Palangos pulsas

Dieną be žuvusiųjų kelyje – prevencija ir Palangoje

Rugsėjo 21 dieną Europos kelių policijos tinklas TISPOL buvo paskelbęs Europos dieną be žuvusių kelyje.Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pareigūnai, prisidėdami prie šios iniciatyvos, rugsėjo 21 d., nuo 9 iki 16 val., Palangos mieste vykdė tikslinę prevencinę priemonę eismo saugumui užtikrinti.
Pasinaudojant mišraus patruliavimo būdu, buvo kontroliuojami tie kelio ruožai, kuriuose yra didesnė tikimybė įvykti eismo įvykiams. Policijos pareigūnai tikrino vairuotojų blaivumą, ypatingą dėmesį skyrė avaringumuiturintiems įtakos Kelių eismo taisyklių pažeidimams (lenkimo taisyklių pažeidimai, naudojimasis telefonu rankomis, pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjose, sankryžų kirtimas, saugos diržų naudojimo taisyklių nesilaikymas).

Kauno banditai važiavo į Palangą aiškintis santykių su vietos „autoritetu“

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai Palangoje sulaikė penkis Kauno apskrities gyventojus, įtariamus 2015 m. rudenį susidorojus su palangiškiu, siejamu su organizuotu nusikalstamumu. Įtariamieji nustatyti ir sulaikyti Klaipėdos policijos pareigūnams bendradarbiaujant su Lietuvos kriminalinės policijos biuru ir Kauno apskrities VPK.

Konkurentė Palangos pašonėje?

Restoranai ant Kuršių marių kranto gurmanams, geoterminio vandens baseinai, poilsiautojus į pusiasalį plukdantys vandens autobusai, koncertai gamtos slėniuose – tokią Smiltynės viziją piešia čia veikiančių įstaigų vadovai ir uostamiesčio politikai, tačiau Lietuvos pajūrio vietovei būtinas oficialus kurortinės teritorijos statusas. Toks, kokiu jau naudojasi Palanga, Anykščiai, Trakai, Zarasai, Strigailiškio ir Palūšės kaimai. Klaipėdiečių ketinimai Smiltynę paversti turistų ir poilsiautojų rojumi išreikšti memorandume, kurį ką tik pasirašė Lietuvos jūrų muziejaus (LJM), Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP), ten veikiančio jachtų uostelio, savivaldybės kontroliuojamos įmonės „Klaipėdos paplūdimiai“ vadovai, turizmo ir rekreacijos ekspertai, istorikai, politikai. Smiltynė, kaip klaipėdiečių poilsio vieta, pradėjo garsėti nuo XX a. pradžios. 1901 metais Mėmelio magistratas čia įsigijo žemės sklypą, kuriame pastatytas kurhauzas, miestelėnams išdalyti sklypai vilų statybai, nutiesti takai prie jūros. Atidarius kurhauzą, Smiltynė pirmą kartą įvardyta kaip patraukli kurortinė vietovė. Tarpukariu čia įsikūrė ir jachtklubai. Po Antrojo pasaulinio karo Smiltynės kurortinė šlovė greitai išblėso.
Klaipėdos savivaldybės Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininko Simono Gentvilo nuomone, pirmiausia patys klaipėdiečiai turi keisti požiūrį į Smiltynę, susiprasti ir pradėti ją vadinti kurortu. S.Gentvilas džiaugiasi jau vykstančiais darbais, kurie, pasak jo, Smiltynę artina prie kurorto statuso. Savivaldybė su privačiais investuotojais rekonstruoja senąjį kurhauzą. Jame tikimasi įkurti meno erdves ar net santuokų rūmus. Paskelbti trys žemės nuomos aukcionai, vienas sklypas – ant kopos prie centrinės gelbėjimo stoties.

