PALANGA PAGERBĖ GENEROLO JONO ŽEMAIČIO-VYTAUTO ATMINIMĄ

Lapkričio 26 d. Palanga pagerbė generolo, Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo vadovo, faktiškai vykdžiusio Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas, Jono Žemaičio-Vytauto atminimą. Tą dieną lygiai prieš 70 metų – 1954 m. lapkričio 26 d. - Jonas Žemaitis buvo sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. 

Partizanų vado – Lietuvos prezidento žūties atminimui šv. Mišias Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje aukojo parapijos klebonas Kęstutis Balčiūnas. Po šv. Mišių dalyviai rinkosi prie Jonui Žemaičiui-Vytautui atminti pastatyto paminklo. Čia gėlių padėjo Palangos miesto savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos filialo pirmininkas Arūnas Šateika, sąjungos nariai - buvę tremtiniai. Prie paminklo eiles skaitė Palangos senosios gimnazijos gimnazistė Ugnė Šopagaitė. Renginyje apie Jono Žemaičio-Vytauto asmenybės svarbą organizuojant Lietuvos ginkluotą pasipriešinimą ir šalies valstybingumo išsaugojimą kalbėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos filialo narys Leonas Šidlauskas.

Garbės sargyboje prie paminklo stovėjo Palangos generolo Jono Žemaičio Palangos 306 - - osios šaulių kuopos savanoriai ir jaunieji šauliai. Renginio pabaigoje Jono Žemaičio-Vytauto atminimą trimis salvės šūviais pagerbė Lietuvos kariuomenės Žemaičių apygardos 3–iosios rinktinės kariai. 

Po renginio Palangos miesto Savivaldybės viešojoje bibliotekoje atidaryta paroda, skirta prisiminti Jono Žemaičio gyvenimą ir jo nuopelnus Tėvynei. 

Renginys organizuotas Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos filialo iniciatyva, bendradarbiaujant su Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėju Robertu Trautmanu, Palangos miesto Savivaldybės viešosios bibliotekos vyriausiąja bibliotekininke kraštotyros darbui Dainora Kaniaviene, Generolo Jono Žemaičio Palangos 306-ąja šaulių kuopa.

JONAS ŽEMAITIS-VYTAUTAS – LIETUVOS VALSTYBĖS KŪRĖJAS 

Kiekviena savo orumą gerbianti ir laisvę vertinanti tauta pagerbia savo didvyrius, žuvusius kovoje už Tėvynės laisvę. Šiandien susirinkome pagerbti prieš 70 metų žuvusį (sovietinės okupacinės valdžios suimtą ir sušaudytą) Joną Žemaitį–Vytautą – Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo prieš sovietinę okupaciją vadą, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininką, dimisijos brigados generolą, Lietuvos valstybės vadovą, faktiškai vykdžiusį Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas.   

Įamžintas ir atminimas: šiandien veikia Generolo Jono Žemaičio vardu pavadinta Lietuvos karo akademija, pastatytas paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos. Prieš 15 metų, jau po mirties, jam buvo suteiktas ir Palangos miesto garbės piliečio vardas. Lygiai prieš 20 metų jo garbei ir atminimui Palangos tremtinių ir politinių kalinių iniciatyva mūsų mieste yra pastatytas paminklas. 

Kodėl asmuo, fotografijose tarsi ligotai nubalęs (tai dėl deguonies trūkumo dėl gyvenimo bunkeryje ir saulės spindulių stokos) vilkintis pilką Lietuvos kario uniformą mums yra toks ypatingai svarbus? Kodėl jo pasiryžimą ir pasiaukojimą suprantame ir kaip mūsų pačių laisvės kainą. Šiandien, ypač karo Ukrainoje akivaizdoje, kiekvienas Lietuvos žmogus supranta, kad jei, Lietuvoje nebūtų gimęs organizuotas partizaninis pasipriešinimas, šalis būtų buvusi sparčiausiai rusifikuota, o nacionalinė vienybė, tautinė savimonė, tautinis identitetas būtų negrįžtamai sunaikinti. Verta prisiminti savo valstybės istoriją. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai Lietuvos kariuomenės karininkų Lietuvoje beveik neliko: jie buvo arba areštuoti, arba sušaudyti, arba pasitraukė į Vakarus, o kai kurie pasirinko tarnauti okupantams. Tokioje, rodės, beviltiškoje Lietuvos valstybingumui situacijoje Jonas Žemaitis–Vytautas buvo tas Lietuvos kariuomenės karininkas, kuris nuo pat 1945 m. kūrė partizaninį judėjimą Lietuvoje. Būtent jo ir keleto kitų nepriklausomos Lietuvos karininkų pastangomis, buvo sukurtas pagal kariuomenės principus veikiantis partizaninis pasipriešinimas. Tai yra vienas iš didžiųjų jo nuopelnų Lietuvos valstybei. Lietuvos partizanai dėvėjo karines uniformas, turėjo skiriamuosius ir pasižymėjimo ženklus, karinius laipsnius, organizacinę struktūrą, kurią sudarė apygardos, rinktinės ir kuopos, turėjo statutą, kario priesaika, žvalgybą, karo lauko teismą. Stiprus partizaninis judėjimas stabdė sovietijos kūrimo Lietuvoje užmačias, palaikė Lietuvos žmonių dvasią ir nepriklausomybės atkūrimo viltį. Ginkluotame pasipriešinime Lietuvoje dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių. Šiame kare žuvo 20 tūkst. partizanų. 

