Palangos pulsas

Savivaldybė aptarė bendradarbiavimą su Palangos viešbučių ir restoranų asociacija

Antradienį Palangos meras Šarūnas Vaitkus ir Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė Savivaldybėje susitiko su Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidente Ingrida Valaitiene bei asociacijos valdybos nariais.
Susitikimo metu pirmiausia su naujomis pareigomis buvo pasveikinta naujoji asociacijos prezidentė I. Valaitienė. Vėliau dalykinio pokalbio metu aptartos Savivaldybės ir Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos galimo bendradarbiavimo gairės bei sritys. „Savivaldybė nori rimto bendradarbiavimo su asociacija – siekiant kuo geresnių rezultatų, miestas ir verslas turi dirbti išvien“, – sakė meras Š. Vaitkus.
Tiek Savivaldybės atstovai, tiek Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos nariai sutiko, kad būtina keistis aktualia informacija bei vieningai dirbti, formuojant teigiamą Palangos kurorto įvaizdį viešojoje erdvėje, bendraujant su žiniasklaidos atstovais, organizuojant miesto renginius, netoleruojant netvarkos kurorte. Kadangi spręstinų klausimų iškyla nuolat, sutarėme Savivaldybės ir Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos atstovų susitikimus rengti reguliariai.

Kretingos teisėjo bylą nagrinės kiti

Buvęs Kretingos teisėjas Petras Kontrimas, kuris kaltinamas per buitinį konfliktą sukėlęs fizinį skausmą savo žmonai, stos prieš Panevėžio apygardos teismą, rašo lrytas.lt. Apeliacinis teismas patenkino Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Zigmo Pociaus prašymą buvusio teisėjo P.Kontrimo bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui. Šitaip siekiama pašalinti bet kokias abejones dėl bylos nagrinėjimo objektyvumo. Daugiau nei 20 metų teisėju dirbęs P.Kontrimas dalyvavo bendruose Klaipėdos apygardos teismo renginiuose, sporto varžybose, todėl yra asmeniškai pažįstamas su daugeliu šiame teisme dirbančių teisėjų. Panevėžio apylinkės teismui perduoti nagrinėti ir P.Kontrimo skundai dėl ikiteisminiame tyrime priimtų Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimų.

Gustas Petrošius ir Joris Macas – Lietuvos kata vicečempionai

Savaitgalį Kėdainiuose vykęs Lietuvos kata (technikos demonstravimo) čempionatas buvo itin sėkmingas Palangos karate mokyklos „Shodan“ auklėtiniams Gustui Petrošiui ir Joriui Macui. Vaikų amžiaus grupėse, kuriose varžėsi virš 150 dalyvių iš 15 Lietuvos karate mokyklų, palangiškiai įrodė, kad yra vieni techniškiausių.G. Petrošius, įveikęs 2 savo varžovus, pateko į finalą, kuriame nusileido varžovui iš Jonavos. O J. Macas po 2 pergalių taip pat pateko į finalą, kuriame nusileido varžovui iš Klaipėdos. Savo jėgas kata varžybose išbandė bei trenerių pagyrimo nusipelnė Benedikta Abaravičiūtė, Mantas Navagrockis, Edvinas Tubis, Airidas Tarnys.

Lukas Kubilius, „Shodan“ mokykla

„Bočiai“ Kovo 11-ąją šventė su daina ir šokiu

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną Palangos kultūros ir jaunimo centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių ansamblio „Bočiai“ kolektyvas šventė koncertuodami Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Girulių bibliotekoje – bendruomenės namuose.
Kovo 10 dieną įvyko Birutės Mockuvienės fotografijų parodos „Dar suksim ratelį“ atidarymas.
Asociacijos „Palangos bočių ansamblis“ prezidentė B. Mockuvienė parodos atidarymo metu tarė sveikinimo žodį visiems susirinkusiems, linkėdama išlaikyti meilę mūsų kraštui, kalbai, istorijai, kultūrai, žmonėms ir dėti visas pastangas, kad tada, Kovo 11-ąją, užžiebta laisvo gyvenimo ugnis neužgestų.
Ansamblio narė Regina Daukintienė pasidalino prisiminimais apie tai, ką ji išgyveno dirbdama Girulių televizijos bokšte, kai praėjus vos 10 mėnesių nuo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, 1991m. sausio 13-ąją, buvę okupantai bandė užgniaužti tą gležnutę mūsų laisvę.
Ansamblio vokalinės grupės narės padainavo naujai išmoktas dainas apie laisvą Lietuvą (vadovai Jūratė ir Jurgis Žalimai), šokėjai pademonstravo žemaitiškus šokius (vadovė Janina Serapinienė). Jaukiai praleidome laiką bendraudami su atvykusiais į parodos atidarymą svečiais iš Girulių ir Klaipėdos apskrities Gidų gildijos.

