Palangos pulsas

Iš Palangos skraidins ir „Ryanair“
Penktadienį aviakompanija „Ryanair“ paskelbė pirmuosius skrydžius iš Palangos oro uosto. Nuo kovo aviakompanija siūlys savo klientams savaitinius skrydžius maršrutu Palanga-Londono Stanstedo oro uostas. Išplatintame pranešime žiniasklaidai teigiama, kad per metus „Ryanair“ planuoja pervežti 30 tūkst. klientų per Palangos oro uostą, kuris tapęs trečia „Ryanair“ kryptimi Lietuvoje. Apie planus pradėti skrydžius iš Palangos 2015 metų rudenį pranešė ir kita aviakompanija „Wizz Air“. Ji skraidins į Londono Lutono oro uostą. Šiemet pradėti skrydžius į Palangą taip pat planuoja ir Lenkijos LOT bei Baltarusijos „Belavia“. Lietuvoje viešinti „Ryanair“ maršrutų ir veiklos plėtros direktorė Kate Sherry sakė: „Džiagiamės skelbdami naują maršrutą iš Palangos oro uosto į Londono Stanstedo oro uostą, kuris bus vykdomas nuo šių metų kovo mėnesio du kartus per savaitę. Per metus planuojame pervežti 30 tūkst. keleivių per Palangos oro uostą, kuris yra naujausia „Ryanair“ kryptis Lietuvoje.“

Didžiosios gatvės gyventojo laiškas redakcijai
„Jums rašo Didžiosios gatvės gyventojas – galbūt Jūs galėtumėte pasiteirauti dėl Palangos komunalinio darbo, kodėl taip retai valomas sniegas Didžiosios bei Kurorto gatvėse, nes, kiek žinau, turi pradėti valyti nuo 6 valandos ryto, o atvažiuoja kaip jiems patogu. Reikia žmonėms į darbus, vaikus į darželius vežti, gyvena seni žmonės, net greitoji pagalba prireikus neprivažiuotų. Nejaugi taip sunku nuvalyti ir siauresnius privažiavimus, juk vis tiek tuo pačiu važiuoja ir eikvojamas kuras.“

„Žiemos ekranai“ filmus rodys ir Palangoje
Kaip ir kiekvienais metais, 2016-ųjų žiemą prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“ vėl džiugins žiūrovus prancūziško kino vakarais. Šiais metais žiūrovai festivalyje išgyvens gyvenimiškas šeimų situacijas. Vienuoliktojo frankofoniško kino festivalio „Žiemos ekranai“ filmai Vilniuje suksis sausio 21-31 d. kino centre „Skalvija“ bei „Pasakos“, „Forum Cinemas Vingis“ ir Šiuolaikinio meno centro kino salėse. Vėliau filmai iškeliaus ir į kitus Lietuvos miestus: Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Anykščius, Panevėžį, Marijampolę bei Palangą.
Plačiau apie festivalį www.ziemosekranai.lt.
Dovilė Butkienė, [email protected] tel. 8 616 39546

Palanga turės net dvi čiuožyklas
Penktadienio popietę komunalininkai pylė vandenį buvusioje automobilių stovėjimo aikštelėje priešais parduotuvę „Iki“, Taikos gatvėje. Nors įpusėjus žiemai Palanga sulauks savo čiuožyklos mieste. Visi kviečiami išmėginti ją ir pasidalinti įspūdžiais su „Palangos tiltu.“
Dar viena čiuožykla palangiškių jau laukia žiemiškai pasidabinusiame Palangos Birutės parke – jis aktyvaus laisvalaikio mėgėjus vilioja žiemiškomis pramogomis iki 23 val. Apšviečiamame parke laukiami tiek mėgstantys čiuožinėti pačiūžomis, tiek ir mažieji ar jaunimas su rogėmis. Kad čiuožykla būtų patraukli pramogautojams, buvo apsispręsta šalia jos įrengti keletą suolų, skirtų sportuojantiems pailsėti ar tiesiog prisėsti persiauti pačiūžas.

Kviečia Birutės parko oranžerija
Visi pasiilgusieji vasariškos žalumos laukiami Birutės parko oranžerijoje, esančioje parko administracijos patalpose. Čia kiekvieną darbo dieną nuo 8 iki 17 val. galima nemokamai pasigrožėti maždaug 300 rūšių egzotinių augalų.

