Palangos pulsas

Palangos paplūdimyje – ekstremalios situacijos likvidavimo darbai
Palangos paplūdimyje, į šiaurę nuo jūros tilto, nuo pirmadienio zujo sunkiasvorė technika – prasidėjo ekstremalios situacijos likvidavimo darbai. Dar šių metų kovą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė Palangos miesto dalyje, paplūdimio ruože nuo jūros tilto iki Rąžės upelio žiočių, paskelbė ekstremalią situaciją.
Iki birželio nuo audrų labiausiai nukentėjusioje paplūdimio atkarpoje bus supilta apie 8 tūkst. kubinių metrų smėlio. Jis, atlikus tyrimus bei gavus mokslininkų rekomendacijas, vežamas iš Šventosios, kur buvo iškastas vykdant uosto gilinimo darbus.
Kopagūbrio tvirtinimo darbus planuojama atlikti dviem etapais – pirmuoju, truksiančiu maždaug dvi savaites, į Palangos paplūdimį bus suvežtas smėlis bei suformuotas kopagūbris, antruoju kopagūbris bus sutvirtintas žabtvorėmis ir šakų klojiniais. Taip pat bus nutiesta beveik vienas kilometras naujų medinių takų. Visi darbai bus baigti iki vasaros.
Palangos meras Šarūnas Vaitkus, kalbėdamas apie ekstremalią situaciją paplūdimiuose, atkreipė dėmesį, jog delsti nebuvo galima – kurortinis sezonas jau netrukus prasidės. „Esu labai dėkingas Vyriausybės kancleriui Algirdui Stončaičiui, Premjerui Sauliui Skverneliui, Aplinkos ministerijai, kad buvo maksimaliai greitai sureaguota į susidariusią situaciją ir priimti sprendimai, atveriantys kelią paplūdimio ruožo šiauriau Palangos tilto stabilizavimui panaudojant Šventosios uoste sukauptą smėlį“, – sakė Š. Vaitkus.
Lėšų ekstremaliai situacijai likviduoti skirta iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo – iš viso beveik 235 tūkst. eurų.
Meras atkreipė dėmesį, jog šie darbai yra tarsi „gaisro gesinimas“, siekiant stabilizuoti kopagūbrį ir užkirsti kelią intensyviems eroziniams procesams. Š. Vaitkaus teigimu, siekiant stabilizuoti Baltijos jūros kranto liniją, paplūdimius papildyti smėliu reikia kas ketverius-penkerius metus.
2019 m. planuojama smėliu papildyti Palangos paplūdimio ruožą nuo Birutės kalno kyšulio iki tilto – bus išpilta apie 400 tūkst. kubinių metrų smėlio.

Pasirengimas Žaidynėms jau vyksta
Iki dvyliktųjų Greitosios medicinos pagalbos (GMP) žaidynių liko vos savaitė. Gegužės 17-19 dienomis Palangoje vyksiančiame įspūdingame renginyje varžysis 23 komandos iš Lietuvos ir dar 7 komandos – užsienio valstybių: Estijos, Kazachstano, Baltarusijos. Šiemet žaidynėse pasirodys ir Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai bei Lietuvos kariuomenės dr.Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos komanda.

Treneris išgirdo patarimų iš ledo ritulio eksperto
Palangos ledo ritulio klubo „Palanga“ vadovas Eugenijus Mažeika dalyvavo ledo ritulio trenerių seminare, kurį vedė TyNewberry, JAV ledo ritulio federacijos pietryčių regiono trenerių vadovas. „Jis – neeilinis žmogus, jis – vienas geriausių ledo trenerių, padėjęs kartu su kitais ledo ritulio specialistais Lietuvos ledo ritulio rinktinei iškovoti auksą B divizione ir patekti į A divizioną“, – sakė E. Mažeika.

