Palangos pulsas

Prasidėjo šildymo sezonas
Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė antradienį, spalio 17 d., pasirašė įsakymą dėl šildymo sezono pradžios nustatymo nuo spalio 19 d., ketvirtadienio.

Psichologas pataria: kodėl svarbu nekaupti daiktų namuose
Nekaltas noras pasilaikyti namuose vieną kitą nenaudojamą daiktą, nes „gal prireiks“ tam tikromis aplinkybėmis, gali pavirsti į nekontroliuojamą kaupimo maniją, sako psichologas Robertas Petruškevičius.
Pasak pašnekovo, priežastys, kodėl žmonės yra linkę kaupti įvairius daiktus, nors jų nenaudoja metų metus, yra įvairios. Vis tik dažniausiai tokios elgsenos yra išmokstama dar vaikystėje, matant tėvų ar senelių elgesį.
„Anksčiau iš tiesų daug ko trūkdavo, negalėdavai panorėjęs tiesiog įsigyti. Karo, sumaiščių metu kaupimas taip pat turėjo didelę prasmę. Dabar situacija visai kita, bet išmoktas elgesys daro savo. O kai tai eina kartu su žmogaus problemomis, kai jis jaučia dėl kokių nors priežasčių nesaugumą, nerimą, stresą, tai kaupimą jis pasąmoningai suvokia kaip tam tikrą saugumo, kontrolės siekį“, – pasakojo psichologas.
Tačiau, pasak specialisto, tai yra apgaulingas jausmas ir jis ne tik neišsprendžia žmogaus problemų, bet ir gali jas dar labiau pagilinti.
„Pasinerdamas į kaupimą žmogus tarsi įsisuka į uždarą ratą. Kyla pavojus užsidaryti savyje, gyventi praeitimi, nebeįsileisti naujų idėjų. Laiku nesusigriebus ir prisidėjus kitokioms aplinkybėms ar veiksniams, kaupimo manija gali išsivystyti ir į sunkų psichinį sutrikimą, pasireiškiantį nevaldomu šiukšlių tempimu į savo butą ar paverčiant jį nekontroliuojamu naminių gyvūnų veislynu. Apie tokius atvejus neretai perskaitome žiniasklaidoje“, – sakė jis.

Rimvydas Valatka pasijuokė iš Antano Vinkaus
Po to, kai praėjusį šeštadienį įvykusiame Socialdemokratų partijos tarybos posėdyje Antanas Vinkus, kreipdamasis į partijos bičiulius, pasidalijo savo atėjimo į šį pasaulį istorija, aštrialiežuvis žurnalistas, beje, palangiškis, Rimvydas Valatka nepraleido progos socialiniame tinkle „Facebook“ įgelti Seimo nariui A. Vinkui Kretingos-Palangos rinkimų apygardoje. Žymus žurnalistas parašė: „Socialdemokratų partijos vadas Gintautas Paluckas pastatė keliskart ilgesnį performansą. Geriausias epizodinio vaidmens atlikėjas be konkurencijos – Antanas Vinkus. Kokie pasažai: nėščia Vinkumi mama, Holokaustas, gestapininkas, statutas ir gyvenimas. Artistas iš sudegusio teatro“.
Priminsime, kad LSDP taryba pašalino A. Vinkų iš partijos. A. Vinkus tvirtina, kad tik būdamas valdančiojoje koalicijoje galės geriau vykdyti rinkėjų valią.

Kas matė prabangų katiną?
Socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Mano Palanga“, Alex Trefilov parašė: „Mes neprarandame vilties ir prašome visų pagalbos! Šių metų rugpjūčio 18 dieną Palangoje dingo mūsu katinas. Bengalijos veislės, 7 metai. Gali atsiliepti šaukiamas vardu Diuša. Buvo be antkaklio.
Turime informacijos, jog katiną pasisavino ir išvežė turistai. Labai prašome grąžinti mūsų gyvūną! Siūlome 300 eurų atlygį!“
Ką nors žinančius, prašome skambinti tel. +370 (683) 06 198 (Irina).

Palangiškė bijo sušalti
Socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Mano Palanga“ palangiškė Vyskantė Art trečiadienį parašė: „Ganyklų 53 renovuojant namą nupjovė radiatorius, darbai nejuda į priekį. Ateina šalčiai, o mes su mažais vaikais. Darbai vykdomi labai atmestinai, o mokesčių krūva bus užkrauta ant namo gyventojų pečių. Niekas nieko neaiškina, neinformuoja, lyg mes būtumėme ne žmonės, lyg mes iš viso negyventumėm tame name. Galima buvo tylėti tol, kol įmanoma, bet, manau, nebeįmanoma, namuose ir taip šalta, ir tos apklijuotos puta sienos, deja, tikrai nešildo. Tad jei jau ši grupė yra miesto, gal pagaliau perskaitys žinutę įgalioti asmenys, šiuo atveju komunalinis ūkis, kuris vykdo renovaciją, ir pagaliau uždės žmonėms tuos radiatorius, nes numanau, kad Palanga netrukus įjungs šildymą. Nenorim šalti, vaikai jau serga. Ačiū“.