Kai Jonas Žemaitis -Vytautas 1948 m. pradėjo organizuoti vieningos partizanų vadovybės sukūrimą ir Lietuvos partizanų apygardų vadų suvažiavimą Minaičiuose 1949 vasario 10 d. m, jam, kaip ir kitiems partizanų vadams jau buvo suprantama, kad partizaninis judėjimas Lietuvoje ilgai neišsilaikys, kad jam ir kitiems vadams yra pareiga ne tik ginti Lietuvos žmones nuo sovietinių okupacinių užmačių, bet sukurti iš partizaninio judėjimo veiklos dokumentus, būtinus Lietuvos valstybingumui atkurti ateityje. Neatsitiktinai šiam istoriniam partizanų atstovų suvažiavimui Minaičiuose buvo pasirinktas šūkis iš lotyniškos sentencijos „ Rede Quod debes“ - „Atiduok Tėvynei ką privalai“. Pagal tarptautinę teisę okupuotoje valstybėje aukščiausia teisėta valdžia yra ginkluoto pasipriešinimo vadovybė, o tokios okupuotos valstybės vadovas yra išrinktas ginkluoto pasipriešinimo vadovas. Tokiu vadovu Joną Žemaitį-Vytautą 1949 m. Minaičiuose išrinko visų Lietuvos partizanų apygardų atstovų suvažiavimas. Partizanų vadų ir atstovų susirinkimo metu vasario 16 d. buvo priimta ir visų LLKS tarybos narių pasirašyta Lietuvos laisvės kovos deklaracija. Ši deklaracija yra laikoma Lietuvos valstybės teisės aktu, užtikrinančiu Lietuvos valstybės tęstinumo pripažinimą, o Jonas Žemaitis–Vytautas – pripažintas kaip Lietuvos valstybės vadovo pareigas einantis asmuo. 

Kai atgimimo metais, kilus judėjimui dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir valstybingumo tęstinumo, sovietinė valdžia visaip stengėsi įrodyti, kad nebuvo jokios Lietuvos okupacijos, o partizaninis ginkluotas pasipriešinimas buvo plėšikavimas, kad jokio teisėto organizuoto valstybės lygiu ginkluoto pasipriešinimo Lietuvoje nebuvo. Tačiau pasauliui buvo pateikti įrodymai apie partizaninio pasipriešinimo apimtis, aiškią karinę struktūrą, sandarą, priimtus valstybingumui svarbius teisės aktus ir visuomenės palaikymą. Šie dokumentai apie Lietuvos valstybę ir partizanus kaip valstybingumo gynėjus, tapo ypač reikšmingi tarptautinėje politikoje ir teisėje apginant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą 1990 m. kovo 11-ąją. 

Paskutinėje savo  viešoje kalboje Vilniuje 1954 m. prieš jį sušaudant Jonas Žemaitis-Vytautas sakė „Aš vis tiek laikau, kad kova, kurią aš vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatus“. Turi Prezidente Jonai Žemaiti-Vytautai, Jūsų ir visų Lietuvos partizanų kova rezultatus. Turi. Ir mes esame to liudininkai. Vertiname išskirtinę Jūsų dvasios stiprybę ir sunkiomis sąlygomis suvoktą ir prisiimtą didžiulę atsakomybę bei gilią įžvalgą dėl Lietuvos valstybės atkūrimo.

Garbė Lietuvos partizanų vadui generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui, visiems Lietuvos partizanams, jų pagalbininkams ir rėmėjams - politiniams kaliniams ir tremtiniams. 

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos filialo vardu Leonas Šidlauskas