Palangos pulsas

2016-ieji Lietuvos oro uostams užtikrino lyderystę Baltijos regione
 
Dviženkliu skaičiumi sausį išaugę keleivių srautai ir nauji skrydžiai bei įspūdingiausias praėjusių metų veiklos tempas visame Baltijos jūros regione. Tokiais veiklos rezultatais džiaugiasi Lietuvos oro uostai, kurių sėkmingas augimas buvo pastebėtas ir Didžiosios Britanijos laikraščio „The Daily Telegraph“.
„Sausio mėnesį iš Lietuvos oro uostų aptarnautų keleivių skaičius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šoktelėjo net 18,9 proc., o pačių skrydžių padaugėjo beveik 13 proc. Ir nors keleivių ir skrydžių prieaugį demonstravo visi šalies oro uostai, tačiau čia ypač išsiskiria Palanga. Iš jos praėjusį mėnesį išskrido net 81 proc. daugiau žmonių negu praėjusį sausį“, – teigė Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas. G. Almantas pažymėjo, kad Palangos oro uostas vis gerėjančius keleivių skaičiaus augimo rezultatus demonstruoja jau daugiau negu metus, tačiau pastaraisiais mėnesiais šis oro uostas muša augimo rekordus.
Palangos oro uostas ypač gerus rezultatus pademonstravo ir praėjusiais metais bei pateko į sparčiausiai augusių Europos oro uostų penketuką, kurį paskelbė britų dienraštis „The Daily Telegraph“, vadovaudamasis tarptautinės oro uostų tarybos „ACI Europe“ duomenimis. Su 60 proc. siekusiu keleivių augimu Palangos oro uostą aplenkė Rumunijos miestų Oradėjos ir Jasai, Bukarešto bei Belgijos Ostendės miesto oro uostai.
Žiūrint Europos mastu, Lietuvos oro uostų tinkle puikiai pasirodo ne tik Palanga. Pagal bendrą skridusių asmenų skaičiaus augimą Lietuva yra lyderė visame Baltijos jūros regione. Lėktuvų keleivių skaičius Lietuvoje 2016 m. augo daugiau nei 13 proc., kuomet Latvijoje šis rodiklis tesiekė 4,6, o Estijoje – 2,5 proc.
Šiaurės šalyse oro transportą pasirinkusių keleivių rinka augo nuo 1,5 proc. Norvegijoje iki 8,8 proc. Danijoje.
 
Pagal VIP Communications pranešimą spaudai

V. Jurgučio pagrindinės mokyklos mokiniai – vikriausi

Tęsiasi 2016–2017 m. m. Lietuvos mokyklų žaidynės. Vasario 21 d. V. Jurgučio pagrindinės mokyklos sporto salėje Palangos miesto bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai, gimę 2006 m. ir jaunesni, varžėsi estafečių varžybose „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“. Programą sudarė devynios estafetės, kuriose vaikai demonstravo futbolo, krepšinio, žolės riedulio kamuolio valdymą, atskleidė vikrumo, greitumo ypatybes. Geriausiai sekėsi V. Jurgučio pagrindinės mokyklos komandai (mokinius varžyboms ruošė mokytojos E. Bendikienė, J. Butkevičiūtė ir D. Jančienė). Antrą vietą iškovojo Pradinės mokyklos mokinių komanda (mokytojos A. Beniušienė, K. Jocienė).
V. Jurgučio pagrindinės mokyklos komanda iškovojo teisę vasario 28 d. dalyvauti zoninėse varžybose Mažeikiuose. O vyresni, gimę 2004 m., šios mokyklos mokiniai vasario 27 d. taip pat dalyvaus zoninėse varžybose Mažeikiuose.

Sporto centro inf.
 
