Palangos pulsas

Pasitiktos dvi naujos aviakompanijos

Tarptautiniame Palangos oro uoste sekmadienį pasitikti dviejų naujų skrydžių bendrovių, pradedančių sezoninius reisus į Lietuvos kurortą, lėktuvai.
Šiek tiek po 11 valandos sekmadienį Palangoje nusileido pirmasis lėktuvas iš Minsko. Nuo šiol vasaros sezono metu Baltarusijos avialinijos „Belavia“ į Palangą keleivius skraidins kartą per savaitę.
Taip pat popiet Palangos oro uoste pirmą kartą nutūpė ir lėktuvas iš Kijevo – „Ukraine International Airlines” į kurorto oro uostą sezono metu atskris dukart per savaitę.
VĮ „Lietuvos oro uostai” atstovai pasidžiaugė, kad į Palangos oro uostą skrydžius vykdo jau devynios skrydžių bendrovės. Pernai į kurortą užsukdavo trys aviakompanijos, kurios reisus vykdė ištisus metus, o viena buvo sezoninė. Dabar jų esama jau devynios, iš kurių trys vykdo sezoninius skrydžius, tai yra „Rusline”, „Belavia” ir „Ukraine International Airlines”.
„Šią dieną galime laikyti istorine diena Palangoje – dar niekada anksčiau šis oro uostas neturėjo tokio gero pasiekiamumo oru. Naujosios slaviškos kryptys turėtų pagyvinti atvykstamąjį turizmą Klaipėdos regione ir padėti Baltarusijos bei Ukrainos gyventojams atrasti Lietuvos pajūrį. Tuo pačiu naujosios aviakompanijos siūlo platų krypčių tinklą ir jungiamuosius skrydžius tiek į Europos, tiek į Azijos, tiek į JAV miestus“, – sakė Palangos oro uosto direktorius Marius Gelžinis.
Penktus metus į kurortą iš Maskvos keleivius skraidinanti Rusijos bendrovė „Rusline” reisus vykdo sekmadieniais, „Belavia” taip pat skris sekmadieniais, o „Ukraine International Airlines” – trečiadieniais ir sekmadieniais.

Pristatė naują savo knygą

Palangiškis publicistas Tomas Viluckas penktadienį pristatė savo naują knygą „Laikas po dangumi“. T. Viluckas – religinio, visuomeninio ir politinio gyvenimo apžvalgininkas, daugelio tekstų šalies žiniasklaidoje autorius, tinklaraštininkas.
„Prisipažinsiu nesitikėjau sulaukti tokios gausos žmonių atėjusių į renginį. Ačiū visiems, kurie vėjuotą vakarą paliko namus ir skyrė laiko pabūti drauge!“ – po renginio dėkojo knygos autorius.
Jo knygoje „Laikas po dangumi“ siekiama nušviesti krikščioniškų švenčių, liturginių laikų prasmę ir turinį šiuolaikiniam žmogui suprantama kalba, skatinamas šių švenčių kultūros puoselėjimas, sąmoningas laiko išgyvenimas. Knygos pagrindą sudaro tekstai skelbti žurnaluose „Artuma“, „Tapati“, interneto portaluose „15min.lt“, „Bernardinai.lt“, „Lrytas.lt“.
Pristatyme dalyvavo Palangos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas dr. Marius Venskus ir dainų autorė bei atlikėja Angelė Joknytė.
„Knyga, kurios Lietuvoje reikėjo. Ši knyga apie laiką – ne chronologinį, išmatuojamą fizikiniais dydžiais, o turintį prasmę ir vertę. Ji atskleidžia, kad metai yra ne pašėlusios skubos kalendorinis įrėminimas, o prasmingų laikų ir dienų visuma su advento laukimu, Kalėdų šventimu, gavėnios susitelkimu, Velykų džiaugsmo išsiliejimu, šventųjų draugyste, mirusiųjų atminimu“, – taip knygos pratarmėje rašo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas.
„Autorius nepaprastai aiškiai atskleidžia Lietuvoje labiausiai žinomų liturginių švenčių prasmę, pristato jų kilmę, istorinę raidą, biblinį pagrindą, paaiškina su jomis susijusius papročius. Knyga nenuvargins skaitytojo nesvarbiomis detalėmis, joje pateikiama tik tai, kas svarbu ir naudinga, o faktų gausą lydi aiškus rašymo stilius. Tai puiki knyga, tinkanti tiek teologo lentynai, tiek pašaliečiui, klausiančiam apie Katalikų Bažnyčios požiūrius ir praktikas“, – pasisakė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas dr. Benas Ulevičius.

