Palangos pulsas

Klasikos garsai jau ketvirtą kartą gaivins Palangą

Liepos 8-14 d. Palangoje vyks jau tradiciniu tapęs VšĮ „Klasika LT“ projektas – Tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis. Taiką nešantis vasaros renginių ciklas Palangoje šiemet pasiūlys visą puokštę ryškiausių klasikinės muzikos atlikėjų.
Tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis, startavęs 2013 m. Palangoje, o nuo 2014 m. rengiamas ir Vilniuje, pristatė beveik keturias dešimtis įvairiausių renginių. Tai originalus tarpdisciplininis projektas, jungiantis muziką, šokį, video projekcijas, muzikines improvizacijas ir aktoriaus skaitomus M. K. Čiurlionio tekstus. Festivalio metu išskirtinai tik M. K. Čiurlionio kūrinius atlieka ir paskaitas skaito iškiliausias M. K. Čiurlionio kūrybos tyrėjas V. Landsbergis. Galimybė muzikuoti festivalio koncertuose suteikta beveik šimtui jaunųjų solistų iš įvairių Lietuvos regionų. Vyko dailės ir muzikos performansas pagal M. K. Čiurlionio ir amžininkų muziką, paskaitos, atlikėjų susitikimai su visuomene.

Europos kultūros sostinės titulas – jau arčiau

Birželio 20-21 d. Kultūros ministerijoje vyko išankstinė Europos kultūros sostinės 2022 atranka, kurioje buvo svarstomos šešių Lietuvos savivaldybių – Anykščių, Jonavos, Kauno, Klaipėdos, Plungės ir Rokiškio – pateiktos paraiškos.
Po išankstinės atrankos į galutinį miestų kandidatų sąrašą pateko Klaipėda (kartu su ištikimais ir garbingais sąjungininkais – Neringa bei Palanga) ir Kaunas.
„Sveikinu visas šešias savivaldybes, nuėjusias šį kelią, neabejoju, kad šis procesas visiems – kūrėjams, kultūros organizatoriams, bendruomenėms, administratoriams ir savivaldybių politikams – buvo naudingas, nepriklausomai nuo to, kokie bus šios atrankos rezultatai. Kelyje į Europos kultūros sostinę svarbus yra procesas, ne tik galutinis rezultatas”, – pabrėžė kultūros viceministras Arnas Neverauskas.​
Europos Komisijos vardu jos atstovas Sylvaine Pasqua padėkojo visiems šešiems paraiškas pateikusiems miestams už pastangas. „Tikimės, kad miestai išnaudos šį įdirbį kandidatuojant Europos kultūros sostinei 2022 ir toliau stiprins kultūros vaidmenį vystant savo miestus. Sveikinu abu miestus, atrinktus į galutinį sąrašą su šia sėkme, taip pat dėkoju Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai už puikų atrankos proceso administravimą“, – sakė Europos Komisijos atstovas.
Po galutinės atrankos, kuri vyks 2017 m. pavasarį, ekspertų grupė susitars dėl vieno Lietuvos miesto, kuriam bus suteiktas Europos kultūros sostinės 2022 vardas.

„Nykštuko“ ugdytiniai šventė Jonines

Joninių išvakarėse Palangos vaikų lopšelio-darželio „Nykštukas“ kiemo pievoje pirmą kartą buvo minima Rasos šventė (Joninės) „Eina saulelė aplink dangų“ .
Darželio auklėtoja Sigita Sičiūnienė surengė šią nuostabią šventę vaikams pagal visas senąsias tautos tradicijas. Buvo puošiami vartai, Kupolė. Visų vaikų galvelės mirgėjo pievų gėlių vainikais. Auklėtojos su mažaisiais atsiprausė rasa veidelius, pro simbolinius vartus keliavo po pievą, kurioje dainomis, rateliais pagerbė Saulę, Ugnį, Rasą, Žolynus. Buvo menamos mįslės, jų geriausi žinovai apdovanoti gardžiausiais ir didžiausiais riestainiais. Visi prisiminė burtus, žaidė su šventės viešnia Raganaite, klausė žolininkes patarimų. Net paparčio žiedo vaikai energingai ieškojo, sekdami Raganos pėdomis.
Pagerbti darželio du Jonai. Daugelis vaikų iki šiol nežinojo, kas yra Joninės. Nors per laužą ir nešokinėjo, upe vainikų neplukdė, bet visi choru pasakė, kad „Jonines – smagi šventė“. Šventės pabaigą „vainikavo“ aguonų gardusis pyragas.

