Palangos pulsas

Trenerio darbą pradeda Povilas Šakinis

​Palangos klubo „Palanga“ atstovai pranešė, jog Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) bronzinės „Palangos“ komandos vyriausiojo trenerio poste – permainos. Ateinantį sezoną Palangos miesto ekipos žaidimui diriguos Povilas Šakinis. 35-erių metų specialistas nuo 2014 metų atstovavo „Palangai“ kaip žaidėjas.
P. Šakinis pakeis NKL bronzą „Palangai“ pernai padėjusį iškovoti Virginijų Sirvydį. „Treneriui V. Sirvydžiui už praėjusį sezoną norime pasakyti didžiausią „ačiū“. Dirbti su šiuo strategu mums buvo puiki patirtis. V. Sirvydžiui linkime tik didžiausios sėkmės ir pergalių ateityje. Labai gaila, kad galimybės neleidžia išlaikyti šio puikias pergales padėjusio pasiekti trenerio Palangoje ir kitą sezoną, – permainas „Palangoje“ komentuoja klubo vadovai. – Džiaugiamės, jog pavyko susitarti su Povilu. Būdamas komandos kapitonas jis parodė didelį norą bei potencialą tapti vyriausiuoju treneriu. Povilą aikštelėje pažįstame kaip žmogų, kuris dėl pergalės kovos iki paskutinių sekundžių. Tikimės, jog dirbant treneriu ši Povilo savybė išliks. Praėjusį sezoną puikiai išmokome pamoką niekada nepasiduoti. Tik iki rungtynių pabaigos kovojanti komanda gali pasiekti pergalių“.

Palangos oro uoste – karatė egzaminas

Pirmą kartą daugiau nei 300 vaikų ir suaugusiųjų Palangos oro uoste rodys per metus pasiektus rezultatus – jie laikys karatė kyokushin diržų egzaminą, o kylančių ir besileidžiančių lėktuvų keleiviai taps jų žiūrovais.
Nors oro uostai žinomi kaip griežto saugumo objektai, tačiau Palangos oro uostas, siekdamas kurti kaimynų bendruomenę, jau ne pirmą kartą atveria savo teritoriją įvairioms šventėms. Pernai Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo takas tapo bėgimo trasa palaikantiems Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos iniciatyvas. Šiemet jis taps karatė kyokushin mokyklos „Shodan“ egzamino vieta.
Palangos oro uosto direktorius Marius Gelžinis pažymėjo, kad aviacijos saugumas neabejotinai yra labai svarbus ir renginio metu jis bus užtikrintas.
„Oro uostas – ne tik stotelė iškeliaujantiems į užsienį ar parskrendantiems į Palangą. Jis yra svarbi miesto ir regiono dalis. Išskirtiniais renginiais norime tapti atviresni visuomenei, parodyti, kad esame drąsūs ir originalūs bei galime daug daugiau negu tik priimti ir išleisti lėktuvus“, – sakė M. Gelžinis.
Mokyklos „Shodan“ vadovas Lukas Kubilius atviravo, kad šis egzaminas – unikalus ir nepaprastai įdomus jauniesiems mokyklos auklėtiniams, nes oro uosto aplinka jiems visada sukelia tik pozityvius jausmus. Be to, diržų egzaminą stebės ir nemažas būrys keleivių, besileidžiančių ar kylančių iš Palangos oro uosto.
Renginio programa:
Birželio 11 d. (šeštadienis)
• 11 val. Egzamino pradžia.
• 15 val. Visų egzamino dalyvių parodomoji kova ant Palangos oro uosto orlaivių kilimo ir tūpimo tako.

