Palangos pulsas

Pasitinka dvi naujas aviakompanijas

Palangos oro uostas – vieni sparčiausiai visoje Europoje augančių oro vartų – birželio 19 d. pasitinka dar dvi naujas aviakompanijas, pagerinsiančias susisiekimą su Lietuvos pajūriu. Baltarusijos oro linijos „Belavia“ kartą per savaitę skraidins keleivius į Minską, o „Ukraine International Airlines“ du kartus per savaitę – į Kijevą.
Tikimasi, kad šie maršrutai pagyvins atvykstamąjį turizmą Klaipėdos regione ir taps paskata Baltarusijos ir Ukrainos gyventojams atrasti Lietuvos pajūrį.

Naująjį Palangos kempingą įvertino Europos kempingų specialistai

Pirmųjų stovyklautojų jau išbandytą naująjį trijų žvaigždučių Palangos kempingą aplankę Europos kempingų specialistų ACSI inspektoriai iš Olandijos Toos Broeders-Bastiaanse ir Jan Broeders įvertino labai gerai ir įtraukė į 2017 metų kempingų gidą.
Jau pusę amžiaus pagrindinę informaciją apie Europoje veikiančius kempingus ir jų siūlomas paslaugas teikianti organizacija į savo duomenų bazę yra įtraukusi beveik 10 tūkst. kempingo paslaugas siūlančių įstaigų – visos jos inspektuojamos kasmet ir pažymėtos „ACSI“ kokybės ženklu, kuris suteiktas ir Palangos kempingui.
Inspektoriai įvertino ne tik puikią naujojo kempingo lokaciją, bet ir šiuolaikiškos, kokybiškos infrastruktūros, paslaugų bei kainos santykį: nuošalioje Pajūrio regioninio parko teritorijoje įsikūręs Palangos kempingas – tikra tylos ir gryno pušynų oro oazė. Turtingas didžiulių atvirų erdvių, apsuptų medžių pavėsio, Palangos kempingas siūlo tai, ko Palangoje iki šiol trūko – ramų ir ekonomišką poilsį.
Kempingo operatorių teigimu, naujojo Palangos kempingo paslaugų kainos, kurios šiuo metu yra vienos žemiausių Lietuvoje, nekis ir intensyviausiu vasaros sezono laikotarpiu. Mėgautis poilsiu suaugusiam asmeniui čia kainuoja 3 eurus per parą, vaikui – perpus mažiau. Palapinės vieta, priklausomai nuo joje apsistojusių žmonių skaičiaus, poilsiautojams atsieis 4-5 eurus, para namelyje ant ratų – 9 eurus. Už 1 papildomą eurą stovyklautojai gali mėgautis dušu ar pasinaudoti savitarnos skalbykla. Keliaujantiems su šeimomis siūlomi specialūs paslaugų paketai: pavyzdžiui, penkios dienos kempinge su palapine 4 asmenų šeimai kainuos 60 eurų, su kemperiu – 80.
Iš viso Palangos kempingo teritorijoje įrengtos 58 vietos kemperiams ir visa jiems reikalinga infrastruktūra bei 59 vietos palapinėms bei atvykusiųjų automobiliams.

„Gyvename seniausiame Lietuvos mieste“

Birželio 15-ąją minima Palangos miesto vardo paminėjimo sukaktis. Šiemet sukanka 855 metai, kai pirmą kartą išgirstas Palangos vardas, danams užėmus kuršių Palangos pilį (manoma, kad čia galėjo būti išlipęs Danijos karalius Valdemaras I su kariauna). Tai priminė Žemaičių kultūros draugijos Palangos skyriaus pirmininkas Augustas Narmontas.
Jis prisiminė, jog 1991 metais, kai buvo minima 830 metų Palangos vardo paminėjimo sukaktis, palangiškiai net tris dienas šventė. „Esama visokių žinovų, kurie abejoja šiuo faktu, bet prisiminkime, kad Palanga buvo turtingas miestas, turėjęs apie 800 gyventojų. Palangos amatininkai mokėjo apdoroti sidabrą, žalvarį ir gintarą. Dėl to šis kraštas labai viliojo vikingus. Palangiškis kalbų žinovas Jurijus Lipovka „Žemaičių metraštyje“ rašo: „1161 metų birželio 15 dieną danai atplaukė ties Palanga, apgulė ją ir užėmė tvirtovę (242 x 121m stačiakampis pylimas su 12 m pločio išoriniu grioviu (dabar ten stovi „Anapilis“). Atvykėliai nužudė 300 kuršių ir įkūrė vyskupystę“, – papasakojo A. Narmontas.
2011m. taip pat buvo švenčiama Palangos vardo paminėjimo sukaktis. Ją surengė Palangos žemaičių draugijos nariai kartu suPalangos kultūras centru „Anapilyje“.
„Torio vėlti,kad ne tik stintas prisėminsem, bet ėr tuolėmus pruotievius...“ – viliasi Palangos žemaičių draugijos pirmininkas.

