Palangos pulsas

Taryba apribojo naktinę alkoholio prekybą „Laukinių vakarų salūne“
Palangos savivaldybės taryba ketvirtadienio posėdyje po ilgų diskusijų apribojo naktinę prekybą alkoholiu kurorto bare „Laukinių vakarų salūnas“. Įstaiga alkoholiu galės prekiauti iki 1 valandos nakties. Tarybos narių nuomonės dėl šio klausimo išsiskyrė: sprendimo šalininkai tvirtino, kad ši įstaiga yra probleminė jau daugybę metų ir ragino spręsti problemą, tuo metu jo nepalaikę politikai pabrėžė, kad įstaiga neseniai pakeitė savininkus ir jiems reikėtų duoti laiko išspręsti problemas, dėl kurių nėra atsakingi. To prašė ir įstaigos atstovai. Klausimą siūlyta atidėti, bet jis tarybos narių palaikymo nesulaukė. Policijos duomenimis, dėl įvykių prie J. Basanavičiaus gatvėje 16 veikiančio „Laukinių vakarų salūno“ nuo 2015 metų gauti 278 pranešimai, iš jų 223 – dėl viešosios tvarkos pažeidimų, daugiau kaip pusė jų – dėl triukšmo, pradėti septyni ikiteisminiai tyrimai. Šios ir kitų probleminių įstaigų vadovai kviesti į pasitarimą, kuriame įstaigos pažadėjo pateikti planą, kaip sumažinti viešosios tvarkos pažeidimų kiekį. Nors visos įstaigos šį pažadą įvykdė, nuo birželio 27 iki liepos 9 dienos policija sulaukė 20 pranešimų apie įvykius „Laukinių vakarų salūne“, 13 iš jų buvo dėl triukšmo. „Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, darytina išvada, kad tik prekybos vietoje J. Basanavičiaus g. 16 Palangoje šiuo metu kyla didžiausia grėsmė visuomenės saugumui“, – teigia Palangos savivaldybės administracija.
Silpna nuo kainų Palangoje? išlaidos Šventojoje stebina dar labiau
Už kiek galima pailsėti lietuviškame pajūryje? Brangus maistas ir dar brangesnė nakvynė jau tapo tiesiog privalomais įspūdžiais po atostogų Palangoje. Bet Palanga – ne vienintelis Lietuvos miestas, kuriame galima pasilepinti pušų kvapu kopose ir minkšto smėlio paplūdimiu. Yra pasirinkimas Vos už 15 kilometrų įsikūrusi Šventoji daugelio poilsiautojų nepelnytai nuvertinama. Čia galima ne tik puikiai pailsėti, bet ir sutaupyti. Didžiausias skirtumas tarp Palangos ir Šventosios matyti nakvynės kainose. Šventojoje galima apsistoti vos už 5–10 eurų nakčiai, bet jei nakvynė ypač kukliuose mediniuose nameliuose nevilioja, apartamentų nuoma čia taip pat pigesnė nei Palangoje. Kambarį su patogumais dviem Šventojoje sezono metu galima išsinuomoti už maždaug 30 eurų. Kitą didelę atostogų išlaidų dalį paprastai sudaro maistas, bet Šventojoje pavalgyti taip pat galima pigiau. Pagrindinėje gatvėje prie pat jūros žuvis rūkantis ir pardavinėjantis palangiškis Matas atskleidė labai paprastą priežastį, kodėl taip yra. „Prekybos vieta Šventojoje kainuoja 2500 eurų sezonui, o Palangoje – 10 000 eurų. Tai labai brangu. Tiesa, Palangoje dar yra keletas švenčių, kai galima prekiauti ir žiemą, o Šventojoje darbo – tik keturiems mėnesiams. Bet vis tiek labai didelis skirtumas“, – skaičiavo vaikinas.
Matas svarstė, kad gal kitais metais reikėtų pabandyti prekiauti ir Palangoje, bet jam puikiai sekėsi ir Šventojoje. Šviežiai rūkytų žuvų kainos čia svyruoja apie kelis eurus – rūkytas karšis kainuoja 5 eurus, ešerys – 4 Eur, čiuptuvai – 2 Eur, brangiausi yra upėtakiai, kainuojantys po 7–10 eurų, o žuvis žmonės tiesiog graibsto. Be įtampos Nebrangiai pavalgyti Šventojoje galima ir kitokių patiekalų. Pavyzdžiui, vietoje kepamos sočios picos kainuoja po 5 Eur, kita kavinė vilioja dienos pietumis, porcija kiniškai keptos vištienos už 3,5 Eur, o prie gatvės stovi ne viena mobilioji kavinė, kurioje galima paragauti įvairiais skoniais pagardintos kavos už 1,5–2 Eur. Pro tingiai vaikštančius poilsiautojus kartkartėmis pravažiuoja ir naktines pramogas reklamuojantis visureigis „Toyota Tahoma“, suteikiantis Šventajai įdomaus, amerikietiškus kurortus primenančio prieskonio. Kas vakarą klube „Vandenis“ vykstantys lietuviškų popgrupių koncertai taip pat nebrangūs. Pavyzdžiui, antradienį pasiklausyti grupės „Man-go“ kainavo 10 eurų, o pridėjus dar penkis buvo galima likti ir antrajame vakaro koncerte – grupės „Du Donatai“ pasirodyme. Apskritai Šventojoje ir Palangoje skiriasi ne tik kainos, bet ir atmosfera. Šventojoje neteko išgirsti nė vienos besiriejančios atostogautojų poros ar šokti iš kelio atlekiančiam elektriniam motoroleriui. Gerokai mažiau skubėjimo, daugiau atsipalaidavimo ir paprastumo grąžina pojūtį, kurį atostogautojai parsiveža iš nerūpestingų JAV ar Viduržemio jūros kurortų, o keliauti užtenka visai netoli.
Lrytas.lt