Pasikeitė gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka
Nuo šiol gyvenamąją vietą savivaldybėje, be tikslaus adreso, galės deklaruoti tik benamiai, o būsto savininkams suteikta galimybė leisti kitiems asmenims gyvenamąją vietą deklaruoti laikinai. Gyvenamąją vietą deklaravusieji savivaldybėje, be tikslaus adreso, iki šių metų liepos 1 d. deklaravimo įstaigoms – seniūnijoms ar savivaldybėms – turi pateikti duomenis apie būstą, kuriame faktiškai gyvena ar yra labiausiai susiję, skelbia Registrų centras. Tai numato įsigaliojusios Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisos. Būsto savininkai nuo šiol gali nustatyti datą, iki kurios leidžia gyventi nuomininkams ar įnamiams. Suėjus nustatytam terminui, laikinų gyventojų gyvenamosios vietos duomenys Gyventojų registre bus panaikinami automatiškai. Taip išvengiama papildomų rūpesčių – savininkui nereikės teikti prašymų panaikinti duomenis bei laukti valdininkų sprendimų.

Kainų ir energetikos kontrolės komisija apie šilumą Palangoje
2016 m. sausio mėn. UAB „Litesko“ fiialo. „Palangos šiluma“ vartotojams taikoma šilumos kaina yra 9,05 ct/kWh su PVM. Bendrovė šilumai gaminti kaip pagrindinį kurą naudoja gamtines dujas – 56 proc., mediena (biokuro mišinys) sudaro 44 proc., „Palangos tiltui“ komentavo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Veiklos valdymo skyriaus patarėja Aistė Griškonytė.
Anot jos, palyginti su panašaus dydžio ir kuro struktūrą naudojančių įmonių, pavyzdžiui, UAB „Plungės šiluma“, UAB „Akmenės energija“ taikomomis šilumos kainomis vartotojams, palangiškiai už šilumą moka kiek aukštesnę kainą, tačiau situacija turėtų pasikeisti šių metų birželio mėnesį, kai pasibaigs Palangos šilumos ūkio nuomos sutartis su UAB „Litesko“ ir šilumos tiekimo veiklą pradės vykdyti UAB „Palangos šilumos tinklai“ – ši bendrovė stato biokuro katilą, siekiant šilumos gamyboje kaip pagrindinį kurą naudoti biokurą.
„Šiuo metu Komisija nereguliuoja UAB „Palangos šilumos tinklai“ ir negali vertinti vykdomos investicijos įtakos šilumos kainai, tačiau kai bendrovė pradės vykdyti šilumos tiekimo veiklą Palangoje (2016 m. birželio mėn.) ir pateiks Komisijai derinti bazines šilumos kainas, Komisija išanalizuos atliktos investicijos – pastatyto biokuro katilo – įtaką kainai“, – rašo atsakyme A. Griškonytė.
Anot patarėjos, kaip rodo praktika, gamtinėmis dujomis kūrenamus šilumos gamybos katilus pakeitus biokuro katilais, šilumos gamybos sąnaudos mažėja, tad dėl pasikeitusios kuro struktūros galutinė šilumos tiekimo kaina vartotojams mažėja. Kuro sąnaudos šilumos kainos struktūroje sudaro nuo 40 iki 70 proc. visų sąnaudų.

Savivaldybė palaidojo benamį
Per speigus Palangoje aptikus benamio lavoną, policijos pastangos nustatyti jo giminaičius rezultatų nedavė, todėl savivaldybei teko pačiai skirti lėšų laidotuvėms.