Jūros šventės žinią veš senoviniai automobiliai

Prieš metus, Europos Festivalių asociacijos „Europe for Festivals, Festivals for Europe“ (EFFE) nariu tapusi Jūros šventė, siunčia žinią į tarptautinę areną. Neatsitiktinai, 57-osios Jūros šventės vėliava suplevėsuos ant senųjų ispaniškų automobilių, išsiruošusių į „Didžiųjų kunigaikštysčių ralį“.
Šventinę ir trumpesnę nei įprastai darbo savaitę, klaipėdiečiai kviečiami pradėti pasitinkant svečius iš saulėtos Ispanijos – šie pademonstruos dar Lietuvoje neregėtus senovinius automobilius. Dviejų dešimčių gatvėse retai matomų mašinų kolonoje – išskirtiniai eksponatai. Seniausias iš jų – 1929-ųjų amerikiečių „Chevrolet“ modelis, likę automobiliai pagaminti 1930-1939 metais. Kelionės metu, kuri prasidėjo Vilniuje, žygio dalyviai aplankys Latviją, Estiją ir sugrįš į Ispaniją. „Didžiųjų kunigaikštysčių ralis“ jungia skirtingiems Ispanijos senovinių automobilių klubams priklausančius automobilius ir jų savininkus.
Didžiausią vasaros fiestą ispaniški akcentai papuoš jau ne pirmą kartą – pernai Jūros šventę ir „Baltic Sail“ papuošė išskirtinio grožio ispaniškas burlaivis „Nao Victoria“.

Brangsta įvažiavimas į Neringą

Nuo pirmadienio iki rugpjūčio 20 d. už įvažiavimą į Neringą lengvuoju automobiliu teks mokėti 20 eurų. Surinktos lėšos, Neringos mero teigimu, bus skirtos miestui tvarkyti.
100 tūkstančių – maždaug tiek automobilių per liepą ir rugpjūtį įvažiuoja į Kuršių Neriją, tad srautus, anot Neringos mero Dariaus Jasaičio, būtina mažinti. Be to, automobilių stovėjimo vietų Kuršių nerijoje – vos 2 tūkst.
D. Jasaitis skaičiuoja, kad žolės pjovimas, paplūdimių priežiūra, jų paruošimas sezonui, miesto atliekų tvarkymas bei visi kiti darbai, susiję su miesto priežiūra, atsieina per pusantro mln. eurų, dar apie 300 tūkst. tenka skirti atliekų išvežimui, tad išlaidoms padengti mažesnio įvažiavimo mokesčio nepakanka.
Tiesa, įvažiuojantys elektromobiliais mokesčio nemokės, jis netaikomas ir vandens transportui. Dėl galimybės apmokestinti įvažiavimą sujudo ir Karklės gyventojai.
Tiesa, Klaipėdos rajono savivaldybė tokio pasiūlymo sakė nesvarstysianti, tik automobilių stovėjimo apmokestinimo juodraštis jau parengtas. Pagal jį, statyti automobilį Karklėje ir prie Olando kepurės kainuotų 30 centų, mokestis būtų renkamas nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 15 d. Klaipėdos rajono valdžia nusiteikusi apmokestinimą įteisinti kuo greičiau, bet ar suspės dar šiemet, neaišku.