Joninių šventėje sieks naujo rekordo

Birželio 23-24 d. Šventoji vėl kviečia paminėti Joninių šventę prie jūros. Renginiai vyks naujoje vietoje – Šventosios uosto teritorijoje, netoli upės bei senojo jūros tilto. Numatoma daugiau dėmesio skirti sveikatingumui ir sportui, bet nepamiršti ir tradicinių pramogų.
Birželio 23 d. nuo 19 val. žiūrovus linksmins Palangos kolektyvų koncertas, bus sveikinami Jonai ir Janinos, įžiebiamas Joninių laužas, pinami ir plukdomi vainikėliai, vyks linksmos paparčio žiedo paieškos bei žaidimai. Apie 21 val. scenoje pasirodys Rūta Ščiogolevaitė ir Pauliaus Zdanavičiaus gyvo garso grupė su legendinės dainininkės Tina Turner projektu, žiūrovai išgirs ir lietuviškas R. Ščiogolevaitės dainas. Koncertą vainikuos šventinis fejerverkas.
Birželio 24 d. nuo 10 val. pirmą kartą įvyks Lietuvos olimpinio komiteto programos „Išjudink save“ remiamas festivalis „1000 saulių“. Ryte visų bus laukiama SC „Energetikas“ mankštoje prie jūros, o 12 val. vasaros saulėgrįžos proga šventės dalyviai kviečiami siekti rekordo atliekant jogos saulės pasveikinimus. Pratimus galėsite išmokti festivalio metu, 11 val., arba išvysti internetiniame puslapyje – facebook.com/1000sauliu. Vėliau bus galima išbandyti įvairius jogos būdus: juoko, akių, jin, jogą ore ir kitus. Mažųjų žiūrovų taip pat laukia speciali programa – specialūs sporto užsiėmimai, vaikų laisvalaikio klubo „Debesiukas“ kūrybinės dirbtuvės, mokslinis šou „Atradėjas“.
Renginiai bus organizuojami ne tik prie jūros – 17 val. atsinaujinusiame Žemaičių alkos kalne vyks terapinių garsų meditacija, o birželio 25 d. 10 val. norintys galės sudalyvauti jogos pamokoje poilsio namuose „Tomkuva“. Festivalyje planuoja dalyvauti profesionalūs jogos mokytojai ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos. 19 val. numatomas specialus muzikinis pasirodymas „Skrydis su hangu“ kartu su multiinstrumentalistu Sauliumi Petreikiu, koncerto metu bus galima išgirsti įmantrų, išskirtinio garso instrumentą „hangą“. Vakarą užbaigs „M.A.M.A.“ apdovanojimuose sužibėjusios ir itin linksmos grupės „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ pasirodymas bei simbolinis 9 kvadratinių metrų dydžio saulės ženklo įžiebimas.

Grundalų gausa

Gamtos tyrimų centro mokslininkai plaukiodami šiauriau esančiose Klaipėdos priekrantėse metė tinklus, dėjo gaudykles ir tyrė sugautus grundalus, aiškinosi, kaip jie veikia ekosistemą. Visose gaudyklėse į šiaurę nuo Klaipėdos uosto – grundalų gausu. Ypač ties Šventąja – į gaudykles jų čia sulenda net po 20 kilogramų. O tinkluose tiek daug, kad net visas tinklo akis užlipdo. Mokslininkai sako, kad tokia grundalų gausa kelia daug problemų.
Dėl grundalų pagausėjimo maisto mūsų priekrantėse neliko pasaulyje itin saugomiems paukščiams – sibirinėms gagoms, todėl jos jau nebeskrenda čia žiemoti.
Anot mokslininkų, šios invazinės žuvys – migrantės. Spėjama, kad pas mus iš Juodosios jūros grundalus atplukdė laivai, juos išpylę kartu su balastiniais vandenimis. Pirmieji grundalai pastebėti prieš dešimtmetį.
Anot mokslininkų, grundalus naikina kormoranai. Bet mažinti šių ekosistemai kenkiančių žuvų gali padėti ir visi poilsiautojai. Tad ekologai ragina į paplūdimius neštis meškeres ir vėžines gaudykles.
Kai kurie pajūrio verslininkai jau pradėjo prekiauti juodažiočiais grundalais. Latvijoje iš šių pigių žuvų jau gaminami ir konservai. Gamtos tyrimų centro mokslininkai taip pat ketina parengti rekomendacijas dėl verslinės grundalų žvejybos.

