Palangos pulsas

Dviem Palangos mokykloms – nauji geltonieji autobusiukai
Šiais mokslo metais nauji mokykliniai autobusiukai skirti dviem kurorto švietimo įstaigoms: Šventosios pagrindinė mokykla naująja transporto priemone jau naudojasi, o V. Jurgučio pagrindinę mokyklą mokyklinis autobusiukas pasieks spalį.
Palangos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Valužienės teigimu, senasis Šventosios pagrindinės mokyklos autobusiukas buvo jau netinkamas, tad atsinaujinti buvo būtina. Juo labiau, kad maždaug trečdalis visų šios ugdymo įstaigos mokinių į mokyklą atvežami būtent geltonuoju autobusiuku, kadangi gyvena didesniu nei trijų kilometrų atstumu nuo mokyklos. Nemažai pavežimo paslaugos reikalingų vaikų, pasak L. Valužienės, mokosi ir V. Jurgučio pagrindinėje mokykloje.
„Kitąmet planuojame kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją bei prašyti mokyklinį autobusą skirti ir „Baltijos“ pagrindinei mokyklai. Dabar ši ugdymo įstaiga turi tik prieš dvejus metus gautą specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams pritaikytą transporto priemonę“, – sakė Švietimo skyriaus vedėja.
Iš viso Švietimo ir mokslo ministerija šiemet nupirko bei šalies ugdymo įstaigoms perdavė 157 mokyklinius autobusus. Visi mokykliniai autobusai turi 19 sėdimų vietų. Didesniam saugumui užtikrinti, juose įrengti ES standartus atitinkantys užvedimą blokuojantys alkotesteriai.
Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus atkreipė dėmesį, kad naujieji autobusai mokykloms yra labai reikalingi. „Jie skirti ne tik pavežti atokiau gyvenančius mokinius iki ugdymo įstaigų – jais mokiniai vežami į ekskursijas, olimpiadas, taip pat – pedagogai į kvalifikacijos kėlimo kursus“, – sakė Š. Vaitkus.

Palangos savivaldybėje – fotografijų paroda „Kaip gerai, kad tu gimei“
Palangos miesto savivaldybės administracijos II aukšto fojė pristatoma fotografės Giedrės Šataitės darbų paroda „Kaip gerai, kad tu gimei“. Parodos organizatorius – Krizinio nėštumo centras. Nuotraukų autorė G. Šataitė dukrytės susilaukė būdama labai jauna – 16 metų. Pagalbos ranką jai ištiesė artimieji, tad Giedrė kartu su savo bendraamžiais baigė mokyklą, vėliau įstojo ir baigė taikomąją fotografiją Vilniaus dizaino kolegijoje.
„Mūsų gyvenimas – tai vienas didelis, sunkus darbas. Tačiau už darbą jis mus apdovanoja. Už kiekvieną patirtą sunkumą mums yra atlyginama. Žinau, sunkus, ir tą pasakys bet kuri mergina ar moteris, kuri yra mama. Tačiau pamatysit, už kiekvieną bemiegę naktį, kantrybės išbandymą mums bus atlyginta šimteriopai“, – įsitikinusi G. Šataitė. Paroda veiks iki rugsėjo 17 d.

