Šventojoje – IX-asis festivalis „Nepalikim su negalia vienų“

Šventojoje jau devintą kartą sukviestas respublikinio lygio tradicinis festivalis „Nepalikim su negalia vienų“. Tai renginys, sklidinas muzikos, dainų, šokių, šypsenų ir neblėstančių linksmų nuotaikų. Festivalio dalyviai rinkosi Švenčiausiosios Mergelės Marijos Jūros žvaigždės bažnyčioje. Šia proga buvo aukojamos iškilmingos šventosios mišios, o po jų mėgėjų meno kolektyvai susijungė į iškilmingą eiseną. Spalvingų kolonų rikiuotėje žengė net septyniolika kolektyvų iš Vilniaus, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos, Kėdainių ir Palangos miesto keturi meno kolektyvai. Šventės dalyviai gana išradingai demonstravo Šventosios gyventojams ir poilsiautojams savo miestų ir kolektyvų atributiką. Maloniausia tai, kad puošniose kolonose netilo dainos, linksmi pokštai, bičiuliški pamojavimai.
Sveikatos centro „Energetikas“ erdviame kieme buvo šventinio žygio galutinis punktas. Čia išreikštos pagrindinės festivalio mintys ir palinkėjimai, išradingai pademonstruoti neįgaliųjų gebėjimai. Juk pagrindinis festivalio tikslas – suvienyti Lietuvos jaunus ir vyresnio amžiaus sveikus bei negalią turinčius, svarbiausia, muzikuojančius, šokančius ir kitus kūrybiškus žmones. Juk dainų ir šokių reikia mums visiems.
Koncerto vedančioji, žavioji Valdonė Juozapavičienė pristatė festivalio mecenatę, renginio ilgametę globėją Ritą Matulevičienę, kuri savo kalboje visiems priminė: „Negalime leisti lengvai užgesti renginio idėjų generatoriaus ir organizatoriaus Stanislovo Vaitkevičiaus kadaise įžiebtos saulės šviesai“.
Susirinkusiuosius taip pat nuoširdžiai pasveikino Palangos miesto vicemeras Rimantas Mikalkėnas. Šiemet Palangoje, kaip ir visoje Lietuvoje, anot vicemero, daugybė renginių tampriai susietų su Lietuvos Respublikos 100-mečio jubiliejumi, tačiau šiandien visas miestas savitai, netgi su tarptautinio lygio ritmingu šokio motyvu, palydi karštojo kurortinio sezono įtampą. Darbo krūvis praktiškai nemažėja, tačiau intensyvios veiklos profilis visoms pagrindinėms miesto tarnyboms laikinai tampa gal šiek tiek kitoks ir jau susietas su pasirengimu kitų metų sezonui. Palangoje visi esate laukiami ir kitais metais.
Koncertą pradėjo Klaipėdos apskrities žmonių su fizine negalia Alternatyvaus meno centro vadovė Jolanta Starodubcevienė. Ji pademonstravo kaip žmogus, nugalėjęs savo negalios kompleksus, sugeba panaudoti technikos priemonių „plastikos“ žavesį. Pademonstravo kokių neįtikėtinų rezultatų realiai gali pasiekti žmogus, panaudodamas savo valią ir užsispyrimą. Jos atliekamo valso „žingsneliais“ žavėjosi visi festivalio dalyviai, ilgai netilo plojimai ir nuoširdūs palaikymo šūksniai. Jeigu kojas likimas padarė neįgalias – tai visiškai nereiškia, jog rankų pagalba neįmanoma priversti plastiškai judėti technikos. Deja, ne visi ir sveikas kojas turintys gali parodyti tokias romantikos ir tvirtos valios pastangas. Sėkmės Tau, miela Jolanta!
Dainų iniciatyva pirmiausia buvo suteikta mūsų miesto kolektyvams. Svečiams su itin pakilia nuotaika dainavo Palangos populiarusis kultūros ir jaunimo centro moterų vokalinis ansamblis „Guboja“, vyrų choras „Jūros šauliai“, neįgaliųjų bendrijos vokalinis ansamblis „Atgaiva“. Visiems trims meno kolektyvams vadovauja niekad nenuilstantis dirigentas ir dainų aranžuotojas Rimgaudas Juozapavičius. „Gubojos“ ansambliui ir Jūros šaulių chorui šauniai akompanuoja koncertmeisterė Virginija Ruzgienė. Juozo Tubino vadovaujamo „Eldijos“ vokalinio ansamblio kolektyvo atliktas kūrinys „Sudie vasara“ labai simboliškai atitiko renginio dvasią.
Įspūdingai pasirodė Vilniaus universiteto liaudiškos muzikos ansamblis „Jaunimėlis“ (vad. B. Glovickis), Vilniaus kolegijos šokių ir dainų ansamblis „Voruta“ (vad. L. Skuodienė). Kauno technikos kolegijos tautinių šokių kolektyvai „Pušynėlis“ ir „Kaukas“ (vad. K. Pušinaitis), Garliavos neįgaliųjų draugijos ansamblis „Šarma“. Klaipėdos universiteto tautinio meno ansamblis „Vytinė“ (vad. V. Mačiulskis), Klaipėdos Žvejų kultūros rūmų tautinių šokių ansamblis „Vėtra“, Kėdainių liaudiškų šokių „Volungė“, pagyvenusių liaudiškų šokių grupė „Laukesa“ (vad. V. Čereškienė-Beviršė) ir dar daug kitų šaunių meno kolektyvų.
Gražu, kad bent mūsų tautinių ansamblių pavadinimų dar neužgožė užsienio svetimybėmis dvelkiantys pavadinimai. Lietuvoje prekybos įmonių, kavinių, „pop“ ansamblių arba gyventojams teikiamų paslaugų objektams liko tik angliški užrašai, nes, matyt, dabar nebemadinga patriotiškai mąstyti ir pasiūlyti kokių nors gražesnių žemaitiškų ar lietuviškų pavadinimų. Per carizmo ir sovietmečio 173 metus mūsų tautos dvasios nepalaužė nei rašto draudimai, nei kalbos slopinimai. Dabartinės globalizacijos tankumyne lietuvybę išsaugos tik lietuviški tautinės dainos ir muzikos kolektyvai.
Norisi padėkoti sveikatos centro „Energetikas“ šeimininkams Ritai ir Gintautui Matulevičiams už šiltą priėmimą.

Jūros šaulių vyrų choro dalyvis Donatas ŽUOLYS