Organizuoja Metų medžio konkursą

Aplinkos ministerija kartu su VšĮ Lietuvos arboristikos centru organizuoja Metų medžio konkursą. Siekiama ne tik išrinkti Lietuvos metų medį, kuris atstovaus Lietuvai Europos metų medžio konkurse, bet ir identifikuoti Lietuvos vertingiausius medžius, pasižyminčius įspūdinga, unikalia išvaizda, turtinga istorija, kultūrine raida, svarba vietos bendruomenių ir Lietuvos gyventojų istorinei sąmonei ir tapatumui; skleisti informaciją ir didinti sąmoningumą apie medžius kaip savitus kraštovaizdžio elementus; dalytis žiniomis ir patirtimi, kaip metų medžiui suteikti profesionalią, veiksmingą ir tikslingą ilgalaikę priežiūrą.
Paraiškas teikti galima iki birželio 30 dienos.Paraiškoje būtina pateikti medžio rūšis (jei žinoma, veislė, forma) ir vardas/pavadinimas (jei yra);augimo vieta (savivaldybė, miestas, miestelis, kaimas, viensėdis, gatvė, gretimybės) ir augimo vietos koordinatės (LKS ir (arba) WGS formatu);
amžius (jeigu žinomas – tikslus arba apytikslis);medžio fiziniai parametrai:apimtis (1,3 m aukštyje arba kamieno pagrinde; jei liemens apimtis siauriausioje vietoje yra mažesnė nei apimtis 1,3 m aukštyje, nurodomas aukštis, kuriame yra mažiausia apimtis);aukštis (tikslus arba apytikslis);
kiti fiziniai parametrai;išskirtiniai biologiniai ir dendrologiniai bruožai, medžio unikalumas, išskirtinumas aplinkoje;pagrindimas, kodėl medis siūlomas konkursui; 1-3 nuotraukos ir (ar) ne daugiau kaip 3 min. videomedžiaga; istoriniai duomenys arba asmens (-ų) liudijimas (-ai), mitai, legendos;žemės sklypo, kuriame auga medis, savininko, valdytojo ar nuomininko sutikimas siūlyti medį vertinimui;kita, paraiškos teikėjo nuomone, svarbi informacija.

Už nedraustą transporto priemonę bausmė – ne tik vairuotojams

Vyriausybė teikia Seimui pataisas, kurios sugriežtintų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nedraustų transporto priemonių savininkų atsakomybę.
Pagal šiuo metu galiojančias nuostatas, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nedraustą transporto priemonę vairuojančiam asmeniui skiriama 60–120 eurų bauda.
„Tačiau vairuotojas nebūtinai yra šios transporto priemonės savininkas, kuris pagal įstatymą privalo ją apdrausti. Tokiu atveju savininko atsakomybė perkeliama neapdraustą transporto priemonę vairuojančiam asmeniui, o pats savininkas dėl padaryto įstatymo nusižengimo lieka nenubaustas“, – aiškina pataisą rengusi Finansų ministerija.
Pataisomis siūloma, kad nuo 60 iki 120 eurų bauda būtų skiriama eisme dalyvaujančios privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nedraustos transporto priemonės vairuotojui ir savininkui. Jeigu paaiškėtų, kad tokios priemonės vairuotojas ir savininkas yra tas pats asmuo, jis būtų baudžiamas vieną kartą.
Finansų ministerijos rengtoms pataisoms trečiadienį pritarta Vyriausybės posėdyje. Seimui pritarus, siūlomos nuostatos turėtų įsigalioti nuo kitų metų, kartu su naujuoju Administracinių nusižengimų kodeksu.