Baltijos jūroje baigėsi tarptautinės pratybos

Šeštadienį Vokietijos Kylio uoste baigtos dvi savaites Baltijos jūroje vykusios tarptautinės pratybos BALTOPS 16.
„Apibendrinant galima pasakyti, kad šios pratybos leido mums pasitreniruoti, kaip atlikti skirtingas taktines procedūras, supažindinti sąjungininkus su sąlygomis Baltijos jūroje, taip pat bendradarbiauti“, – sakė Estijos laivyno kapitonas leitenantas Johanas-Elias Seljamaa (Johanas-Elijas Seljama).
Jo teigimu, pratybų metu sunkiausios buvo minų paieškos operacija.
Iš viso pratybose dalyvavo maždaug 6 tūkst. kariškių, 50 laivų, 60 lėktuvų ir povandeninis laivas.
Pratybose dalyvavo Belgijos, Kanados, Danijos, Estijos, Prancūzijos, Gruzijos, Vokietijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Portugalijos, Švedijos, Turkijos, Jungtinės Karalystės bei Jungtinių Valstijų pajėgos.
Kaip nurodoma Lietuvos kariuomenės tinklalapyje, Lietuvos karinės jūrų pajėgos šiose pratybose dalyvauja su dviem laivais: patruliniu laivu P12 „Dzūkas“ bei štabo ir aprūpinimo laivu N42 „Jotvingis“. Taip pat šiose pratybose Lietuvos KJP karininkas kmd. ltn. Tadas Jablonskis, Baltijos šalių karinių laivų BALTRON junginio vadas, BALTOPS 16 pratybų metu vadovauja vienam iš trijų priešmininių laivų grupės junginių, kurį sudaro šeši laivai iš Latvijos, Estijos, Lietuvos, Prancūzijos ir Vokietijos bei JAV narų-išminuotojų komanda.

Galės turėti visuomeninius konsultantus

Merai ir savivaldybės tarybos nariai galės oficialiai turėti visuomeninių konsultantų, tai numato Seimo šią savaitę priimtos Vietos savivaldos įstatymo pataisos.
Visuomeniniai padėjėjai savivaldos politikams jų įgaliojimų laikotarpiu galės teikti konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją.
Nustatyta, kad toks konsultantas turi būti pilnametis, konsultantais negalės tapti asmuo, pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo ar turintis neišnykusį teistumą.
Tarybos nario visuomeninių padėjėjų skaičius negalės viršyti savivaldybėje įsteigtų seniūnijų skaičiaus, o kai seniūnijos neįsteigtos – negalės viršyti trijų.
Pataisas parengė konservatorius Sergejus Jovaiša, atkreipęs dėmesį, kad kai kurių savivaldybių merai formuoja visuomeniniu pagrindu veikiančias komandas, jos veikia neatlygintinai. Analogiška situacija susiklosčiusi ir su tarybos nariais.
Pasak iniciatoriaus, Vietos savivaldos įstatyme tikslinga bent minimaliai reglamentuoti tokių visuomeninių pagalbininkų statusą: tai padėtų išvengti dviprasmiškų situacijų visuomeniniams padėjėjams naudojantis savivaldybės infrastruktūra, būtų išvengta galimų piktnaudžiavimo visuomeninio padėjėjo statusu atvejų.

Bus sudarytas geriausių šalies restoranų reitingas

Atsižvelgiant į didėjantį restoranų skaičių Lietuvoje, maisto kultūros augimą, vis dažniau pastebimą viešo maitinimosi įstaigų individualumą ir augančią kokybę, šiemet Lietuvoje pirmą kartą bus sudarytas geriausių šalies restoranų reitingas.
Gero maisto akademija siekia suburti maisto industrijos profesionalus, iš kurių kiekvienam bus suteikta akademijos narystė ir vieno balso teisė. Akademijos tikslas – kompetentingus maisto industrijos žmones sujungti vieningam balsavimui. Vadovaujantis visų akademijos narių balsais bus sudarytas 30 geriausių šalies restoranų sąrašas.
Akademijos nariai, pasitelkdami savo patirtį ir profesionalumą, vertins Lietuvos restoranų maistą ir jo patiekimą, taip pat atsižvelgs į aptarnavimo kokybę bei aplinką.
Gero maisto akademija turi savo tarybą, kuri prižiūri geriausių šalies restoranų rinkimų principus ir reitingavimo procesą. Šiuo metu taryboje yra 10 narių iš įvairių maisto industrijos sričių.
Šiuo metu yra vykdomas kvietimas tapti Gero maisto akademijos nariais, taigi balsavimas dar tik prasidės, o visų akademijos narių sąrašas bus viešinamas projekto internetinėje svetainėje 30geriausiurestoranu.lt
Ten pat bus viešinamas ir daugiausiai balsų gavusių restoranų trisdešimtukas. Penki geriausi Lietuvos restoranai bei jų kūrėjai bus apdovanoti specialioje ceremonijoje.
Visi balsuojantys turės pasirašyti „sąžiningo balsavimo pažadą“, draudžiantį balsuoti už savo ar susijusių asmenų restoranus, vertinti nelankytas vietas.