Lina NARKEVIČIENĖ

Projektas „Pasveikink jūrą Palangoje“ sukvies į kurortą

Palanga jungiasi prie Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyvos kartu kurti saugią Lietuvą ir kviečia sunkiai gyvenančių šeimų vaikus iš visos Lietuvos pamatyti jūrą. Tad liepos pabaigoje keli šimtai mažųjų iš skirtingų šalies miestų atvyks į didžiausią Lietuvos kurortą ir kartu su draugiškais palangiškiais pirmą kartą pasveikins jūrą bei Palangoje statys savo svajonių pilį.
„Kiekvienas Lietuvos vaikas, nepaisant sunkios šeimos materialinės padėties, turi teisę į linksmą, įspūdžių kupiną vaikystę. Deja, realybė daliai mažųjų yra kitokia – tėvai dėl įvairių priežasčių kartais negali užtikrinti turiningo savo vaikų laisvalaikio. Liūdna, bet dalis Lietuvos vaikų nė karto nėra matę jūros. Todėl, jungdamiesi prie Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyvos „Už saugią Lietuvą“, nusprendėme padėti išpildyti mažųjų, augančių itin sunkiai gyvenančiose šeimose, svajones – šią vasarą pakviesti vaikus pasisvečiuoti Palangoje, kur jie pirmą kartą pamatys jūrą“, – kalbėjo Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
Tad liepos 30-31 dienomis didžiausias šalies kurortas vaikams padovanos mažą stebuklą. „Pasveikink jūrą Palangoje“ – taip vadinasi projektas, kurį įgyvendindama kurorto Savivaldybė į Palangą sukvietė sunkiai gyvenančių šeimų vaikus iš visų šalies rajonų.
Keli šimtai mažųjų, lydimi juos prižiūrinčių suaugusiųjų, Palangoje ne tik pirmą kartą pamatys jūrą, bet ir dalyvaus specialiai jiems rengiamose pramogose, paplūdimyje statys svajonių pilį, mėgausis muzikinio fontano melodijomis bei spalvų ir vandens šokiu, dalyvaus kultūriniuose vaikams skirtuose renginiuose, plaukios laivu.
„Tikimės, kad Palangoje patirti įspūdžiai ne tik praturtins mažųjų kurorto svečių laisvalaikį, išplės akiratį, bet ir padovanos vaikams didelę porciją džiaugsmo, kuriuo jie dalinsis su namuose likusiais artimaisiais bei draugais“, – sakė kurorto meras Š. Vaitkus.

Pirmieji brandos egzaminų rezultatai

Nacionalinis egzaminų centras (NEC) paskelbė pirmuosius 2016 metų valstybinių brandos egzaminų rezultatus.
Užsienio kalbos (anglų) valstybinį brandos egzaminą, kuriame dalyvavo 20 252 kandidatai iš 20 676 užsiregistravusiųjų, šiemet išlaikė 97,9 proc. 100 balų įvertinimą gavo 772 kandidatai (3,8 proc. visų dalyvavusiųjų egzamine). Praėjusiais metais valstybinį anglų kalbos brandos egzaminą išlaikė 99,7 proc. visų laikiusių kandidatų. Užpernai šio egzamino išlaikymas siekė 99,2 proc. Šimtukus 2014 m. gavo 2,15 proc. laikiusiųjų.
2015 m. anglų kalbos abitūros egzaminą laikė 21 tūkst. 230 kandidatų, jie turėjo atlikti klausymo, skaitymo ir rašymo užduotis. Mokinių surinktų anglų kalbos egzamino užduoties taškų vidurkis šiemet yra 63,5 taško (2013 metais šis vidurkis buvo 60,89 taško, 2014 metais – 55,6 taško).
Užsienio kalbos (prancūzų) valstybinį brandos egzaminą, kuriame dalyvavo 24 kandidatai iš 28 užsiregistravusiųjų, šiemet išlaikė visi kandidatai. Užsienio kalbos (rusų) valstybinį brandos egzaminą išlaikė 99,35 proc. kandidatų. Iš 1617 užsiregistravusiųjų egzamine dalyvavo 1541 kandidatas. 100 balų įvertinimą gavo 159 kandidatai (10,3 proc. iš visų dalyvavusiųjų egzamine). Užsienio kalbos (vokiečių) valstybinį brandos egzaminą išlaikė visi kandidatai. Šiame egzamine dalyvavo 94 kandidatai, iš 139 užsiregistravusiųjų į egzaminą. 100 balų įvertinimą gavo 2 kandidatai (2,1 proc. iš visų dalyvavusiųjų egzamine).

Kaip susigrąžinti emigrantus

Vyriausybės kanceliarija kviečia gyventojus atsakyti į klausimus apie emigraciją, teikti pasiūlymus, kaip stabdyti išvykimą ir susigrąžinti emigrantus.
Vyriausybės spaudos tarnyba BNS nurodė, kad per kelias savaites nuo apklausos paskelbimo joje jau dalyvavo beveik 2 tūkst. asmenų, planuojama, kad visi norintieji galės pasisakyti iki rudens.
Pasak Vyriausybės kanclerio Almino Mačiulio, gyventojų pateikti racionalūs pasiūlymai galėtų tapti konkrečiais sprendimais. Nors daug klausimų susiję su asmenine emigracijos patirtimi, apklausoje kviečiami dalyvauti ir gyvenantieji bei dirbantieji Lietuvoje.
Respondentų klausiama, ar jie patys yra ar buvo emigravę, kas juos paskatino grįžti į Lietuvą, ar jie planuoja emigruoti, ar planuoja grįžti į Lietuvą, kokios pagrindinės priežastys lėmė jų emigraciją, dėl kokių priežasčių, jų manymu, dažniausiai emigruojama iš Lietuvos. Taip pat prašoma pateikti pasiūlymų, kaip sustabdyti didėjančią emigraciją iš Lietuvos, kokių veiksmų turėtų imtis Lietuvos valstybė, siekdama susigrąžinti išvykusiuosius.