Belgų duetas pasakos migracijos istoriją
Tarptautinis pučiamųjų muzikos festivalis „AmberWind 2018“ pristato tik ką iš gastrolių Jungtinėse Amerikos Valstijose sugrįžusį belgų projektą „doux“, kuriam savo jėgas suvienijo du jauni ir talentingi profesionalai – kompozitorius StanNieuwenhuis ir trimitininkas bei kornetininkasHarmenVanhoorne.
Koncerte Palangoje duetas pristatys savo albumą „EllisIsland“, kurį įkvėpė Augustus Sherman (1865–1925) fotografijų serija. A. Sherman buvo migracijos tarnybos klerkas Ellis saloje Aukštutinio Niujorko įlankoje, tapusioje vartais į Jungtines Amerikos valstijas net 12 milijonų imigrantų. Gegužės 18 d. amžiną kaip pasaulis migracijos istoriją „doux” pasakos Palangoje, muzikos klube „Vandenis“.

Padėti vaikams surasti šeimą
Gegužės 16 d. 10 val. Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriuje (Vytauto g. 87) bus galima susipažinti su vaikų globos galimybėmis Palangos mieste.Budintis globėjas – tai žmogus arba šeima, galinti priimti vaiką į savo namus (laikinai globai). Vaiko globa – tai APMOKAMAS darbas ir kilni socialinė misija.Tikriausiai Jums kyla daugybė klausimų? O galbūt tiesiog smalsu sužinoti šį tą daugiau? Atvykite.

„Axis Power“ rekonstruos Palangos transformatorinę pastotę
Palangoje išaugus elektros energijos galios poreikiui, bendrovė „Axis Power“ rekonstruos šiame kurorte veikiančią 110/10 kilovoltų transformatorinę pastotę. Kompanija, pasirašiusi sutartį su įmone „Energijos skirstymo operatorius“, atliks darbų už daugiau nei 2 mln. eurų.
„Didžiausias Lietuvos kurortas Palanga nuolat auga, čia investuojama į įvairios paskirties rekreacinius objektus, auga ir elektros energijos galios poreikis. Pastotės rekonstrukcija leis „Energijos skirstymo operatoriui“ prijungti daugiau naujų klientų ir užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą Palangoje“, – sakė „Axis Power“ vadovas Mantas Galdikas.
„Rekonstruota Palangos transformatorių pastotė leis padidinti elektros skirstymo tinklo patikimumą ir pagerins paslaugų kokybę. Atnaujintų ir modernizuotų įrenginių poveikį pajaus daugiau nei 16 tūkstančių gyventojų, taip pat ir verslo įmonės“, – sako ESO Klaipėdos elektros tinklo eksploatavimo skyriaus vadovas Donatas Martinkus.
Klaipėdos regione ESO neseniai rekonstravo Kretingos transformatorių pastotę, taip pagerindama elektros energijos tiekimo patikimumą daugiau kaip 12 tūkst. klientų. Investicijos į Kretingos transformatorių rekonstrukciją siekė daugiau kaip 1,6 mln. eurų.
„Axis Power“ atliks pastotės projektavimo, statybos, montavimo ir paleidimo – derinimo darbus, tieks reikalingą įrangą, apmokys personalą.
Darbus kompanija pradės vasaros pabaigoje. Pirmąjį rekonstrukcijos etapą „Axis Power“ baigs iki šių metų gruodžio 21 dienos, o visas projektas bus įgyvendintas iki 2019-ųjų rugpjūčio pabaigos.
„Turėsime dirbti tiksliai ir operatyviai, nes pirmojo etapo rekonstrukcijos darbams turime nedaug“, – sakė M. Galdikas.