Šventosios „Kuršių kaimas“ turi naują šeimininką
Nors anksčiau verslininkui Vaidui Šimaičiui priklausiusiam kompleksui yra paskelbtas bankrotas, jis neišgąsdino Šventojoje užaugusio bendrovės „Pajūrio sodyba“ savininko Arūno Riepšo. Jis įsigijo kompleksą ir svajoja, kad jis ateity tapsiąs tarsi antraisiais Druskininkais. 1,8 ha užimantį kompleksą „Kuršių kaimas“, išsiskiriantį savitu stiliumi ir iš tolo matomais šiaudiniais namukų stogais, prieš aštuonerius metus pastatė ir atidarė tuometis savininkas Vaidas Šimaitis, bendrovės „Baltijos energija“ direktorius, tačiau valstybei reiškiant pretenzijas dėl neva pažeisto aukštingumo statant Šventosios kompleksą „Elija“, prasidėjo teismai, kurie tęsėsi septynerius metus. Jie galop baigėsi taikos sutartimi, bet V. Šimaičio verslui buvo suduotas mirtinas smūgis. „Kuršių kaimas“ netruko pereiti į kreditus statyboms išdavusio banko rankas, tačiau dabar jis vėl turi šeimininką – lietuviško kapitalo bendrovę „Pajūrio sodyba“. Už neskelbiamą, tačiau milijoninę sumą minėta bendrovė „Kuršių kaimą“ perpirko lapkritį. Nauji šeimininkai kompleksą pervadino „Pajūrio sodyba“. A. Riepšas neslepia, jog šį sprendimą nulėmė finansiniai motyvai. Buvęs šeimininkas „Kuršių kaimo“ vardą buvo užpatentavęs ir už jo perėmimą paprašė didelės sumos pinigų. Nepaisant itin trumpo sezono, A. Riepšas tiki komplekso sėkme ir turi planų, kaip pagyvinti kompleksą.

Po to, kai rašėme: „Yra ir daugiau nukentėjusių asmenų“
Po „Palangos tilto“ straipsnio praėjusį penktadienį apie tai, kad sukčius paėmė nuompinigius už jam nepriklausančio garažo Medvalakio gatvėje nuomą („Išnuomojo svetimą garažą, o pats dingo“), redakcija sulaukė Palangos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko Jurijaus Domnenko komentaro, kurį spausdiname netrumpinę: „Atsakydamas į Jūsų klausimus, informuoju, kad tyrėjai ikiteisminiuose tyrimuose imasi visų būtinų procesinių veiksmų, deda visas pastangas siekdami surasti įtariamąjį ir įrodyti jo padarytą nusikalstamą veiką, tačiau, siekdami nepakenkti tyrimui, įvardinti šiuos veiksmus mes negalime. Duomenų apie tai, kad nuo Jūsų minimo ieškomo asmens, jam sukčiaujant analogišku būdu nukentėjo daugiau Palangos miesto gyventojų, mes neturime. Apart tuo, kad jis galimai apvogė tą garažą, kurį tariamai išnuomojo. Šis asmuo ieškomas ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos pareigūnų už vagystes. Atkreipiame dėmesį į tai, kad būtina patikslinti informaciją apie Lino Miciukevičiaus išsakytas mintis, nes susisiekus su nukentėjusiuoju Linu, jis paaiškino, kad į redakciją kreipėsi dėl panašių sukčiavimų prevencijos, dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų jį atliekančiai tyrėjai pretenzijų jis neturi, tai pat Linas patvirtino, kad tyrėja apie tai, kad asmuo nebus ieškomas, neužsiminė. Lino teigimu, su tyrėja pokalbio metu buvo kalbėta apie galimus sunkumus, siekiant išieškoti patirtą žalą, tačiau ir šiuo klausimu nuteikiau jį optimistiškai. Pažymime, kad tyrėja neturi teisės komentuoti ikiteisminio tyrimo duomenų...“