Dėl išnuodytų medžių prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje įvertinus ir patikslinus Palangos miesto savivaldybės mero pareiškime pateiktą informaciją apie Palangos mieste sunaikintus medžius, galimai juos paveikiant cheminėmis medžiagomis, priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Jis bus atliekamas pagal nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalyje, požymius (aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas). Ikiteisminio tyrimo metu bus siekiama išsiaiškinti gamtai padarytą žalą ir galimus kaltininkus. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį koordinuoja Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Gina Skersinskytė.
Palangoje pastaruoju metu vis garsiau kalbama, jog medžiai kai kam galėjo užstoti vaizdą į šį vandens telkinį. Portalas lrytas.lt primena, kad vasaros pabaigoje Palangoje, netoli jūros esančiuose dviejuose žemės sklypuose, nežinomi asmenys išnuodijo 170 medžių. Į jų kamienus buvo suleista chemikalų. Pajūrio aplinkosaugininkai pirmą kartą susidūrė su tokiu įžūliu masiniu saugotinų medžių naikinimu. Specialistai išsiaiškino, jog Palangoje, Ajerų gatvėje esančiuose dviejuose žemės sklypuose, aplink tvenkinį nudžiūvę medžiai yra išnuodyti: visų jų kamienuose išgręžtos skylės, per kurias suleista kažkokių chemikalų. Kad vienoje vietoje augę juodalksniai tuo pačiu metu įtartinai pradėjo džiūti, pastebėta 2017 metų vasaros pradžioje. Iš pradžių manyta, kad jie yra kuo nors užsikrėtę. Kai kas įtarinėjo, kad anksčiau žaliavusius medžius galėję nusiaubti Palangą pasiekę kormoranai. Bet atliktas dendrologinis tyrimas atskleidė netikėtą priežastį – abipus tvenkinio augantys juodalksniai sąmoningai buvo nuodyti du kartus su pertrauka.
Anot ekspertų, apie 50 metų amžiaus maždaug 15 metrų aukščio medžiai iki žuvimo buvo sveiki, vešlūs, gerai augo. Jų žūtis buvo staigi, o ne nulemta kelerius metus trukusių kokių nors procesų. Specialistai nutarė, kad juodalksniai galėjo būti naikinami dviem etapais: 2016-ųjų ir 2017 metų pavasarį. Pirmą kartą kamienai gręžti didesnio skersmens grąžtu ir cheminių medžiagų galėjo būti panaudota daugiau. Vėlesnis gręžimas atliktas labiau stengiantis paslėpti augalų naikinimo pėdsakus – gręžta smulkesniu grąžtu į kelmo dalį, tikintis, kad skyles paslėps lapų, smulkių šakelių paklotė ir auganti žolė.

Vyksta tyrimas dėl nužudymo Palangoje
Dviejų neįgaliųjų išgertuvės vienoje Palangos sanatorijoje baigėsi vieno iš jų mirtimi. Antradienį ryte pusryčius pavalgęs vienas viešbučio paslaugas su procedūromis išsipirkęs Telšių rajono gyventojas personalo darbuotojai pranešė, kad jo numeryje esančiam žmogui yra bloga. Į vyriškio kambarį nuskubėję medikai sustingo iš siaubo – viduje ant grindų kniūbščias gulėjo negyvas žmogus, šalia kurio buvo kraujo žymės. Judėjimo negalią turėjęs vyras ant grindų buvo iškritęs iš neįgaliojo vežimėlio. Netrukus paaiškėjo, kad miręs vyras yra beveik pries tris savaites į reabilitaciją atvykęs Klaipėdos rajono gyventojas, kuris jau trečiadienį turėjo išvykti namo. Į sanatoriją iškviesti policijos pareigūnai netruko išsiaiškinti, kad pirmadienį savaitei poilsį išsipirkusio vyro kambaryje iš vakaro buvo girtaujama. Svečiuose pas telšiškį atsidūrė ir neįgalusis vežimėlyje. Pirminiais duomenimis, kambaryje gėrė tik du vyrai. Kaip tarp jų įvyko konfliktas, kambario šeimininkas paaiškinti negalėjo. Jis pats yra patyręs keletą galvos operacijų ir yra pripažintas neįgaliu. Telšių rajono gyventojas aiškino, kad svečias nenorėjęs sugrįžti į savo kambarį ir liko pas jį nakvoti sėdėdamas vežimėlyje. Įtariamasis tikino pats užmigęs savo lovoje ir nieko neprisimenąs. Ryte atsikėlęs jis savo kambaryje rado gulintį žmogų be gyvybės ženklų. Nusileidęs į valgyklą jis papusryčiavo ir tik tada personalui pranešė, kad jo svečiui yra bloga. Lavoną apžiūrėję ekspertai įtaria, kad vyras yra užmuštas. Šią bylą iš karto perėmė Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalistai, pradėję ikiteisminį tyrimą dėl nužudymo. Kol sanatorijoje dirbo pareigūnai, žmogžudyste įtariamas telšiškis jau visur buvo lydimas policininkų, rašo lrytas.