Balandį nekilnojamojo turto rinkoje ryškių pokyčių nebuvo
Negalutiniais Registrų centro duomenimis, balandį pardavimo sandoriais perleista 10 454 pastatai, patalpos ir žemės sklypai. Tai yra 2 proc. daugiau nei kovą ir 4,7 proc. daugiau negu pernai balandį, kai buvo įsigyti atitinkamai 10 237 ir 9 986 nekilnojamieji daiktai. Balandį Lietuvoje perleista 2 780 gyvenamųjų patalpų (butų). Tai šiek tiek (0,4 proc.) mažiau nei kovą ir 10,2 proc. daugiau nei pernai balandį, kai buvo perleistos atitinkamai 2 791 ir 2 522 gyvenamosios patalpos.
Šalies gyvenamųjų pastatų (namų) rinka buvo šiek tiek aktyvesnė už kovą – pastarąjį mėnesį šalyje įsigytų gyvenamųjų pastatų skaičius siekė 849 – beveik 6 proc. daugiau už kovo mėnesį bei 1,9 proc. daugiau nei pernai balandį, kai pirkėjų sulaukė atitinkamai 801 ir 833 gyvenamieji pastatai.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis pažeidė įstatymą
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad Seimo narys Ramūnas Karbauskis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (VPIDVTĮ) reikalavimus nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti sudarytus sandorius (6 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktas, 7 straipsnio 1 dalis). Sprendimas priimtas vienbalsiai.
Tyrimo duomenys rodo, kad politikas VPIDVTĮ numatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų terminą nedeklaravo keturių sandorių. Du iš jų – vieną pinigų dovanojimo sūnui ir vieną akcijų pirkimo iš UAB „Agrokoncernas“ – R.Karbauskis privalėjo deklaruoti iš karto, kai tapo Šiaulių rajono savivaldybės tarybos nariu 2015 m. Kitus du pinigų dovanojimo sandorius sūnums politikas sudarė jau eidamas Seimo nario pareigas – pernai lapkritį, – tačiau deklaravo tik šiemet sausį.

Palangoje – LND skyriaus ataskaitinis susirinkimas
Balandžio 26d. Palangos neįgaliųjų draugijos patalpose vyko LND Palangos skyriaus ataskaitinis susirinkimas. Jame dalyvavo daugiau kaip pusė, net 44 skyriaus nariai. Susirinkimą dainomis pradėjo neįgaliųjų ansamblio „Atgaiva“ solistas Nedas Normantas. Šio ansamblio moterys, vadovaujamos Rimgaudo Juozapavičiaus, padainavo keletą populiarių dainų. Savo kūrybos eiles skaitė Vytautas Lukšas, Janina Vambutienė, o Jovita Brasienė pasidalino eilėmis apie anūkų išdaigas. Susirinkimą vedė draugijos narys, teisininkas Donatas Žuolys. Pirmiausia visi išklausė draugijos pirmininko Antano Šiupinio ir revizijos komisijos ataskaitas. Joms buvo vieningai pritarta. Po susirinkimo neįgalieji neskubėjo skirstytis. Visi vaišinosi kava, arbata ir sausainiais.

LND Palangos skyriaus narys Valdas UMBRASAS

Palangos sanatorinėje mokykloje – bičiuliai iš Lietuvos aklųjų bibliotekos
Jau antrą kartą šiais mokslo metais Palangos sanatorinės mokyklos bendruomenė sulaukė ypatingų svečių – kolegų iš Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB). Bičiuliai vėl atvežė įdomią, prasmingą edukacinę programą pradinių klasių mokiniams: „Pasakojimų dėžutę“ bei kūrybines dirbtuves.
„Pasakojimų dėžutė“ – tai net keturi trumpi spektakliai – istorijos, sukurti pagal Kęstučio Kasparavičiaus knygos „Apie daiktus“ apsakymus „Ąsotis“, „Arbatos klubas“, „Ginčas“ bei „Vaisiai“ iš knygos „Apie šį bei tą“. Pradinukai, jų mamos, močiutės smalsiai stebėjo pasakų personažus, juokėsi, šypsojosi, o vaikai drąsiai atsakinėjo į aktorių klausimus. Personažai – gėlės, puodeliai, cukrus, sausainiai buvo sukurti ir pagaminti iš įvairių medžiagų, vaisiai, stalo įrankiai – tikri, žiūrovai juos galėjo liesti.
Puodelių, arbatinuko, virdulio, cukrinės („Arbatos klubas“), gėlių, ąsočio („Ąsotis“), apelsino, banano, kriaušės („Vaisiai“), peilio, šakutės, šaukšto („Ginčas“) vaidmenis atliko Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotojai Dalia Balčytytė, Fausta Brasaitė, Nerijus Griciūnas, Monika Griciūnienė, Joris Kazlauskas, Janina Vileikienė, o pasakotojo vaidmenį – direktorė Rasa Januševičienė.
Vėliau visi edukacinės programos dalyviai persikėlė į liečiamųjų atvirukų kūrybines dirbtuves. Renginio tikslas – sukurti atviruką „Mano mėgstamiausias vaisius“ nematančiam draugui. D. Balčytytė papasakojo apie taktilines knygas, skirtas regos negalią turintiems vaikams, paaiškino paveikslėlių neregiams kūrimo taisykles.
Edukacinėje programoje dalyvavo bei pasiruošti jai padėjo Palangos sanatorinės mokyklos pradinių klasių mokytojos Alma Bluškienė, JolandaMalinauskienė, Angelina Martinkėnienė, AnželikaToleikienė, priešmokyklinio ugdymo mokytoja Ina Lizdenienė, matematikos ir informacinių technologijų mokytoja Asta Kornišinienė, raštinės (archyvo) vedėja Aušra Kinčienė, bibliotekininkė Ingrida Rimšienė.
Spektakliai, kūrybinės dirbtuvės lavina vaizduotę, skatina skaitymą, palengvina teksto suvokimą, suteikia teigiamų emocijų. Visi dalyviai gavo ir tolerancijos pamoką – suprasti, atjausti silpnaregį ar regos negalią turintį draugą.
Palangos sanatorinės mokyklos direktorius Alvydas Milinis bendruomenės vardu nuoširdžiai padėkojo bičiuliams iš LAB už gražią draugystę, malonų bendradarbiavimą.