Grafų Tiškevičių alėja pasikeis neatpažįstamai
Palanga nenustoja keistis – artimiausiu metu bus baigta rengti techninė dokumentacija dviejų miestui svarbių projektų: planuojamos rekonstruoti Grafų Tiškevičių alėjos ir buvusios autobusų stoties aikštės. Grafų Tiškevičių alėja, neilgai trukus pasikeis neatpažįstamai. Šiuo metu baigiama rengti techninė rekonstrukcijos dokumentacija, dar šiais metais prasidės ir statybos darbai. Alėjai Grafų Tiškevičių vardas suteiktas vos prieš dvejus metus – dieną, kai visuomenei duris atvėrė restauruotas Palangos Kurhauzas. Tačiau jos rekonstrukcija tapo įmanoma tik pabaigus greta esančios Palangos koncertų salės statybas, nes vykstant minėtiems darbams, sunkiasvoris transportas būtų sugadinęs naująją alėjos dangą. Kaip jau netrukus atrodys alėja, pavadinta Palangos kurorto įkūrėjų vardu, šią savaitę pristatė techninį projektą rengiantys bendrovės „Uostamiesčio projektas“ atstovai – projekto vadovė Snieguolė Stripinienė, architektas Petras Džervus bei skulptorius Klaudijus Pūdimas. Jie tikino, kad suprojektuoti Grafų Tiškevičių alėją, šalia kurios yra du savo stiliumi visiškai skirtingi objektai – istorinis Palangos kurhauzas bei moderni naujoji Palangos koncertų salė – buvęs nemažas iššūkis. Alėjai pasirinkta pilko bazalto danga, kurią iš šonų įrėmins šviesesnės granito trinkelės. Dekoratyvumo šiai kurorto erdvei suteiks specialiai parinkti dekoratyviniai šviestuvai, apšviesiantys alėjos taką, bei klasikinio stiliaus suolai. O netikėtumo įspūdį sukurs alėjos pabaigą ties Kurhauzu padabinsiančios šviečiančios akmeninės trinkelės. Alėją užbaigs atstatyti senieji vartai ties Kurhauzu, o netoli jo alėjai žaismingumo suteiks skulptoriaus K. Pūdimo sukurta skulptūra – 19 a. stiliaus drabužiais vilkinti grakšti dama, vedina šuneliu.

Vietoj senosios autobusų stoties aikštės – rekreacinė erdvė
Neilgai trukus pasikeis ir buvusios autobusų stoties aikštė – iš senos autobusams sustoti skirtos aikštės ji virs modernia bei palangiškiams ir turistams patrauklia rekreacine erdve. Pasak šio projekto vadovo Algirdo Stripinio, pagrindiniu aikštės akcentu taps grindinyje įrengtas Palangos miesto žemėlapis su jame pažymėtais lankytinais objektais. Pasirinkus dominančio objekto simbolį bei išmaniuoju telefonu nuskaičius čia įrengtą QR kodą, į išmanųjį įrenginį bus galima gauti informaciją apie šį objektą. Miesto žemėlapio kontūras bus suformuotas iš dekoratyvinio tamsaus betono, o lankytinų objektų simboliai bus sukurti iš nerūdijančio plieno. „Siekėme rasti tokius sprendinius, kad šį miesto žemėlapį ateityje būtų nesudėtinga atnaujinti, papildyti“, – sakė A. Stripinis. Aplink stilizuotą miesto žemėlapį planuojama įrengti prekybos paviljonus – tai bus dar vienas projektuojamos aikštės akcentas. Praeivių žvilgsnius paviljonai trauks ne tik savo forma, bet ir numatoma juose įrengti tamsiuoju paros metu veikiančiu LED apšvietimu, sukuriančiu stilizuoto miesto žibinto/liktarnos įvaizdį, bei kitais neįprastais atraktyviais sprendiniais. Vasarą šiuose paviljonuose būtų galima prekiauti suvenyrais, žiemą jie virs jaukiu kalėdiniu miesteliu. Kadangi greta projektuojamos erdvės yra centrinė miesto aikštė, siekiant vieningumo, buvo apsispręsta „žaisti“ su dangų spalvomis. „Naujoji aikštė turi sietis su centrine, kuri yra išklota geltonomis klinkerio plytelėmis. Todėl projektuojamai aikštei pasirinktas švelnus perėjimas nuo geltonos iki rudos. Palangos žemėlapio kontūrai bus išskirti kita – natūralaus molio – spalva bei kitokio, pailgo formato trinkelėmis. Pasinaudojant mažosios architektūros elementais bei želdiniais, aikštei bus suteiktos aiškesnės ribos“, – kalbėjo A. Stripinis. Išskirtinis bus ir naujosios erdvės apšvietimas – tam planuojama panaudoti lazerius, kurie šviesą skleistų iš keturių aikštės kampų. Pasak architektų, šis sprendimas suteiks labai plačias aikštės apšvietimo galimybes, pradedant „bėgančia“ šviesa, atkartojančia žemėlapio kontūrus ir baigiant animaciniais vaizdais. Šaltuoju metų laiku aikštė neatpažįstamai pasikeis – pasinaudojant specialiomis technologijomis, čia bus įrengta dirbtinio ledo čiuožykla. Bus pasirūpinta ir reikiama infrastruktūra – suolais, įgarsinimo galimybėmis, taip pat numatyta galimybė teikti pačiūžų nuomos, jų priežiūros paslaugas. Kadangi ledui gaminti bus naudojama speciali šaldymo technologija, čiuožykla galės veikti net ir esant teigiamai (iki 10 laipsnių) oro temperatūrai. Planuojama, kad techninis šios aikštės projektas bus parengtas iki pavasario.

