Palangos pulsas

Šventojoje veiklą pradėjo „Vienišų širdžių klubas“

Šventosios moterys lapkričio pradžioje susivienijo į užimtumo ir saviveiklos skatinimo klubą „Vienišos širdys“. Klubo iniciatorė – ilgametė renginių organizatorė Zina Lajauskienė. Lapkričio 26 dieną Palangos viešosios bibliotekos Šventosios skyriuje įvyko pirmasis viešas klubo renginys, kuriame dalyvavo ne tik Šventosios gyventojai, bet ir svečiai iš Palangos, Darbėnų, Kretingos. Renginio metu vyko susipažinimo žaidimai, buvo skaitomos eilės, dainuojama. Dalyvavo poetai iš Palangos: Nijolė Fultinavičienė, Alma Viskontienė, Anelė Emilija Mažeikaitė, Vytautas Jurgis Lukšas, Svetlana Andziulienė. Taip pat prisistatė Klaipėdos regiono neįgaliųjų meninės raiškos ir sveikos gyvensenos asociacija „Trijų mūzų blyksniai“. Savo kūrybos dainas atliko Agnė Dragūnaitė.
Tolesnę klubo veiklą planuojama plėtoti pagal dalyvių pasiūlymus bei turimas galimybes, siekiant bendradarbiauti su kultūros ir švietimo įstaigomis. Gruodžio 19 dieną Šventojoje numatomas kalėdinis klubo „Vienišos širdys“ ir Palangos kultūros centro organizuojamas renginys.

Geriausieji Europos pučiamųjų orkestrai varžysis ir Palangoje

Pasistačiusi 2200 vietų koncertų salę Palanga jau gali ruoštis svarbiausiam Europos varinių pučiamųjų orkestrų renginiui 2019 metais – šio žanro muzikos žemyno čempionatui.
Tai patvirtino neseniai Palangoje apsilankę Europos varinių pučiamųjų orkestrų asociacijos (EBBA) vadovai: prezidentas norvegas Ulfas Rosenbergas, viceprezidentas šveicaras Michaelis Zoppas, generalinis sekretorius olandas Koras Niehofas, Nyderalandų mieste Kerkrade kasmet vykstančio didžiausio pasaulio pučiamųjų orkestrų festivalio vadovas Hansas Boschas.
Ilgiau nei savaitę trunkantis Europos čempionatas, kuriame iš viso dalyvauja apie 25 pajėgiausi žemyno orkestrai, Palangoje prasidėtų 2019 metais balandžio pabaigoje ir baigtųsi gegužės pradžioje.
Antrą kartą į Palangą atvykusį asociacijos prezidentą U. Rosenbergą labiausiai nustebino šio didelio ir sudėtingo objekto statybų sparta ir darbų atlikimo kokybė.
Be smulkių pastabų, kurios dar bus taisomos derinant garso sistemą, EBBA vadovai salės akustikai neturėjo jokių priekaištų.

Nepriekaištinga Koncertų salės akustika

Įgarsinimo sistemą Palangos Koncertų salėje įrengusi įmonė „Scenos techninis servisas“ vadovai ją gyrė, nes ji leidžia garsą pasiimti virš scenos esančių specialių 8 mikrofonų pagalba, kurie išdėlioti labai tiksliais kampais. Tuomet garsas pereina į valdymo procesorių ir, jau tolygus bei pritaikytas atitinkamam muzikiniam žanrui, transliuojamas žiūrovui per sienose, lubose ir po laiptais sumontuotų 112 prancūzų gamintojo „L-Acoustics“ kolonėlių. Garso sistemą programuojantys Nyderlandų firmos „SIAP“ atstovai pagal aido trukmę ir specifinius atskirų muzikos žanrų poreikius suprogramavo net 15 įvairios aido trukmės variantų. Natūrali salės akustika nuo scenos sklindantį garso aidą išlaiko sekundę. Elektroakustinė sistema šį aidą leidžia dirbtinai prailginti iki 5 sekundžių. Tai atitinka katedrose skambančio aido trukmę.
Unikali yra ir „Scenos techninis servisas“ projektuota ir ant nestandartinės formos 64 kv. m pakylos įrengta orkestrinė duobė. Specialaus mechanizmo pagalba orkestrinės grindys pakyla į dar du lygius. Grindims susilyginus su žiūrovų sale, atsiranda papildomos sėdimos arba stovimos vietos. Orkestrinės duobės grindims pakilus iki scenos lygio, padidėja scenos plotas. Koncertų salės atidarymo koncertas įvyks gruodžio 12 dieną. Papildomas koncertas organizuojamas ir gruodžio 13 dieną.

Ką Palangoje planuoja su M. Marcinkevičiumi siejama įmonė?