Palangos sanatorinės mokyklos bibliotekininkėIngrida RIMŠIENĖ

Palangiškės krepšininkės pripažinimas
Vieną perspektyviausių Lietuvos jaunųjų krepšininkių palangiškė Justė Jocytė ką tik grįžo iš tarptautinės Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) organizuotos Europos perspektyviausių krepšininkų stovyklos Slovėnijoje.

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė Palangoje
Balandžio 23-29 dienomis visoje Lietuvoje jau aštuonioliktąjį kartą pažymėta Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Palangos viešoji biblioteka ištikimiems skaitytojams taip pat dovanojo įvairių renginių, mokymų, kūrybinių laboratorijų bei kvietė aplankyti įdomias parodas bibliotekos erdvėse.
Balandžio 24-25 dienomis vyko mokymai „Išmanieji įrenginiai ir jų galimybės“. Atsižvelgiant į lankytojų pageidavimus, supažindinome su išmaniųjų įrenginių specifika, naudojimosi subtilybėmis, galimybėmis. Poreikių būta įvairių: nuo to, kaip patalpinti skelbimą internete iki elektroninio pašto sukūrimo ir naudojimosi juo savo reikmėms.
Balandžio 26-ąją į renginių salę pavakaroti, mėgaujantis Izraelio kinu, susirinko būrys palangiškių. Balandžio 5 d. startavęs kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“ penkis ketvirtadienius iš eilės kviečia susipažinti su Izraelio kultūra per filmus hebrajų kalba su lietuviškais subtitrais. Šįkart vyko režisieriaus YuvalAdler trilerio „Betliejus“ (2013) peržiūra. Kino juosta – Venecijos kino festivalio Venecijos dienų programos pagrindinio prizo ir 6 aukščiausių Izraelio kino Oskarų „Ophir“ laimėtoja.
Balandžio 27 d. rytą kartu su mažaisiais bičiuliais, lankytojais ir skaitytojais drąsiai leidomės į beribės vaizduotės padanges. Kūrybinėse dirbtuvėse išsiaiškinome, kaip atsiranda knygos, kiek žmonių prie to prisideda. Istorijomis dalinosi garsus grafikas, knygų iliustratorius, vaikų rašytojas Kęstutis Kasparavičius. Šiek tiek vėliau Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka turėjo unikalią galimybę mažiesiems bičiuliams parodyti Mišrios Realybės Knygos prototipą. Tai – Aleksandro Ruiz diplominis darbas. Jo projekto tikslas – išbandyti įvairiausius būdus, kaip galima atnaujinti tradicines knygas vaikams ir jaunimui, turint omenyje tai, kad dauguma jų, užaugę su „iPadais“ ir „Smartfonais“, nelabai jomis domisi. Pamatėme, kaip Mišrios realybės knyga leidžia kurti hologramas, susijusias su puslapio turiniu, pridėti interaktyvius objektus (pvz., liūtą, su kuriuo galima bendrauti liečiant), taip pat piešti ant pačios knygos ir stalo, jų nesugadinant. Buvo smagu ir linksma ją išbandyti, nes tai ne tik įtraukia grupėmis, bet galima skaityti ir individuliai.
Gerokai įdienojus, vakarop, Palangos viešojoje bibliotekoje svečiavosi rašytoja, poetė, muziejininkė Aldona Ruseckaitė, kuri su skaitytojais gyvai dalinosi tuo, kaip yra rašomos knygos apie asmenybes. Daug papasakojo ne tik apie naujausią knygą, bet pasidalino ir rašytojos Julijos Žymantienės, žinomos Žemaitės literatūriniu vardu, gyvenimu.
Balandžio 28 d. popietę Palangos Šventosios pagrindinėje mokykloje Palangos „Grubusis“ teatras pristatė spektaklį „Laikykis, Vydūne!“, skirtą Vydūno 150-osioms gimimo metinėms ir Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui.