Lietuvos prezidentė – įtakingiausių moterų šimtuke

Dalia Grybauskaitė šiemet buvo įtraukta į kasmet žurnalo „Forbes“ skelbiamą įtakingiausių pasaulio moterų šimtuką. Lietuvos vadovei sąraše skirta 72-oji vieta.
Sąrašo pirmąją vietą ir vėl užėmė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri įtakingiausia pasaulio moterimi pripažįstama jau dešimtą kartą. Pradėjusi eiti savo pareigas 2005-aisiais, A.Merkel, „Forbes“ nuomone, įtakingiausios pasaulio moters titulo buvo nusipelnusi 2006–2009 metais ir 2011–2016 metais.
Antroje sąrašo vietoje įrašyta Hillary Clinton. Ji iš viso jau septynis kartus pateko į galingiausių moterų penketuką.
Iš šalių vadovių į šimtuką dar pateko 83-ioje vietoje įrašyta Liberijos prezidentė Ellen Johnson Sirleaf ir 96-oje vietoje įrašyta Mauricijaus prezidentė Ameenah Gurib-fakim.
Pirmą kartą į įtakingiausių pasaulio moterų šimtuką D. Grybauskaitę įtraukęs „Forbes“ rašo, kad Lietuvos vadovė ne veltui vadinama geležine ledi: „Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė yra negailestinga daug didesnės ir galingesnės rytų kaimynės kritikė, lygindama prezidentą Vladimirą Putiną su Josifu Stalinu ir Adolfu Hitleriu“. Taip pat pažymima, kad D. Grybauskaitė sukūrė mažiausiai du precedentus: ji tapo pirmąją moterimi Lietuvos prezidente ir pirmuoju savo šalies vadovu, į šį postą išrinktu du kartus iš eilės.

Kuri profesija pelningiausia?

Prieš kurį laiką startavo svetainė karjera.lt, skirta stebėti Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų karjeros pokyčius. Be kitų duomenų pateikiami ir skirtingų profesijų 2012 m. baigusių absolventų vidutiniai atlyginimai prieš mokesčius, kuriuos jie gauna praėjus trejiems metams po studijų baigimo.
Išanalizavus paaiškėjo, jog daugiausiai uždirbti galima programų sistemos srityje. Patyrusio programuotojo atlyginimas Lietuvoje gali siekti ir iki 4000 Eur per mėn.
Antrąją vietą pagal darbo užmokesčio dydį užima transporto inžinerija. Rinkoje yra išaugęs inžinierių poreikis ir vidutinis mėnesinis 1237 eurų atlygis transporto inžinieriui yra geriausias to įrodymas. Specifinės studijos, kurios reikalauja kantrybės ir kūrybiškumo, garantuoja sotų gyvenimą. Po jos seka farmacija. Farmacijos bendrovės yra vienos geriausių darbdavių visame pasaulyje, tad ir Lietuva – ne išimtis. Gerai apmokamas darbas ir turint skandinaviškų kalbų žinių – skandinavų filologijoje. Gebėjimai įvertinami 1040 eurų vidutine alga. Penktąją vietą užima jūrų inžinerija. Baigusieji šią studijų programą uždirba vidutiniškai 958 eurus.

Kviečia pasinerti į garsų terapiją

VšĮ „Brotaura“, muzikos terapijos „Dabartis“ įkūrėjas Linas Švirinas kviečia į nemokamą garsų terapijos renginį, kuris vyks birželio 10 d. 19 val. Palangos Birutės parke prie rotondos.
Kaip tikina organizatoriai, krištolinių dubenų, varpų, gongo ir įvairių mušamųjų – perkusinių instrumentų – skleidžiami garsai nugramzdins į patyrimų ir jausmų okeano gelmes.
„Kas žino, gal tai kelias pokyčių link? Pokyčių, vedančių į harmoningą savijautą ir aiškesnį savęs bei aplinkos suvokimą“, – retoriškai klausia renginio organizatoriai.
Klausytis galima sėdint arba gulomis, tad reikia dėvėti tinkamus rūbus. Galima turėti pleduką.
Renginio rėmėjas – Palangos miesto savivaldybė.