Butų ir namų pardavimai Palangoje
Palangoje vasaros pabaigoje parduoti 66 butai (liepą parduoti 46 butai, pernai rugpjūtį – 39). Rugpjūtį Palangos gyvenamųjų namų rinka buvo vangesnė – parduoti 6 namai (liepą – 11, pernai rugpjūtį – 9).

Dalyvavo diskusijų festivaly
Rugsėjo 8 d. Palangos miesto savivaldybės atstovai – administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė ir mero patarėjas Pranas Žeimys – dalyvavo Birštone vykusiame diskusijų festivalyje „Būtent! 2018“.
Toks diskusijų festivalis, sulaukęs didelio tiek pranešėjų, tiek klausytojų dėmesio, organizuojamas jau antrą kartą, ir tikimasi, taps kasmetiniu renginiu. Vienas iš festivalio tikslų – parodyti, kad svarbūs sprendimai neatsiejami nuo požiūrių įvairovės ir skirtingų visuomenės grupių įtraukimo į jų svarstymą.
Festivalyje susitiko verslo, mokslo, kultūros, nevyriausybinių organizacijų, politikos atstovai iš visos Lietuvos ir iš užsienio. Buvo keičiamasi nuomonėmis, dalijamasi įžvalgomis, ieškoma sutarimo ir supratimo Lietuvai svarbiomis temomis.
Mero patarėjas P. Žeimys pasisakė šalies kurortams aktualioje diskusijoje „Lietuvos kurortų ateitis: ar taps lygiaverčiais konkurentais pasauliniams kurortams?“. Diskusijos metu buvo keliamas klausimas, ar Lietuvos kurortai – Birštonas, Druskininkai, Palanga, Neringa – turi galimybių tapti pasaulinio lygio kurortais, konkuruoti su tokiais, kaip, pavyzdžiui, Baden Baden Vokietijoje. Kartu diskutuota apie valstybės požiūrį į kurortus, apie kurortų vizijas, unikalumą, strategijas, įvaizdį pasauliniu mastu. Diskusijoje dalyvavo kitų kurortų merai, Turizmo departamento, Ūkio ministerijos, Ūkio ministerijos turizmo politikos skyriaus atstovai, taip pat turizmo tendencijas analizuojantys akademinės visuomenės atstovai.
Tad kokios galimybės tapti tarptautiniu kurortu? Tam, pasak P. Žeimio, Palangoje mes turime jau išties daug. Stulbinančiu greičiu tvarkoma ir gerinama infrastruktūra, poilsio paslaugų pasirinkimo spektras – platus. Tad dabar kurorto siekis turėtų būti nebe plėsti paslaugų spektrą, o kaip įmanoma gerinti jų kokybę, kuri, Palangoje jau pasiekusi tikrai aukštą lygį. Kitas aspektas, itin aktualus kalbant apie turistus – patogus, greitas ir kokybiškas susisiekimas. Tam, anot mero patarėjo, būtina dar intensyviau didinti naujų oro krypčių iš Palangos skaičių, derėtis dėl naujų keltų krypčių, atplaukiančių į Valstybinį Klaipėdos uostą, iš kur Palangą taip pat pasiekia nemažas turistų skaičius. Dar viena diskusijoje nuskambėjusi idėja – įvairių paslaugų paketas. Poilsiautojas, apsistojęs viešbutyje ar sanatorijoje, galėtų gauti ne tik apgyvendinimą, maitinimą ir gydomąsias ar SPA paslaugas, bet ir galimybę už tą pačią kainą nuvykti į kaimyninius miestus, aplankyti turistinius objektus.
Diskusijų festivalio metu išgirsta daug naujų, modernių ir kurortams naudingų idėjų, kurių dalį bus bandoma įgyvendinti ir Palangoje.