Dangirutės ir Rimgaudo Maleckų fotografijų paroda „Fotografikos proveržis“
Nuo šių metų balandžio 23 dienos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoj (J. Tumo Vaižganto g. 2) veikia fotomenininkų Dangirutės ir Rimgaudo Maleckų paroda „Fotografikos proveržis“. Ši paroda skirta Lietuvos valstybingumo šimtmečiui paminėti. Parodoje pristatomi naujausi fotomenininkų dueto kūriniai, sukurti pastaraisiais metais. R. Maleckas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus narys, o šiuo metu gyvena ir kuria Palangoje. Maleckų fotografija vizualios kalbos pagalba kuriama egzistencinė filosofinė įžvalga, mėginama suderinti priešybes, ieškoma dvasinės atsvaros. Fotografijų kompozicija išsiskiria išbaigtumu ir harmonija. Parodos partneris VŠĮ ‚Gabrielės meno galerija“. Paroda veiks iki liepos 1 dienos.

P. Domšaičio galerijoje – „Šimtas ir vieneri metai“
Prano Domšaičio galerijoje veikia Juozo Griušio (1952–2017) tapybos ir piešinių paroda „Šimtas ir vieneri metai“. Penktadienį, gegužės 11 dieną, 17 val. dailininko bičiuliai, bendražygiai, jo kūrybos gerbėjai kviečiami į parodos pristatymą – kultūros vakarą, skirtą dailininko atminimui. Vakaro metu gros Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos fleitos mokytoja Loreta Fridinovienė su mokine VrindaRackevičiūte, eiles skaitys Livija Grajauskienė. Dailininkas gimė 1952 m. Medsėdžių kaime Klaipėdos rajone. Baigęs Priekulės vidurinę mokyklą, 1969 m. įstojo į Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą. Nuo 1975 m. gyveno ir kūrė Palangoje. Bendrose parodose J. Griušys dalyvavo nuo 1975 m., surengė keletą personalinių parodų. Dar nuo 1972 m. dailininkas bendradarbiavo su tuo metu itin populiariu žurnalu „Šluota“. Periodiniuose leidiniuose jis publikavo apie tūkstantį karikatūrų ir draugiškų šaržų, dalyvaudavo ir skindavo laurus tarptautinėse karikatūrų parodose Lietuvoje ir užsienyje. Dailininkas mirė 2017 m. gegužę Palangoje.

Policija prašo atpažinti vandalus
Palangos policijos komisariato pareigūnai prašo padėti identifikuoti vaizdo medžiagoje (užfiksuoti Palangoje 2018 m. balandžio 29 d. apie 3.50 val.) matomų asmenų tapatybes. Atpažinusius šiuos tyrimui galinčius pagelbėti piliečius, skambinti tel. 870064716, el.p. [email protected]