Janina Serapinienė,Palangos kultūros ir jaunimo centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių ansamblio „Bočiai“vadovė

Liko aštunta

Palangos atstovė, kineziterapeutė Jolita Statničkienė praėjusį penktadienį „Atostogų parke“ vykusiose tarpmiestinėse plaukimo varžybose 50 metrų laisvuoju stiliumi nuplaukė per 40,08 sek. ir finišavo aštunta.

Bibliotekai – 80 metų

Kovo 15-ąją sukako lygiai 80 metų, kai 1937 m. kovo 15 dieną Lietuvos švietimo ministras, vadovaudamasis „Valstybinių viešųjų bibliotekų įstatymu“, įsteigė 64 valstybines viešąsias bibliotekas, tarp jų ir antros eilės biblioteką Palangos mieste.
Per 80 gyvavimo metų Palangos viešoji biblioteka ne tik modernėjo, bet ir nepaliaujamai stiprino ryšį su kiekvienu čia apsilankiusiu. Nesvarbu, kas tai būtų: skaitytojas, prašantis patarimo dėl knygos; praeivis, besiteiraujantis informacijos apie Palangą; moksleivis, ieškantis vasaros skaitinių ar bet kuris kitas lankytojas, panorėjęs artimiau pažinti Palangos miestą, pasimėgauti knyga ar rengiamomis parodomis, renginiais.
Vaikų literatūros skyriuje kasdien aidi vaikų balsai. Periodikos skaitykloje šnara šviežiausios naujienos iš Lietuvos ir pasaulio, nugulusios laikraščiuose, žurnaluose. Interneto skaitykloje visada išgirsi kompiuterio klaviatūros barškėjimu įgarsintas informacijos paieškas. Abonemente nebus dienos, kad nesutiktumei gerų knygų ieškotojų. Komplektavimo skyrius nors, atrodytų, nematomas, bet pro ten dirbančiųjų akis ir rankas nepraslysta nei vienas leidinys. O kur dar bibliotekos skyrius Šventojoje ir poskyris „Gintaras“ – visur verda gyvybė. Ir taip jau 80 metų! – džiaugiasi bibliotekos kolektyvas.

Lietuvos švyturiai jau turi savo nuoseklią istoriją

Švyturių istorijos tyrinėtojas, kolekcionierius, aistringas pakrančių ir jūrinės kultūros puoselėtojas Aidas Jurkštas skaitytojus kviečia susipažinti ir, galbūt, pamilti jam taip entuziastingai rūpimus objektus, ryškias kultūrinio kraštovaizdžio dominantes – švyturius.
„Lietuvos švyturių istorija“ – tai ne tik išsamus veikalas apie švyturius ir kitus navigacinius objektus, buvusius ir esamus dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Skaitytoją nustebins bei įtrauks ir platus istorinis kontekstas – knygoje pristatoma pasaulio švyturių istorija, pateikiama gausybė persipynusių laivybos ir švyturių istorijos faktų, įdomi ir įvairi ikonografinė medžiaga, sukaupta per keliolika kruopščių tyrinėjimų metų. Dėmesio knygoje sulaukia ir, iš pirmo žvilgsnio, tyrinėjimų kontekstui neįprasti kraštovaizdžio objektai – bažnyčios ir malūnai – navigacijai istoriškai svarbus ir plačiai naudotas sausumos paveldas.
Pasirengimas „Lietuvos švyturių istorijos“ leidybai buvo ilgas ir kruopštus: knygos autorius yra nupiešęs apie 1500 įvairių laikotarpių Baltijos jūros regiono švyturių, surengęs 30 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, išleidęs atvirukų rinkinį „Senieji Lietuvos švyturiai“(2010) bei knygą „Anno 1684. Klaipėdos švyturys. Memel“ (2015). Taip pat jis yra tradicinio tarptautinio renginio „Pasaulinė švyturių diena“ iniciatorius ir organizatorius Lietuvoje. Populiarindamas pakrančių ir jūrinį paveldą A. Jurkštas dalyvauja radijo, televizijos laidose, konferencijose skaito pranešimus.
Knygos leidybą iš dalies finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.