Avarija Palangoje
Naktį iš antradienio į trečiadienį, apie 1 val. 35 min., Palangoje, Sodų gatvės ir Klaipėdos plento sankryžoje, reguliuojamoje šviesoforu, tačiau esant išjungtam šviesoforui, 21 metų vaikinas, vairuodamas automobilį „Ford C-Max“, įvažiavo į sankryžą šalutiniu keliu, nepraleido ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu automobiliu „VW Tiguan“. Susidūrimo metu buvo sužeista pastarąjį automobilį vairavusi 43 metų moteris ir kartu važiavęs 12 metų berniukas, jie gydomi ambulatoriškai.

Tomo Vilucko knygos pristatymas
Liepos 25 d. 19 val. Palangos kurorto muziejuje (Birutės al. 34 A) vyks Tomo Vilucko knygos “Popiežiaus Pranciškaus tiltai” pristatymas. Renginį moderuos Palangos dekanas kunigas Marius Venskus bei kunigas Sigitas Žilys. Savo improvizacijomis džiugins multiinstrumentalistas Janas Maksimovičius.Vos tapęs popiežiumi Pranciškus atsidūrė pasaulio dėmesio centre. Vieni jį laiko pavojingu revoliucionieriumi, kiti laukia iš jo giluminių Bažnyčios reformų. Kas šis popiežius iš tolimosios Argentinos? Kodėl jis vienaip ar kitaip elgiasi? Ką reiškia jo žodžiai apie šeimos situaciją nūdienos pasaulyje, moterų vaidmenį, kunigus? Kokia jo Bažnyčios vizija? Šios ir panašios temos apmąstomos Tomo Vilucko knygoje „Popiežiaus Pranciškaus tiltai“, kuri kartu su Šventuoju Tėvu kviečia vaikščioti jo tiesiamais bendrystės tarp Dievo ir žmonių tiltais.
Tomo Vilucko knyga yra vientiso pasakojimo apie popiežių Pranciškų dovana. Joje atskleistos temos, kurios galėtų būtų aptariamos susėdusių prie stalo pavakaroti draugų rate, jei netikėtai kalba pasisuktų apie popiežių ir Bažnyčią. Tose diskusijose ji neretai apibūdinama kaip paslaptinga, neįprasta ir paradoksali. Toks yra ir popiežius Pranciškus, jei jį mažai pažįsti. Siekdamas atskleisti šio slėpinio šydą, knygos autorius vedasi skaitytoją į susitikimą su popiežiumi. Jis švelniai atveria skaitytojui temas, kurios dažnai, pasak vieno skyrelio pavadinimo, yra „paslaptys po užraktu“. Ši knyga – tai įkvepiantis pasakojimas protui ir širdžiai apie žmogų, kuris yra Dievo dovana Bažnyčiai, per kurią Viešpats kalba ir mūsų tautai. Leiskimės nešami to vilties pliūpsnio, kurį dovanoja popiežius Pranciškus savo misija šiandienos pasaulyje! Jis nuolat mus drąsina. Net jo atvykimo į Lietuvą šūkis primena: „Jėzus Kristus – mūsų viltis!“ (plg. 1 Tim. 1, 1).