„Kauno būstai“ pardavinėjo butus, kurie dar – ne butai
Bendrovė „Kauno būstai“ turės sumokėti Konkurencijos tarybos jai skirtą 6,3 tūkst. eurų baudą už klaidinančios reklamos skleidimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad „Kauno būstai“ nei tyrimo Konkurencijos taryboje, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepagrindė reklamoje naudotų teiginių, jog Palangoje parduodami butai, teisingumo. Taigi, skleisdama reklamą apie butus, bendrovė klaidino vartotojus, nes pirkėjams galėjo pasiūlyti įsigyti tik negyvenamosios paskirties patalpas. Nuo 2016 m. rugsėjo iki 2017 m. vasario keliose skelbimų svetainėse bendrovė „Kauno būstai“ reklamavo Palangoje parduodamus naujai statomus butus ar būstus dvibučiame name, taip pat siūlė įsigyti gyvenamąjį trijų kambarių namą, o tokius objektus vidutinis vartotojas suvokia kaip būtent gyventi skirtus statinius. Konkurencijos taryba tyrimo metu pagrįstai nustatė, kad Paliepgirių kelyje buvo statomi negyvenamosios paskirties pastatai: svečių namai ir poilsio paskirties patalpos. Teismas pripažino, kad Konkurencijos tarybos surinkti įrodymai paneigia „Kauno būstų“ akcentuojamą hipotetinę galimybę statomuose pastatuose įrengti gyvenamąsias patalpas (butus). Šie pastatai yra žemės sklype, patenkančiame į teritoriją, kuriai dėl padidinto triukšmo lygio taikomi apribojimai ir kurioje galima tik trumpalaikio apgyvendinimo statyba. Konkurencijos taryba primena, kad nekilnojamojo turto reklamose būtina aiškiai ir tiksliai įvardinti siūlomų įsigyti patalpų ir statinių paskirtį taip, kaip nurodyta statybą leidžiančiame dokumente arba nekilnojamojo turto registre. VAAT sprendimas per mėnesį nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, rašo lrytas.lt

Įspėjimas planuojantiems atostogauti Lietuvoje: tuoj nebus kur gyventi
Nors dauguma Palangos kurortą ir kainas joje keiksnoja ir lygina su Turkija, tautiečiai leisti vasaros čia neatsisako, o vis kylančios kainos paslaugų sektoriuje jų neatbaido. Iki vasaros likus nei daug, nei mažai – vos trims savaitėms, lietuviai noriai rezervuojasi viešbučius tiek tituluojamoje Lietuvos vasaros sostinėje Palangoje, tiek kituose kurortuose. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad šį sezoną lietuviai plūs ne tik į gerai žinomus kurortus, tokius kaip Palanga, Birštonas, Druskininkai, Šventoji, bet ir į kaimo turizmo sodybas, esančias regionuose. „Šiemet labai populiarėja kaimo turizmo sodybos. Žmonės užsisako poilsį net prieš metus. Taip pat šiemet pastebimas ir didelis vietinio turizmo susidomėjimas. Žmonės nebegaili pinigų tiek atostogoms, tiek procedūroms, masažams. Taip pat didėja atvykstančių iš Latvijos gyventojų skaičius“, – apie ateinantį vasaros sezoną pasakojo E.Šiškauskienė. Jos teigimu, Lietuvoje didžiausią įtaką daro trumpa lietuviška vasara, tačiau rasti kur ir kaip atostogauti – tikrai galima, mat pasirinkimo spektras – platus. „Priklauso, ką lyginsime. Taip pat turėtume nepamiršti skirtingo atostogaujančių srauto. Pas mus rinka – 2,5 mln., iš kurių keliauja gal milijonas, o kur dar sezoniškumas, taip pat akcizai, kainos, atlyginimai. Manyčiau, kad lygindami turėtume būti sąžiningi, – sakė ji. – Mes niekada neprisilyginsme, pavyzdžiui, Lenkijai, kur yra 40 mln. rinka ir jie turi didžiulius srautus. Negalime lygintis ir su Amerika, kur drabužiai kainuoja pigiau. O jei lyginsimės su Latvija, Estija, tai pas mus kainos yra geriausios, nakvynė kainuoja pigiausiai“.