Populiarins regioną ir Palangą virtualioje erdvėje

Šešios Klaipėdos regiono savivaldybės (tarp jų ir Palanga), sudarančios prioritetinį turizmo plėtros regioną „Pajūrio regionas“, įgyvendina Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis bendrai finansuojamą projektą „Pažink Vakarų krantą“, kuriuo siekiama didinti Klaipėdos regiono, kaip unikalaus turizmo vieneto, gamtos ir kultūros paveldo objektų žinomumą ir lankomumą. Pagrindinis projekto uždavinys – sukurti e. rinkodaros priemones, skatinančias Vakarų Kranto gamtos ir kultūros paveldo objektų lankomumą ir žinomumą. Projekto įgyvendinimo metu per dvejus metus bus parengtos e. rinkodaros priemonės, kurios bus naudojamos formuojant vieningo Klaipėdos regiono kaip turizmo regiono įvaizdį ir jo pristatymui Lietuvos bei užsienio rinkose. Bendra projekto vertė – 313.115,64 Eur. Projektui skirta parama iš Europos regioninės plėtros fondo (266.148,29 Eur). Projektą iš dalies finansuoja ir jo įgyvendinime dalyvaujančios savivaldybės, bendrai skirsiančios 46.967,35 Eur projekto rezultatams pasiekti.

Kurhauze – tarptautinė konferencija

Šiandien, penktadienį, nuo 9 val. Palangos kurhauze (Grafų Tiškevičių al. 1) vyks tarptautinė konferencija anglų kalba „Miesto erdvių formavimo idėjos“. Konferencijoje pranešimus skaitys svečiai iš Suomijos, Švedijos, Latvijos bei Lietuvos.
Projekto organizatoriai džiaugiasi, kad į organizuojama konferenciją Palangoje pirmą kartą atvyko ir garbingi svečiai iš Skandinavijos šalių. Projekte dalyvauja ir lietuviai: Dominykas Karpovič, buvęs Palangos senosios gimnazijos mokinys, dabar dirbantis su strategijos ir inovacijų kūrimu bei Aurimas Pautienius-Želvys, Lietuvos projektų valdymo asociacijos narys, dirbantis su švietimu, kultūra bei verslo sektoriais Lietuvoje.Kūrybines dirbtuves, kurios vyks šeštadienį 10 val. Kurhauze, moderuos Julius Paplauskas, VŠĮ „Kuriančios bendruomenės“ bendrasavininkas bei Vilniuje puikiai žinomas kaip puikus didelių seminarų moderatorius, gebantis profesionaliai ir sistemingai kuruoti darbą grupėse.Tai – pirmasis tokio pobūdžio projektas Palangoje. Projektas „Kultūra– Miestas – Verslas“ susideda iš dviejų dalių – tai konferencija, kurioje pranešėjai kalbės kūrybinių industrinių projektų temomis, bei kūrybinės dirbtuvės, kuriose Julius skatins darbą grupėse bei įžvalgas, skirtas Palangos miesto erdvėms ir jų formavimui.Projekto iniciatorius Bronius Vaitkus ir projekto koordinatorė Vilija Gečaitė įsitikinę, kad, nors tai pirmasis renginys, pritraukiantis tokius ekspertus iš užsienio į Palangą, organizuojamas projektas atneš nemažai įžvalgų, kurios bus naudingos ne tik bendruomenei, verslui bet ir miestui.

Žinotina ligos ar slaugos atveju

Jau nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. galima užpildyti neterminuotą prašymą ligos ar slaugos pašalpai gauti, pagal kurį, žmogui susirgus ar slaugant šeimos narį, jam priklausanti ligos ar slaugos pašalpa bus skiriama automatiškai. Iki šiol prašymą skirti ligos pašalpą reikėjo teikti už kiekvieną nedarbingumo laikotarpį. Be to, naujajame prašyme nurodžius metais ankstesnę datą, nuo kurios prašoma pradėti skaičiuoti ir išmokėti ligos pašalpas, pašalpas galima gauti ir už ankstesnius laikotarpius, už kuriuos prašymai dar nebuvo pateikti.
Siūlome nelaukti ir prašymą „Sodrai“ pateikti jau dabar – nepriklausomai nuo to, ar šiuo metu yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas, ar ne. Kaip tai padaryti? Prašymą galima užpildyti internetu prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui arba atvykus į „Sodros“ skyrių.

Įnešė sunkų ligonį

Trečiadienį miesto ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Palangos m. sav., Druskininkų g. 11, reikalinga pagalba padėti įnešti sunkiasvorį ligonį į butą. Atvykus pagalba suteikta.