Baigiamas rengti Šventosios centrinės aikštės rekonstrukcijos projektas
Pokyčių nusimato ir Šventojoje – šiuo metu baigiamos viešųjų pirkimų procedūros Šventosios centrinės aikštės rekonstrukcijos projektui parengti.

Saviraiškos projektai – galimybė atrasti, pažinti, sužinoti
Palangos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas” pavaduotoja ugdymui Zita Paulikienė su projektų rengimo darbo grupe parengė ir vykdė saviraiškos projektą „Žuvys ir jų įvairovė“, kuriam buvo gautas finansavimas. Projekto tikslas – sudominti vaikus žuvų įvairove, gyvenimo būdu, artimiausia aplinka, nauda, sužinoti, kaip žuvys atkeliauja į parduotuves ant mūsų stalo. Į ilgalaikį projektą įsijungė „Žiogelių” (4-5 m.) ir priešmokyklinio amžiaus „Sraigelių” (6-7 m.) grupės vaikai, pedagogai ir tėvai. Vaikai su pedagogais keliavo ant Palangos tilto, stebėjo žvejus, įmerkusius jūron meškerių kabliukus. Domėjosi jų laimikiais – sugautais juodažiočiais grundulais, atplaukusiais iš Juodosios jūros, aiškinosi, kokios meškerės geriausios, koks masalas naudojamas ar nenusibosta žvejoti… Pažinimą apie žuvis vaikams pratęsėme suorganizavę išvyką į Šventąją. Kelionę praturtino susitikimas su Lietuvos kuršių draugijos įkūrėju, kraštotyrininku M. Balčiumi. Edukacinės išvykos metu apsilankėme ir žvejo A. Valiuko sodyboje. Vaikų akys švytėjo iš nuostabos – kiek tinklų, plūdurų, koks didelis inkaras. Projekto „Žuvys ir jų įvairovė“ vykdymo metu vaikai patyrė daug įspūdžių: lankėsi viename prekybos centre, kur stebėjo eršketus ir paprastuosius karpius. Priešmokyklinukai dalyvavo edukacinėje veikloje „Žuvienės virimo paslaptys", kuri vyko mažųjų virtuvės šefukų mokyklėlėje, įsikūrusioje viešbutyje „Palangos žuvėdra".
Į projektą įjungėme tėvelius, kurie kartu su vaikais domėjosi žuvų įvairove, vartydami knygas, enciklopedijas, kūrė pristatymus apie žuvis. Visų grupių tėvai aktyviai dalyvavo kūrybinių darbų parodoje „Žuvų turgus“, kuriame puikavosi įvairiausių „žuvų“. Džiaugėmės, kad joje dalyvavo ir socialiniai partneriai iš lopšelio-darželio „Gintarėlis” ir „Nykštukas“, pristatę žaismingus, kūrybingus darbus parodai. Kūrybiniai darbai „Žuvelės“ buvo sukurti panaudojant antrines žaliavas. Projektą vainikavo pramoga „Plauk, plauk žuvytėle", kurioje dalyvavo vyresniosios „Žiogelių" grupės ugdytiniai (auklėtoja M. Valantinienė ir A. Pališaitienė) ir priešmokyklinės ugdymo „Sraigelių" grupė (pedagogės S. Dobromilskienė ir N. Šiušienė) vaikai, meninio ugdymo mokytoja N. Petrauskienė ir vaikučių tėvai. „Žvejas“ (A. Pališaitienė) ir jo „žmona“ (S. Dobromilskienė) sukvietė visus į ,,žvejo trobą“ – pašokti, padainuoti, pašmaikštauti, padiskutuoti apie žuvis ir žvejybą. Pramogaudami kartu su tėveliais, vaikai patyrė daug teigiamų emocijų, savo išmintį parodė paberdami mįslių, minklių, padavimų apie žuvis.
Palangos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ priešmokyklinio ugdymo pedagogės – N. Šiušienė, S. Dobromilskienė