Paspirtukų problemos neišsprendė
Dviratis ar mopedas? Per žiemą valdžia taip ir neapsisprendė, kas yra elektriniai paspirtukai. Šių transporto priemonių pardavėjai irgi suka uodegą, todėl artėjant vasarai kurortuose vėl laukiama chaoso. Ar elektriniais paspirtukais galima važinėti ten, kur leidžiamas tik dviračių eismas? Artėja vasara, o atsakymo į šį klausimą kol kas nėra. Todėl greičiausiai ir šiemet tokias transporto priemones išsinuomoję poilsiautojai kurortuose nardys ir tarp žmonių, ir gatvėse, taip keldami sumaištį. Palangos savivaldybė jau sulaukė pirmojo prašymo išduoti leidimą elektrinių paspirtukų nuomos punktui, bet prisiminus praėjusią vasarą, kurorto valdžiai ir policijai jau dabar šiaušiasi plaukai. Pernai Palangos gatvėse pasirodę dar neregėti elektriniai paspirtukai greitai virto tikru galvos skausmu, rašo lrytas.lt. Poilsiautojų susidomėjimą naujove pajutę verslininkai kurorto centre įsteigė net kelis nuomos punktus, o po miestą pradėjo zuiti keliasdešimt tokių transporto priemonių. Turintys plačius ratus, sunkūs ir greitai didelį greitį pasiekiantys paspirtukai jau praėjusiais metais kėlė pavojų pėstiesiems ir transporto eismui. Susisiekimo ministerijoje buvo nuspręsta, kad tokių paspirtukų galia viršija 1 kW, o greitis siekia net 35 kilometrus per valandą. Tad tokios transporto priemonės kaip ir prilygsta mopedams, kurie turi būti patikrinti techniškai, apdrausti privalomuoju draudimu, turėti valstybinį numerį ir transporto priemonės registracijos liudijimą. Savivaldybėms ir nuomos punktams net buvo išplatinta atmintinė, kurioje tarp prie mopedų klasifikacijos priskiriamų transporto priemonių buvo pavaizduotas ir plačiaratis elektrinis paspirtukas. Tačiau Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis neslėpė, kad elektrinių paspirtukų nuomotojai iki šiol nėra pateikę šių transporto priemonių gamyklinių techninių charakteristikų. „Jie rodo tik pačių patvirtintas pažymas, kad pagal savo galią ir greitį elektriniai paspirtukai tėra motoriniai dviračiai. Tačiau reikalingos gamintojo patvirtintos transporto priemonės techninės charakteristikos, kurios privalomos parduodant bet kokią važiuojančią priemonę“, – sakė V.Pumputis. Anot jo, neaiškia transporto priemone be dokumentų galima važinėti privačioje teritorijoje, bet jai draudžiama dalyvauti viešajame eisme.
Vis dėlto nuomoti tokius paspirtukus Palangos savivaldybės leidimo paprašęs 25 metų Kuršėnų verslininkas Haroldas Bogužas pateikė bendrovės „Ilgatto Nero“ spaudu patvirtintą pažymą, kad paspirtukų galia siekia 1 kW, greitis – iki 25 km/val. Tiesa, netrukus paaiškėjo, kad ši Klaipėdoje registruota įmonė nurodo užsiimanti prekyba drabužiais ir trikotažo gaminiais. Palangos savivaldybė nusprendė H.Bogužui leidimą užsiimti nuoma išduoti tiktai pateikus nuomojamų paspirtukų gamyklinius dokumentus. Kurorto verslininkas patikino „Ilgatto Nero“ patvirtintą pažymą gavęs iš paspirtukų pardavėjo, todėl teigė nesuprantantis, kaip buvo nustatyta, kad jie viršija nurodytus galios ir greičio parametrus. Jo manymu, elektra varomų transporto priemonių atskirai nereglamentavusi valstybė gali imtis absurdiškų sprendimų. Anot H.Bogužo, jau dabar rinkoje yra atsiradę vienaračių elektrinių skuterių, kuriais važiuojama apžergus ratą. Jų galia siekia 2-3 kilovatus, o greitis – iki 40 km/val. „Ar juos taip pat drausime privalomuoju draudimu ir kabinsime valstybinį numerį?