Konferencija „Per kalbą – pilietinio sąmoningumo link“

Vasario 21 dieną gimnazijoje vyko gimtosios kalbos konferencija „Per kalbą – pilietinio sąmoningumo link“. Ji skirta lietuvių išeivijos rašytojo Kazio Bradūno 100 metų jubiliejui paminėti. Žemininkų kartos lyderio, egzodo lietuvių vienytojo ir lietuvybės puoselėtojo asmenybę ir kūrybą apžvelgė lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Elena Karnauskaitė, pranešimo pabaigoje aptarusi ir savo mokinių įžvalgas, kas jiems yra kalba. Konferenciją tęsė I-III klasių gimnazistai, kurie pristatė kūrybinius ir mokslinius-tiriamuosius darbus apie kalbą. P. Skrabytė (IIB kl.) ir I. Danieliūtė (IIIE kl.) savo kūrybiniuose darbuose atskleidė kalbos prasmę per asmeninę ir kultūrinę patirtį. ID klasės mokiniai D. Žemaitaitis, A. Janušas, Ž. Petrošius, A. Skalandžiūnas pristatė tyrimą apie tai, kaip kinta skirtingų kartų žodynas, K. Čapskytė ir D. Vaičiūtė (IIC) paruošė pranešimą apie rašytojo B. Sruogos slapyvardžių darybą, reikšmę ir sąsajas su asmenybe, o IID klasės gimnazistės A. Timukaitė ir K. Žvinklytė pristatė tyrimą apie Palangos viešbučių, kavinių ir restoranų pavadinimų kilmę ir reikšmes. Darbų autoriai, kuriuos konsultavo konferencijos idėjos autorė, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė J. Galinauskienė ir kiti lituanistai – mokytojos metodininkės N. Šakinienė bei A. Šeštokienė, ne tik patyrė kūrybinio atradimo džiaugsmą, bet ir pasiuntė konferencijos dalyviams žinią, kad gimtoji kalba jiems – pati svarbiausia.

Palangos senosios gimnazijos inf.

„Ąžuoliuko“ vaikučius aplankė kariūnės

Palangos lopšelyje-darželyje ,,Ąžuoliukas“, pasitinkant Vasario 16-ąją, buvo organizuota daug renginių. Vyresniosios ir priešmokyklinės ugdymo grupių ugdytiniams organizavome susitikimą su Lietuvos kariuomenės karo prievolės Klaipėdos regiono kapitone Renata Gudaite ir vyresniąja seržante Reda Montviliene. Ugdytinių susidomėjimą sužadino kariūnių apranga, atsivežta kareiviška manta. Kariūnė R. Montvilienė vaikams paaiškino, kas yra kareivio amunicija/ekipuotė, kuri būtina kariui išgyventi mūšio lauke ir leidžianti tinkamai operuoti turimais ginklais, priemonėmis ir resursais, siekiant įvykdyti skirtas užduotis. Susitikimo metu ugdytiniai buvo skatinami dalintis jau turima patirtimi, klausti, diskutuoti, aiškintis. Vaikai turėjo galimybę susipažinti su kareivio manta: kuprine, palapine, miegmaišiu, mūvėti šalmą, pajusti jo svorį, palaikyti rankose imitacinę granatą, šovinius. Berniukai nekantravo apžiūrėti automatą, palaikyti savo rankose. Aktyvios buvo ir mergaitės. Kariūnė mokė vaikus vykdyti komandas ,,Lygiuot“, ,,Ramiai“, ,,Kairėn“, ,,Dešinėn“, ,,Žygiuot“. Vaikai savo vikrumą išbandė estafetėse ,,Kas greičiau sudės šovinius į dėtuvę“, ,,Kuris greičiau įlys į miegmaišį ir jį užsitrauks“.
Ugdytiniai kariūnėms atsidėkojo eilėmis ir daina, o jos vaikus apdovanojo atšvaitais ir namų užduotimis. Grįžę į grupes vaikai dar ilgai dalinosi įspūdžiais, susidomėję lankstė iš popieriaus karinio automobilio modeliukus, atliko didaktines užduotis, ieškodami paveiksluose užmaskuotų kareiviui reikalingų daiktų, spalvino detales, kūrė dėliones.

Salomėja DOBROMILSKIENĖ
Palangos lopšelio-darželio ,,Ąžuoliukas“ priešmokyklinio ugdymo pedagogė