Atminimo vakaras „Žvakė naktyje“
Šiemet Laisvės gynėjų dienos 25-metį mūsų miestas minėjo nuo pat ryto uždegant žvakes languose iki vakarinio koncerto Palangos Kurhauze. Pavakary prie generolo Jono Žemaičio paminklo rinkosi Palangos Jūros šauliai su jaunaisiais nariais. Čia prisiminimais dalijosi Palangos tremtinių pirmininkė Irena Galdikaitė. Po mišių miestiečiai bei svečiai, nešini vėliavomis, rinkosi Palangos kurhauze į atminimo vakarą „Žvakė naktyje“, skirtą Laisvės gynėjų dienos 25-mečiui. Palangos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Guboja“ J. Arcadelto malda „Ave Maria“ pagerbė prieš 25 metus žuvusius Lietuvos laisvės gynėjus. Šiltais aplodismentais žiūrovai sutiko S. Vainiūno meno mokyklos ugdytinius ir jų mokytojus: Aistę Kubiliūtę (mok. J. Petkutė Marcinkienė), Romaną Sorokiną (mok. J. Einas), Ugnę Jakubauskaitę ir Matą Žulkų (mok. D. Staškūnienė ir R. Daukšienė), Mantą Leonardo Lizzi ir ir Algirdą Benetį (mok. N. Daukšienė). Literatų koordinatorė Nijolė Bagdonienė sukvietė Palangos literatus, kurie skaitė savo eiles, tai: Anelė Mažeivaitė, Julija Paškevičiūtė, Vytautas Lukšas, Kęstutis Šatkauskas. Poeto Jono Brazdžionio Sausio 13-ajai skirtas eiles skaitė V. Juozapavičienė. Koncerte skambėjo patriotinės dainos, kurias atliko Palangos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Guboja“ ir Jūros šaulių vyrų choras (vad. R. Juozapavičius). Vakaro pabaigoje Jūros šaulių vadas Adolfas Sendrauskas įteikė Palangos jūros šaulių ir rėmėjų padėkos ženklus už paramą Lietuvos šaulių sąjungai ir istorinių tradicijų puoselėjimą Palangos merui Šarūnui Vaitkui, Kęstučiui Rudžiui, Vaclovui Radavičiui, Pranui Samauskui, Karoliui Galdikui, Vidmantui Narkui. Koncerto iniciatorius – Rimgaudas Juozapavičius.

Ar jau turite asmenukę iš muziejaus ?
Sausio 20-ąją Lietuvos dailės muziejus kviečia švęsti Tarptautinę asmenukių muziejuje dieną (angl. International Museum Selfie Day) – lankyti muziejus, juose fotografuotis, vaizdus žymėti #AsmenukėMuziejuje #MuseumSelfie ir jais dalintis socialiniuose tinkluose. Asmenukių diena vyks ir Palangos gintaro muziejuje. Asmenukių dienos tikslas – atgaivinti muziejus ir jų ekspozicijas, pristatyti juos kaip aktyvias, dinamiškas, šiuolaikiškas kultūros institucijas. Muziejų lankytojai ir darbuotojai kviečiami iš naujo atrasti muziejus kaip vietas, kuriose galima linksmai ir netradiciškai praleisti laiką, kūrybiškai pažvelgti į eksponatus ir juos savaip interpretuoti.

Pirmoji vieta – šventojiškei Elėjai Vilkauskaitei
Šventosios pagrindinė mokykla vėl dalyvavo Tarptautiniame jaunimo epistolinio rašinio konkurse. Tema – „Rašau laišką sau 45-erių metų“. I-asis turas vyko mokykloje. Nuoširdžiausius rašinius parašė Aistė Marija Žymantaitė (7 kl.), Mantas Litvinas (6 kl.) ir Elėja Vilkauskaitė (6 kl.) Epistolinio rašinio konkurso II ture (geriausi Palangos miesto mokyklų 6-8 kl. mokinių rašiniai) Šventosios pagrindinės mokyklos 6 kl. mokinei E. Vilkauskaitei (mokytoja N. Šauklienė) skirta I vieta.