Šokiu statomas draugystės tiltas

Šeštadienį (birželio 11 dieną) vyks XI-asis tarptautinis linedance šokių festivalis „DRAUGYSTĖS TILTAS 2016“ ir KLŠA reitinginės linedance šokių varžybos „LINEDANCE LT OPEN 2016“. Vėl J. Basanavičiaus gatvėje šurmuliuos keli šimtai entuziastų. Visus drauge šokti organizatoriai pakvies jau 9 val. ryte prie jūros, o nuo 11 val. visi ims rikiuotis J. Basanavičiaus gatvėje. Daugiau informacijos www.linedance.lt
Kaip teigia organizatoriai, šie šokiai – ne tik puiki laisvalaikio praleidimo forma, sykiu tai – gyvenimo būdas. Besimokantieji linedance šokių praplečia savo draugų gretas, nes labai greitai susiranda bendraminčių. Vakarėlių, pobūvių metu rengiami linedance maratonai, ilgiausios linijos rekordai, geriausios šokių grupės ar stilingiausio šokėjo rinkimai, kuriuose, kai jau šiek tiek pramoksite, bus smagu dalyvauti ir jums. Be to, yra organizuojamos ir pasaulinės linedance varžybos, į kurias išbandyti jėgų atvažiuoja šokėjai iš žymiausių linedance šokių mokyklų.
Linedance šokių protėviais laikomi šokiai Contradance („contra” – priešais) bei Stroll (pasivaikščiojimas), nes ir čia žmonės šokdavo linijomis, vienas priešais kitą. Šokių linijose era prasidėjo apie 1970-uosius, įsibėgėjus disko šokių manijai. Beje, užteko garsiam Holivudo aktoriui Džonui Travoltai sušokti kino filmuose „Grease” ir „Saturday night fever”, ir linedance šokiai pasaulyje ėmė žaibiškai populiarėti. Naujieji šokiai plito tarsi lakus virusas, juos šoko visur: pramogų klubuose, vakarėliuose. Europą linedance šokiai pasiekė apie 1980 m. Šių laikų linedance choreografijos tėvu yra laikomas Džimas Feranzo, sukūręs klasika tapusius šokius „Tuch Pusch” ir „Waltz Across Texas”.

Istorinės atminties akcija sulaukė palaikymo

Siekiant pagerbti visus tremtinius ir politinius kalinius – tuos, kurie grįžo ir tuos, kurie tremtyje liko amžiams – projektas „Misija Sibiras“, minint 75-ąsias 1941-ųjų metų tremčių metines, organizuoja tremtinių ir politinių kalinių vardų skaitymus. Prabėgus vos trims dienoms po registracijos paskelbimo organizatoriai sulaukė daugiau nei 100 registracijų skaitymams.
Projekto „Misija Sibiras“ inicijuojama akcija skirta atkreipti dėmesį, kad istorijoje su ištremtųjų skaičiais susiduriama dažnai, bet pamirštama svarbi tiesa: ištremti buvo ne skaičiai, o žmonės. Akcijoje bus perskaityta daugiau nei 20 tūkst. tremtinių pavardžių, nurodant ir jų likimą (liko tremtyje ar grįžo į tėvynę). Tai bus daroma be sustojimo, numatoma, kad skaitymai tęsis nuo birželio 14-osios popietės, per naktį, iki birželio 15-osios ryto.
Tremtinių ir politinių kalinių atminimo akciją inicijuoja projektas „Misija Sibiras“. Projekto metu jauni žmonės vyksta į apleistas Sibiro vietoves susitikti su dar ten tebegyvenančiais lietuvių tremtiniais ir sutvarkyti apleistas kapavietes. Projekto tikslas – jaunosios kartos pilietiškumo bei didžiavimosi savo valstybe jausmo ugdymas.