“ – klausė H.Bogužas. Verslininkas tvirtino, kad į Palangoje ketinamus nuomoti paspirtukus yra investuota 40 tūkst. eurų, kurie turi atsipirkti. Teisininkai jam neva išaiškinę, kad savo veiklą vykdant privačioje teritorijoje, savivaldybės leidimo iš viso nereikia. Bet Palangos savivaldybė ketina tikrinti vasarą pradėsiančius veikti paspirtukų nuomos punktus ir bausti už mieste be leidimų teikiamas paslaugas. Kinijoje gaminamus paspirtukus Lietuvoje ir kitose Europos šalyse platinančios bendrovės „Ausora“ vadybininkas Gintaras „Lietuvos rytui“ tvirtino, jog gamyklos pažymą apie transporto priemonių technines charakteristikas jie turi, tačiau nerodo – neva kad konkurentai nesužinotų apie jų tiekėją. Todėl jie informaciją apie paspirtukų galią ir greitį patvirtina patys, nors tokios neoficialios pažymos Lietuvoje yra niekinės. „Paspirtukų platintojų Lietuvoje, kaip ir gamintojų Kinijoje, daug, todėl atsivežamų gaminių kaina ir kokybė labai skiriasi. Nors ir panašaus dizaino, jų techninės galimybės yra skirtingos. Europos rinkai skirtų galingesnių paspirtukų greitis dar gamykloje yra apribotas iki 25 km/val.“, – aiškino bendrovės „Ausora“ atstovas. Patikrinti šių teiginių nėra kaip, nes šių elektrinių paspirtukų galimybių Lietuvoje nustatyti neįmanoma. Artimiausia šalis, kuri turi elektrinės transporto priemonės galios ir greičio ekspertizę galinčią atlikti įrangą, yra Lenkija. Be to, neturint gamyklinių dokumentų, tektų patikrinti kiekvieną viešajame eisme dalyvaujantį paspirtuką.
Vis dėlto ar šią vasarą bus leidžiama miesto gatvėmis važinėti tokiais elektriniais paspirtukais? Policijos pareigūnai vis dar skėsčioja rankomis. „Stabdyti ir bausti važiuojančių jais mes neturime pagrindo – taip pat, kaip ir dviratininkų. Galutinai nustatyti, kokia tai priemonė, manau, bus įmanoma tik atsitikus kokiam nors rimtesniam eismo įvykiui ir dėl jo iškilus vairavusio asmens atsakomybei“, – sakė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vadas Žydrūnas Adomaitis. Jau pernai kai kuriems elektrinius paspirtukus įsigijusiems gyventojams kilo klausimų, kodėl „Regitra“ jų neregistruoja kaip transporto priemonių – mopedų. Tačiau šios valstybės įmonės atstovai paaiškino, kad tai galima padaryti tik turint atitinkamus dokumentus ir sertifikatus. Techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ ekspertas Simonas Lipskis „Lietuvos rytui“ tuomet teigė, kad dauguma iš Kinijos atkeliavusių elektrinių paspirtukų greičiausiai nebūtų patvirtinti kaip tinkami registruoti.

Dė lPalangiškio kortelės
Nuo gegužės 25 d. Lietuvoje bus pradėtas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Reglamento svarbiausi pakeitimai susiję su trimis asmens duomenų apsaugos reformos tikslais: duomenų subjektų teisių stiprinimas; duomenų tvarkytojų ir duomenų subtvarkytojų atsakomybės nustatymas; reguliavimo skaidrumas ir patikimumas. Dėl šios priežasties nuo gegužės 25 d. pildantieji prašymus gauti Palangiškio kortelę privalės pateikti galiojančią gyvenamosios vietos deklaracijos pažymą ar jos kopiją. Pažymos prie prašymo pridėti nereikės, būtina tik pateikti prašymą priimančiam atsakingam asmeniui. Jei gyvenamoji deklaruota vieta nesikeitė, naujos pažymos išsiimti nereikia, galioja paskutinė, kokią turi gyventojas. Reikalingą pažymą galima išsiimti Palangos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (Kęstučio g. 19, darbo dienomis 8-15 val.).
Dėl naujai taikomo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento prašymai el. p. ([email protected]) NEBEBUS PRIIMAMI.