Palangiškė laimėjo 35 tūkst. eurų
Pagrindinis „Didžiojo žaidimo“ piniginis prizas atiteko Palangos gyventojai, pensininkei Nijolei Tamašauskienei. Ji laimėjo 30 tūkst. eurų Didįjį ir 5000 eurų Lojalumo prizus. Per visą gyvenimą išbandžiusi įvairių darbų – nuo padavėjos iki vadovės – moteris teigė, kad žino pinigų vertę, todėl laimėjimas buvo itin džiugus. „Laimėjimas išties buvo netikėtas, bet ilgai galvoti, kur panaudoti pinigus, nereikėjo. Šiuo metu, deja, turiu daug sveikatos problemų, tad prizas padės man atstatyti gerą savijautą. Tikiu, kad pinigų dar užteks ir namus paremontuoti, ir studentei anūkei pagelbėti“, – planais dalijosi N. Tamašauskienė. Palangiškė pasakojo, kad kiek pamena „Didįjį žaidimą“, tiek jame ir dalyvauja, o labiausiai mėgstanti užsisakyti įvairių knygų apie pasaulį, sodą, kulinariją, sveiką mitybą.

„Prakalbino“ medžius
Palangos lopšelis-darželis „Nykštukas“ – estetinės ir meninės pakraipos įstaiga, tad meniniai ir kultūriniai renginiai čia vyksta nuolat. Šią savaitę darželyje atidaryta 5-oji palangiškės menininkės Birutės Mockuvienės fotografijų paroda „Pokalbis su medžiais“. Parodoje eksponuojama dvidešimt darbų, kuriuose atskleidžiamas gamtos grožis. Darželio direktorė Biruta Mazrimienė džiaugiasi, kad vaikai gali džiaugtis tokiu reginiu: „Tai puiki atgaiva sielai. Juo labiau, kad menininkės darbus mato ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai, įstaigos svečiai“. Direktorė pasakojo, jog darželis jau ne pirmus metus bendrauja ne tik su Palangos, bet ir Klaipėdos, Kretingos menininkais ir kartu ieško įvairių erdvių, kuriose galėtų atskleisti savo meną ir jį parodyti visuomenei.

Iškrito iš ligoninės balkono ir žuvo
Praėjusį ketvirtadienį Palangos reabilitacinėje ligoninėje iš septinto aukšto balkono iškrito ir žuvo 72 metų pacientas. Žuvusįjį ant šaligatvio pastebėjo ligoninės apsaugininkai. Vyriškis reabilitaciniam gydymui po sąnario operacijos buvo atvykęs iš Šilutės. Kol kas pareigūnai aiškinasi, ar vyriškis pats iššoko, ar įvyko nelamingas atsitikimas. Palangos reabilitacinės ligoninės laikina vadovė, gydytoja Romantė Aleknavičienė situacijos nekomentavo, kadangi vyksta ikiteisminis tyrimas: „Kol kas aplinkybės nėra aiškios ir kol vyksta tyrimas, jokios informacijos viešai negalime skelbti“. Policijos pareigūnai taip pat nelinkę nieko komentuoti, tačiau Palangos komisariato viršininkas Alvydas Katkauskas teigia, jog tokio ar panašaus atvejo kurorte dar neteko tirti.

Palangos turizmo centras ruošiasi pristatyti Palangą
Nuo kovo mėnesio iš Palangos skraidys ne tik „Wizz Air“ kompanijos lėktuvai, bet ir „Ryanair“, kurie du kartus per savaitę siūlys pigius skrydžius į Londoną, Stanstedo oro uostą. Nauja užduotis – kaip tinkamai turizmo specialistams pateikti Palangą atvykstantiems. Palangos turizmo informacijos centro vyr. specialistė Alma Slaboševičienė teigia, kad planų šia linkme yra daug: „Viena iš priemonių – reklamuotis skrydžių kompanijų leidiniuose, kurie bus platinami visuose jų skrydžiuose. Planuojame dalyvauti verslo misijoje Londone, kviesti anglų žurnalistus į Palangą, kad organizuotų turistinius turus. Kaip ir iki šiol, taip ir toliau leisime leidinius anglų kalba. Yra minčių ir apie reklaminę kompaniją su regionu“.

Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės
Palangos miesto savivaldybės tarybos etikos komisija sausio 14 d. vykusiame posėdyje galiausiai išnagrinėjo dar 2015 m. įvykdytą pažeidimą, kai politikai Danas Paluckas ir Sondra Kulikauskienė nepateikė deklaracijų apie viešuosius ir privačius interesus. Etikos komisija nusprendė, kad D. Paluckas ir S. Kulikauskienė formaliai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksą ir institucijos, kurioje jie eina pareigas, valstybės politiko elgesio principus ir reikalavimus. Politikai nedeklaravo savo privačiųjų interesų, kaip to reikalaujama, tačiau, kaip teigia Palangos savivaldybės Etikos komisijos pirmininkas Arvydas Dočkus, nieko pikto nenorėdami ir juo labiau nieko neslėpdami: „Po rinkimų patvirtinus išrinktus Tarybos narius per mėnesį laiko privaloma pateikti deklaracijas. Kandidatuojantys į Tarybą, deklaracijas turi pateikti iki rinkimų, jau būdami kandidatai, tačiau skiriasi deklaracijos kodas. Daugelis išrinktųjų ties šia vieta ir suklysta, nežinodami, kad keičiasi kodas. Tad ir šiuo atveju D. Paluckas ir S. Kulikauskienė nepakeitė deklaracijos kodo. Gavome šių asmenų pasiaiškinimus, deklaracijos buvo pateiktos, tačiau pavėluotai, tad dėl šio fakto ir fiksuota, jog formaliai tvarka buvo pažeista. Jokios nuobaudos asmenims nebus skiriamos“.

Palangos traumatologai atėjusios žiemos nepajautė
Palangos ligoninės departamento vadovas Remigijus Kirstukas informavo „Palangos tilto“ redakciją, kad atėjusi žiema traumatologams darbo kol kas dar neatnešė: „Tikroji žiema dar tik atėjo, tad kol kas ypatingų atvejų nebuvo. Nesulaukėme pacientų, kurie kreiptųsi dėl rimtų traumų, patirtų dėl slidžios dangos ar mėgaujantis žiemos malonumais“.

Koncertų salei valdyti keičiasi tik sąlygos, bet ne pretendentai
Du kartus neįvykęs konkursas dėl Palangos koncertų salės valdytojo pagaliau turi du aiškius pretendentus, kurie atitiko konkurso keliamas sąlygas. Tai dar rudenį organizuotame pirminiame konkurso etape dalyvavusios tos pačios dvi įmonės: UAB „Pajūrio infrastruktūra“ ir UAB „Universali arena“, šiuo metu valdanti ir Vilniaus „Siemens“ areną. Iki vasario 4 d. šios įmonės turi pateikti savo išsamius pasiūlymus.

Palangoje dar viena „Mūza“
Palangoje Virbališkės take duris atvėrė naujas viešbutis „Mūza“. Viešbutis įsikūrė buvusiose „Palangos Juzės“ patalpose. Viešbutyje įrengtas 31 kambarys pagal kiekvieno poreikius ir kišenę, 2 konferencijų salės, nedidelis restoranėlis su vaikų žaidimo zona. Neoficialiai buvo kalbama, kad viešbutis tik pakeitė pavadinimą, o savininkai liko tie patys, tačiau „Palangos tilto“ redakcijai viešbučio administracija patvirtino, kad naujas objektas priklauso kitiems savininkams ir viešbučio patalpos bei paslaugos atnaujintos kardinaliai. „Viskas pertvarkyta, ir viešbučio patalpos tikrai pasikeitusios, tad kviečiame visus užsukti ir įvertinti naująjį Palangos viešbutį ir restoraną“, – kvietė viešbučio administratorė. Buvusi viešbučio „Palangos Juzė“ direktorė Valentina Radikienė redakcijai pasakojo, kad pastatą išsinuomojo nauji savininkai: „Mes buvusiose „Palangos Juzės“ patalpose nebevykdome jokios veiklos ir su naujuoju viešbučiu neturime nieko bendro“. Palangos „Mūzai“ vadovauja Agnė ir Egidijus Užkuraičiai. Pastarasis Palangoje jau valdo UAB „Palangos verslo centrą“.