Kaip rašo grynas.lt, Palangos miesto centre, griežtai saugomoje kultūros vertybių apsaugos zonoje su įtakingu Lietuvos verslininku Mindaugu Marcinkevičiumi siejama įmonė planuoja naujų poilsio namų statybas. O svarbiausia, anot tinklapio, kad verslininkų planams kontrolę vykdančios institucijos viena po kitos sparčiai uždega žalią šviesą. Kalba eina apie nuostabią oazę, smaragdinę pušų paunksmę pačiame senosios Palangos centre, pagal Kultūros paveldo departamento nuostatas esančią griežčiausio režimo apsaugos zonoje, J. Simpsono g. 21. Šiuo metu rengiamas detalusis planas ir čia planuojama statyti poilsio namus. Žmonės kalba, kad per sąsajas su įvairiomis bendrovėmis projektą vykdo pats M. Marcinkevičius. O Palangos miesto savivaldybė stengiasi, kad šis projektas būtų derinamas prioriteto tvarka. Be to, žmonės stebėjosi, ar ne per pigiai iš valstybės buvo įsigytas sklypas. Sklypas, kuriame planuojami nauji poilsio namai, iš tiesų patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną. Tačiau, nepaisant to, Palangos miesto savivaldybė ir dar daugybė institucijų patvirtino žemės sklypo detaliojo plano koncepciją. Palangiškiai svarsto, ar neatsiras gražioje vietoje prašmatnių butų kvartalas.

Direktoriaus sukurtos taisyklės prajuokino darbuotojus

„Lietuvos rytas“ rašo, kad Palangos savivaldybės Kultūros centrui penktus metus vadovaujantis Žilvinas Kažys kurorto kultūros darbuotojus prajuokino neseniai sukurtomis Darbo tvarkos taisyklėmis, kurios jau vadinamos anekdotų rinkiniu. Savivaldybei priklausančios renginius organizuojančios įstaigos kultūros darbuotojai netikėtai pasijuto dirbantys lyg sovietmečio laikų karinės pramonės įstaigoje.
Perskaitę jiems skirtas Darbo tvarkos taisykles, jie suprato, kad nuo šiol nuobaudos ar net atleidimo iš darbo gali sulaukti net už menkiausią smulkmeną.
„Pasibaigus darbo dienai darbuotojai turi išeiti iš įstaigos patalpų. Pasilikti po darbo galima tik gavus vadovo leidimą“.
„Pasibaigus darbo dienai dokumentus, juodraščius, projektus ir kitas nesutvarkytas darbo priemones draudžiama palikti ant stalo“.
„Įeiti ir išeiti iš įstaigos galima tik per tam tikslui skirtą praėjimą“.
„Darbuotojai privalo saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai, dirbti saugiai“.
„Draudžiama ginčytis su interesantais“.
„Įstaigoje turi būti vengiama nereikalingo triukšmo, palaikoma dalykinė darbo atmosfera“.
„Darbuotojai turi teisę iš darbdavio sužinoti apie jų darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ar pavojingus veiksnius“.
Kultūros centro taisyklėse šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas pradedamas nuo to, kad draudžiama atskleisti įstaigos paslaptis.
Kokios gali būti paslaptys savivaldybės viešojoje įstaigoje, kuri atsakinga už miesto kultūrinius renginius, lieka neaišku, nes paslapčių sąrašas taisyklėse nepridėtas.
„Susidaro toks įspūdis, kad šios taisyklės aklai nurašytos nuo kokio nors prekybos centro, ar statutinės įstaigos vidaus dokumentų“, – teigė prisistatyti nenorėjęs vienas iš Kultūros centro darbuotojų, nes už tai, kad bendrauja su žurnalistu, jis jau galėtų būti nubaustas.

Kitąmet pakvies Tiškevičių alėja

Jau kitais metais Palanga ketina sutvarkyti prie Palangos kurhauzo esančią Tiškevičių alėją. Šiuo metu rengiamas Tiškevičių alėjos techninis projektas, o realūs darbai prasidės pavasarį. Manoma, kad alėjos sutvarkymas gali kainuoti arti 400 tūkstančių eurų. Lygiagrečiai su Vytauto gatve nusidriekęs pėsčiųjų takas nuo Palangos kurhauzo iki Kęstučio gatvės buvo bevardis iki 2013-ųjų, kai Palangos valdžios pastangomis apie 300 metrų ilgio alėjai oficialiai suteiktas Grafų Tiškevičių alėjos vardas, o pirmuoju jos numeriu pažymėtas kurhauzas. Atstačius mūrinę jo dalį ir šiais metais baigiant rekonstruoti šalia esančią Palangos koncertų salę, Tiškevičių alėja atrodo išties varganai. Tiškevičių alėjos rekonstrukcijos techninio projekto konkursas jau įvyko, jį laimėjo UAB „Uostamiesčio projektas“. Pirmajame etape planuojama tiesti kietą dangą nuo Vytauto g. iki Palangos koncertų salės ir atnaujinti pėsčiųjų alėjos grindinį. Planuojama palei alėją pastatyti suoliukus su mažosios architektūros elementais, pavyzdžiui, ant jų sėdinčiomis bronzinėmis grafaitėmis, kad žmonės galėtų nusifotografuoti.