Palangoje lankėsi bei su miesto vadovais susitiko Rumunijos ambasadorius
Praėjusį penktadienį Palangoje lankėsi bei su miesto vadovais susitiko Rumunijos ambasadorius Lietuvoje ir Latvijoje Dan AdrinaBalanescu. Ambasadorių lydėjo jo asistentė ir vertėja Liucija Bartkienė.
Savivaldybėje Rumunijos ambasadorių priėmė mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas. Susitikimo, kuriame taip pat dalyvavo mero patarėjas Pranas Žeimys, Savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros skyriaus vedėja Ramunė Urbonienė bei specialistė Eglė Palubinskaitė, Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Mitkevičiūtė ir Turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė, metu Rumunijos ambasadoriui pristatytas Palangos kurortas, miesto infrastruktūra bei investicijos į kurortą.
Ambasadorius pabrėžė žinąs, jog Palanga yra labai žinomas ir svarbus Lietuvos miestas, tad teigė norįs kuo daugiau sužinoti apie šio kurorto kultūrinį gyvenimą, tai pat domėjosi turistų srautais Palangoje, atvykstančiųjų geografija. Pokalbio su Savivaldybės vadovais metu Dan AdrinaBalanescu taip pat domėjosi, kiek ir kokiose šalyse Palanga turi miestų-partnerių, teiravosi, kokiose srityse bendradarbiaujama, bei pripažino norįs, kad draugiški Palangos santykiai užsimegztų ir su vienu iš Rumunijos miestų, esančių prie jūros.
Po susitikimo Savivaldybėje, Rumunijos ambasadoriui surengta ekskursija elektromobiliu po Palangą. Garbingam svečiui parodytas Kurhauzas, Grafų Tiškevičių alėja, Kurorto muziejus, Birutės parkas bei Gintaro muziejus.

Įteikti brandos atestatai
Praėjusį penktadienįPalangos senojoje gimnazijos abiturientams įteikti brandos atestatai. Gimnaziją baigė 122 abiturientai.
„Džiaugiamės šių metų 78-osios abiturientų laidos brandos egzaminų pasiekimais. Tradiciškai aukšti anglų kalbos valstybinio brandos egzamino rezultatai: vertinimo vidurkis – 71 balas, net 8 abiturientai gavo 100 balų įvertinimus. Tai –penki mokytojos Aušrinės Janušienės ugdytiniai: Emilija Augutytė, Beatričė Karpovič, Vilius Mickūnas, Ieva Marija Sokolovaitė ir Nora Bataitytė. Šiais metais gimnaziją baigia jauno anglų kalbos mokytojo Justo Žulkaus pirmoji laida. Mokytojas nudžiugintas trimis ugdytinių šimtukais. Tai – DeimjanasGološčiapovas, Povilas Negreckis, Justas Navickas. Mokytojos ekspertė Jūratės Galinauskienės ugdytiniai įvertinti trimis lietuvių kalbos ir literatūros šimtukais - juos gavo Ieva Marija Sokolovaitė, Nora Bataitytė, Vilius Mickūnas. Iš kitų disciplinų mokiniai gavo po vieną aukščiausią įvertinimą. Tai – Ieva Marija Sokolovaitė (biologija, mokytoja Daiva Urbštienė), Algirdas Benetis (informatika, mokytoja Asta Knietienė), Brigita Šimkūnaitė (lietuvių k., mokytoja Nijolė Šakinienė), Marina Slobodeniuk (rusų k., mokytoja Nijolė Redikienė), Leonardas Augustis (istorija, mokytojas A. Stonkus)“, – sakė Senosios gimnazijos direktorius Leonas Šidlauskas.
Iš viso Palangos gimnazistai šiais metais įvertinti 16 aukščiausių įvertinimų šimtukų, 92 įvairių dalykų įvertinimai, pasiekę aukščiausią lygį, tai yra jų darbai įvertinti nuo 86 iki 100 balų. „Po du šimto balų valstybinio brandos egzamino įvertinimus gavo Nora Bataitytė (lietuvių k., mokytoja J. Galinauskienė ir anglų k., mokytoja A. Janušienė), Vilius Mickūnas (lietuvių k., mokytoja J. Galinauskienė, ir anglų k., mokytoja A. Janušienė), Ieva Marija Sokolovaitė (lietuvių k., mokytoja J. Galinauskienė, anglų k., mokytoja A. Janušienė, ir biologija, mokytoja D. Urbštienė. Abiturientės Kotryna Duonielaitė ir Iveta Danieliūtė gauna brandos atestatus su pagyrimu“, – vardijo Senosios gimnazijos vadovas.
L. Šidlauskas atkreipė dėmesį, jog 2018 m. Palangos senosios gimnazijos 78-oji abiturientų laida yra Lietuvos valstybės šimtmečio laida. Palangoje mokėsi net keturi 1918 m. Lietuvos valstybingumo signatarai, čia mokėsi ir 1990 m. Lietuvos valstybės atkūrimo signatarai, todėl turime išskirtinių vienybės, pasiaukojimo ir įsipareigojimo žmonėms sektinų pavyzdžių. „Dėkoju Senosios gimnazijos mokytojams ir abiturientams už bendrystę mokantis Palangos senojoje gimnazijoje, prasmingą ir nuoširdų darbą bei draugišką pagalbą vienas kitam. Dėkoju abiturientų tėvams už dėmesingumą ir rūpestį dėl savo vaikų ateities. Linkiu mūsų abiturientams gražaus ir prasmingo gyvenimo. Esame Lietuvos dalis, todėl šiandien mūsų džiaugsmas ir pasididžiavimas yra ir Lietuvos valstybės pasididžiavimas“, – sakė L. Šidlauskas.