Su KPD direktore aplankė Būtingės bažnyčią
Po Kurhauzo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo antradienį, miesto meras Šarūnas Vaitkus su KPD direktore Diana Varnaite aplankė ir kitą labai svarbų kultūros paveldo objektą – Būtingės bažnyčią. „Širdis džiaugiasi, kad per metus šis objektas pasikeitė neatpažįstamai, o kitais metais darbai bus pilnai užbaigti. Aptarėme ir bažnyčios kiemo sutvarkymą. Palyginimui nuotraukos kaip objektas atrodė prieš metus ir dabar“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Mano Palanga“ parašė meras Š. Vaitkus.

Kviečia sportuoti
PALANGOS DZIUDO KLUBAS kviečia mergaites ir berniukus į dziudo treniruotes Palangoje. Adresas: Ganyklų g. 18, Palanga (1 aukštas). Daugiau informacijos: +370 (646) 64060, [email protected].

Palangiškiai nubausti laisvės atėmimo bausmėmis
Klaipėdos apygardos teismas spalio 17 dieną, antradienį, už turto prievartavimą ir plėšimą panaudojant smurtą bei neteisėtai atimant laisvę, taip pat už didelės vertės svetimo turto pagrobimą laisvės atėmimo bausmes skyrė palangiškiams 40 m. R. A. ir 30 m. P. J. Kaltinamieji į pataisos namus siunčiami vienam iš jų skyrus šešerių metų ir 6 mėnesių, kitam – penkerių metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmes.
Teismas nustatė, kad praėjusių metų liepą kaltinamiesiems drauge su nukentėjusiuoju važiuojant į Šventąją, išvažiavus iš Palangos automobilis pasuko į mišką, kur vyras buvo užpultas. Įtaręs, kad geruoju tai nesibaigs, jis bandė bėgti, tačiau R. A. vyrą pasivijo, pargriovė, ėmė smaugti, o šiam netekus sąmonės, drauge su bendru lipnia juosta surišo rankas ir kojas. Miške surištas vyras išbuvo iki nakties, iš jo reikalauta 10 tūkst. eurų. Vėliau kaltinamieji iškraustė surištojo kišenes, brangius daiktus – akinius nuo saulės „Dior“, piniginę „Gucci“ – pasisavino ir, pasinaudoję rastais raktais nuo buto, jį apšvarino.
Kol nukentėjusysis buvo laikomas miške, kaltinamieji iš jo buto pagrobė turto už didesnę nei 10 tūkst. eurų sumą: kelis prabangius vardinius rankinius laikrodžius, kvepalus, auksinę per 3 tūkst. eurų vertės grandinėlę ir per 2 tūkst. eurų vertės odinį krepšį „Dolce&Gabbana“, susirinko ir brangius alkoholinių gėrimų butelius. Apiplėšę butą, vyrai surištąjį iš nelaisvės paleido, šis kreipėsi į policiją. Dalis daiktų vėliau per kratą buvo rasti R. A. namuose, jos metu pareigūnai taip pat aptiko tablečių su psichotropinėmis medžiagomis – šis vyras teisme pripažintas kaltu ir dėl disponavimo jomis.
Kaltinamais R. A. patvirtino, kad ėmėsi neteisėtų ir neleistinų veiksmų, tačiau neprisipažino prievartavęs palangiškio turtą. Pagal R. A. versiją, šis turėjo atlyginti už tai, kad jo nurodytu adresu užsienyje buvo išsiųsti dviejų asmenų dokumentai įdarbinimui, tačiau dokumentais buvo pasinaudota išsinuomojant prabangius automobilius ir jų negrąžinant. Kaltės, ginčydamas jam pareikštus kaltinimus, bandė išsiginti ir kitas kaltinamasis P. J., tačiau teismas konstatavo, kad netikėti nukentėjusiojo parodymais neturi pagrindo.
Teismas, įvertinęs byloje esančių ir nustatytų įrodymų visumą, konstatavo, kad abiejų kaltinamųjų kaltė prievartavus ir plėšimo būdu pagrobus nukentėjusiajam priklausantį turtą, panaudojus fizinį smurtą ir neteisėtai atėmus laisvę, įrodyta. Skiriant bausmes kaltinamiesiems akcentuota, kad nusikaltimai, iš kurių turto prievartavimas ir svetimo didelės vertės turto pagrobimas yra traktuojami kaip sunkūs, padaryti tyčia, veikiant bendrininkų grupe. Ši aplinkybė pripažinta teisiamųjų kaltę sunkinančia, kaltę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Nukentėjusysis baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamųjų priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nusprendė, kad atlyginti per 6,1 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos sumą solidariai turės abu kaltais pripažinti palangiškiai.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Laima Domarkienė, Klaipėdos apygardos teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene

Ugniagesiai susitiko su Palangos miesto vadovais
Spalio 12-ąją Palangos miesto savivaldybėje lankėsi Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas Marius Garbenis ir Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Vidmantas Jarulis. Jie susitiko su Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi, mero pavaduotoju Rimantu Antanu Mikalkėnu ir administracijos direktore Akvile Kilijoniene. Valdybos viršininkas M. Garbenis padėkojo Palangos miesto vadovams už glaudų bendradarbiavimą su priešgaisrine gelbėjimo tarnyba bei suteiktą paramą, gerinant ugniagesių gelbėtojų techninį aprūpinimą. Susitikimo metu buvo aptarta, kaip užtikrinti ir gerinti gaisrinę saugą aktyvaus vasaros sezono metu, taip pat didelis dėmesys skirtas prevencijos organizavimui bei atsakingų tarnybų pasirengimui, siekiant išvengti skaudžių nelaimių vandenyje.

Palangos PGT inf.

Ką lietuviai mėgsta valgyti labiausiai?
„Maximai“ pasiteiravus apie tai, kokios šalies ar regiono virtuvės patiekalai jiems skaniausi, daugiau nei pusė (52 proc.) respondentų nedvejodami pasirinko lietuvių virtuvę. Beveik penktadaliui apklaustųjų labiausiai patinka itališki gaminiai, dar 8 proc. – kinų. Kitų šalių ar regionų virtuvės sulaukė gerokai mažiau populiarumo. Viršūnėje įsitaisė cepelinai – juos pasirinko net 24 proc. apklausos dalyvių. Nuo jų nedaug atsiliko kepsnys (steikas), kurį labiausiai mėgsta 18 proc. apklaustųjų, o trečią ir ketvirtą vietas dalinasi žuvis (12 proc.) ir troškinys (11 proc.). Sąraše, kuriame žmonės vardijo po vieną jiems skaniausią patiekalą, taip pat atsidūrė pica, salotos, šaltibarščiai, įvairūs saldumynai, makaronai, sriubos. Beje, keletui apklaustųjų skaniausias maistas – lašiniai. Tėvų nuomone, jų vaikų mėgstamiausi patiekalai – blynai (tai nurodė 24 proc. vaikų turintys apklausos dalyvių), makaronai (16 proc.), kotletai, vaisiai ir daržovės (po 11 proc.).

Palangos oro uoste auga keleivių skaičius
Trečiąjį šių metų ketvirtį bendras Vilniuje, Kaune ir Palangoje aptarnautų lėktuvų keleivių rodiklis ūgtelėjo 7 proc., iki beveik 3,9 mln. Trečiąjį ketvirtį aptarnautų skrydžių ir keleivių skaičius sparčiai augo tiek Kauno, tiek Palangos oro uostuose. Kuklesnius rezultatus minėtu laikotarpiu demonstravo vieninteliai Vilniaus oro vartai, kurie 35 dienoms buvo uždaryti vykstant kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai. Dėl nuolat gerėjančių rodiklių Lietuvos oro uostai beveik neabejoja, kad šiemet bus viršytas ir dar vienas aptarnautų keleivių skaičiaus rekordas. Pasak Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus Gedimino Almanto, trečiąjį šių metų ketvirtį bendras Vilniuje, Kaune ir Palangoje aptarnautų lėktuvų keleivių rodiklis ūgtelėjo 7 proc., iki beveik 3,9 mln. Per visus 2016 m. šis rodiklis siekė 4,8 mln. keleivių. Kauno oro uoste trečiąjį ketvirtį aptarnautų keleivių skaičius išaugo 74 proc. ir pasiekė 970 tūkst., Palangos – 37 proc., iki 236 tūkst. Tik didžiausiame, Vilniaus oro uoste, dėl liepos 14-rugpjūčio 18 dienomis vykusios kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos aptarnautų keleivių skaičius susitraukė 7 proc. – t.y. iki 2,68 mln. „Taip pat fiksavome ir iš trijų šalies oro uostų siūlomų skrydžių skaičiaus didėjimą. Trečiąjį metų ketvirtį šis rodiklis padidėjo 4 proc. – iki beveik 42 tūkst. Čia ypač išsiskiria Kaunas ir Palanga, šiuose oro uostuose, atitinkamai, skrydžių padaugėjo 69 ir 17 proc.“, – tikina G. Almantas. Šiemet tarp naujų maršrutų atsirado Palangos oro uosto jungtis su Glazgu, Kauno – su Neapoliu, Vilniaus – su Grenobliu, Geteborgu, Miunchenu ir Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostu. Be to, jau greitai iš sostinės oro uosto bus galima tiesiogiai keliauti ir į Agadirą Maroke, Kelną bei Niurnbergą Vokietijoje, Gdanską Lenkijoje ir Graikijos sostinę Atėnus. Šiuo metu iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų lėktuvai kyla net į 27 šalis. Skaičiuojama, kad 19 proc. Lietuvos oro uostuose per šiuos metus aptarnautų keleivių vyko iš arba į Didžiąją Britaniją, 9 proc. – į Vokietiją, 7 proc. rinkosi Norvegiją.