkst. keleivių – beveik 340 tūkst. daugiau nei pernai rugpjūtį, kai vis dar vyko pagrindinių šalies oro vartų kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbai ir didžiąją dalį šalies oro uostų funkcijų buvo perėmęs Kauno oro uostas.
Antras pagal dydį Kauno oro uostas toliu sėkmingai vysto veiklą. Čia aptarnauta 97 tūkst. keleivių. L. Joffė pastebėjimu, nors rodiklis yra mažesnis, palyginti su pernai metų laikotarpiu, kuomet Kauno oro uoste dėl minėtų rekonstrukcijos darbų vis dar buvo sutelkti didžiausi keleivių srautai, tačiau oro bendrovių, nuolat vykdančių skrydžius Kauno oro uoste, keleivių ir skrydžių skaičius nuo metų pradžios išlaikė augimą. Stabilus ir perspektyvus keleivių augimas pastebimas ir Palangos oro uoste. Jį pasirinko daugiau nei 38 tūkst. skrendančiųjų.
Rugpjūtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos oro uostai keliautojams taip pat pasiūlė žymiai daugiau naujų krypčių. Iš Vilniaus oro uosto lėktuvai pradėjo kilti į Astanos, Atėnų, Gdansko, Agadiro, Niurnbergo, Kelno miestų, Korfu salos ir Milano Malpensos oro uostus. Sostinės oro vartuose vykdyti skrydžius pradėjo bendrovė „SCAT Airlines“. Iš Kauno oro uosto atsirado skrydžiai į Burgaso, Riminio, Varšuvos ir Žironos miestus. Iš šio oro uosto kilti pradėjo oro bendrovės „LOT Polish Airlines“ lėktuvai.
Didesnį pervežtų keleivių skaičių iš dalies lėmė ir tai, kad skrydžiai kai kuriomis kryptimis pradėti vykdyti dažniau, taip pat į kai kurias kryptis buvo skraidinta didesniais orlaiviais. Palangos oro uoste skrydžių skaičius augo į Rygą ir Varšuvą, o skrydžiai į Londoną buvo vykdomi didesniu orlaiviu. Kauno oro uoste skrydžiai į Londoną ir Norvegiją taip pat buvo vykdomi didesniais orlaiviais. Iš Vilniaus oro uosto ne tik skraidinta didesniais orlaiviais, bet ir daugėjo skrydžių į Helsinkį, Varšuva, Stokholmą, Rygą, Dubliną ir Maskvą.
Šiuos Lietuvos oro uostų pasiekimus lėmė puikus nepertraukiamo darbo ir derybų su įvairiomis oro bendrovėmis rezultatas. Prie augančių skaičių prisidėjo ir gerėjantys ekonomikos rodikliai bei žemos skrydžio bilietų kainos.
„Rugpjūtį Lietuvos oro uostuose fiksavome ir beveik 29 proc. išaugusį skrydžių rodiklį. Daugiau nei 4 tūkst. skrydžių buvo surengta Vilniaus oro uoste. Kauno oro uoste skrydžių skaičius siekė beveik 900. Itin aukštus rodiklius demonstruoja Palangos oro uostas – rugpjūtį jame buvo įvykdyti beveik 500 skrydžių. Sparčiai augantys Palangos oro vartų rezultatai ir faktas, kad oro uostas netrukus priartės prie savo pajėgumų ribų, patvirtina, jog mūsų strateginiai sprendimai nustatant krypčių žemėlapį buvo teisingi“, – teigia L. Joffė.
Lietuvos oro uostų vykdančiosios direktorės teigimu, prie puikių Lietuvos oro uostų rezultatų rugpjūtį žymiai prisidėjo ir pervežtų krovinių skaičius, kuris, palyginti su pernai, ūgtelėjo 42 proc. Daugiausiai krovinių, t. y. virš 1 tūkst. tonų, mūsų šalyje buvo gabenama pasirenkant Vilniaus oro uostą, kadangi šiemet į oro uostą sėkmingai pavyko pritrauki naują reguliarius krovininius skrydžius vykdančią oro bendrovę – „Turkish Cargo“. Toliau rikiuojasi Kauno oro uostas, per kurį rugpjūtį pervežta 155 t krovinių, tuo tarpu per Palangos oro uostą – 0,1 t. Planuojama, kad pervežtų krovinių skaičius toliau sėkmingai augs.

Spektaklis jaunimui „Sofos projektas“
Ar kada susimąstėte, kad scenos menai gali būti skirti ne tik žmonių publikai, bet ir gyvūnams ar net objektams? Jauna lietuvių šiuolaikinio cirko artistė Marija Baranauskaitė, įkvėpta Kroot Juurak kuriamų pasirodymų šunims ir katėms, nusprendė kurti pasirodymus sofoms. Prestižinėje Philippe‘o Gaulier‘o klounados mokykloje mokslus baigusi menininkė projektą vis dar vysto ir kviečia susipažinti su „Sofos projektu“. Marija – palangiškė, ilgus metus vaidinusi Palangos „Grubiajame“ teatre ir šį spektaklį skiria teatro 25-mečiui.
„Sofą savo naujam darbui pasirinkau labai intuityviai, nes pajutau, kad aš ir sofa turim kažką bendro: mūsų mielumas, jaukumas, patogumas, sunkumas ir pasyvumas yra labai panašūs. Proceso metu mane labai įkvėpė šiuolaikinio meno kūrėjai, kuriantys pasirodymus katėms bei šunims, avims, augalams. Man tai pasirodė taip netikėta, jog pajutau poreikį sureaguoti į šį man naują meninį reiškinį. Kilo idėja, kad jeigu galima sėkmingai pasirodyti ne tik žmogiškąjį suvokimą turintiems žiūrovams, kodėl gi neišbandžius publikos, kuri neturi apskritai jokio suvokimo, kaip, šiuo atveju, sofos. Padarius pirmąjį eksperimentą, kovo 10 dieną, PAF‘e (Performing Arts Forum menų rezidencijoje) Prancūzijoje, pastebėjau itin stiprias ir palaikančias žmonių reakcijas, pačiai tarsi atsivėrė naujas pasaulis, todėl nusprendžiau tęsti“, – sako M. Baranauskaitė
Pasirodymas skirtas jaunimui nuo 14 metų.Įvyks rugsėjo 29 d. 18 val., Kurhauzo salė. Kaina 3 Eur.

Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną – spektaklis „Laikykis, Vydūne!“
Palangos „Grubusis“ teatras dovanoja senjorams spektaklį „Laikykis, Vydūne!“ (režisierius V. Milinis). Didelio populiarumo Dainų šventės Teatro dienoje sulaukęs spektaklis bus dar kartą parodytas vietinei bendruomenei. Ritmo, šokio, dainos stilistika interpretuojamas ne tik filosofo Vydūno gyvenimo ir kūrybos moto: „Gyvename, kad žmoniškėtume“, bet ir J.A. Greimo, V. Landsbergio refleksijos apie žmogaus bei tautos situaciją šiuolaikiniame pasaulyje.
Spektaklis bus rodomas spalio 1 d. 17 val. Kurhauzo salėje. Spektaklis nemokamas.

Europos judumo savaitė „Pasirink ir judėk“ – ir Palangoje
Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras Europos judumo savaitės metu (rugsėjo 16-22 dienomis) DOVANOJA dviračių nuomos kuponus (1 val.) visiems norintiems – palikusiems automobilius namie. Kuponai buvo dalijami nuo pirmadienio, rugsėjo 17 d. Kuponus raginama ateiti pasiimti pėsčiomis, adresu Gintaro g. 33A, II a., 206 kab. Vienam asmeniui dovanojamas vienas kuponas. Kuponų skaičius ribotas. Daugiau informacijos tel. 8 624 57998 arba el. p. [email protected].

Petras Gražulis taikosi su Birute?
Nuo nesibaigiančių klausimų, kaltinimų ir interpretacijų pavargęs žymus politikas Petras Gražulis nusprendė vieną kartą ir visiems laikams padėti tašką jo ir Birutės meilės istorijos skandale. Vyras nutarė atsiprašyti vaiko motinos ir susitaikyti. Jo kelionę į Palangą lydėjo ir viską užfiksavo „Prieš srovę“ kūrybinė komanda. P. Gražulis atsakingai ruošėsi šiam žingsniui – nupirko dukrytei žaislą, skrupulingai rinko gėlių puokštę Birutei. „Noriu atsiprašyti, susitaikyti dėl vaiko interesų, kad jis galėtų oriai augti, – savo sprendimą komentavo vyras. – Apie Birutę daugiau nepasakysiu nė vieno blogo žodžio. Įvyko taip, kaip įvyko, dabar ji yra mano vaiko motina“.

Netikėtas žaidėjo šuolis
„Palangos“ gynėjas iš Senegalo Waly Dioufas atsisveikino su komanda. Futbolininką atidžiai stebėjo Tuniso vicečempionas – „Club Africain“ klubas, kuris, besibaigiant žaidėjų perėjimų langui, pasikvietė W. Dioufą į savo gretas. „Club Africain“ – vienas iš Tuniso čempionato flagmanų, laimėjęs vietines pirmenybes 13 kartų. Sykį komanda kėlė į viršų prestižiškiausią Afrikos klubinį trofėjų – CAF Čempionų taurę. Iš tokio mažo klubo, kaip „Palanga“, kuris žaidžia pirmąjį savo sezoną Lietuvos futbolo A lygoje, galima kilti į stipriausias Afrikos klubinio futbolo pirmenybes. Tai tik įrodo, jog Lietuvoje žaidžiantys futbolininkai yra puikiai matomi viso pasaulio specialistams, rašo lrytas.lt