KRETINGA – MAŽASIS LIETUVOS VATIKANAS
Kretingos rajonas – turtingas kraštas. Čia galite rasti ne vieną lobį. Tik lobis ne auksu žibės. Lobis, kurį atrasite, suteiks daugiau žinių, dvasinio gėrio, emocinio ir fizinio poilsio, smagių akimirkų. Kretingos vardas dažnai siejamas su mažuoju Lietuvos Vatikanu. Kodėl? Ogi todėl, kad Kretingoje veikia net penki vienuolynai, dvi bažnyčios ir kiti, ne mažiau svarbūs, sakralinės kultūros objektai. Kiekvienas jų saugo daugybę gražių istorijų ir paslapčių.
Vienas pagrindinių traukos objektų yra Viešpaties Apreiškimo Mergelei Marijai bažnyčios ir pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblis. Bažnyčią ir vienuolyną, anot legendos, J. K. Chodkevičius pastatė kaip padėką Dievo Motinai už laimėtą mūšį prie Salaspilio.
Vienuolyne ir bažnyčioje saugomi neįkainojami istoriniai objektai – knygos, paveikslai, religinis inventorius. Iki šiol čia galima pamatyti vienas seniausių durų Lietuvoje, seniausius šalyje veikiančius vargonus, stebuklingą Šv. Antano paveikslą, Chodkevičių šeimos sarkofagus, kriptas.
Pakvietęs į Kretingą pranciškonus, J.K. Chodkevičius tikėjo, kad jo dvasiniai patikėtiniai Kretingą ves teisingu keliu. Pranciškonai į miestą atsinešė ne tik tikėjimą, bet geriausias švietimo bei kultūros tradicijas. Iki šiol pranciškonai vykdo miesto įkūrėjo valią – bažnyčią gausiai lanko vietiniai tikintieji ir piligrimai iš svetur, ansamblyje vyksta klasikinės muzikos koncertai, mokslinės konferencijos.
Daugiau negu 400 metų Kretingoje veikiantis pranciškonų vienuolynas sudarė puikias sąlygas kurtis ir kitoms kongregacijoms. Be vyrų pranciškonų vienuolyno, mieste yra net keturi moterų vienuolynai. Arčiausiai bažnyčios įsikūrusi Švč. Širdies pranciškonių Misionierių kongregacija. Vienuolės dirba mokykloje, pas save priima vaikus, taip pat dvasinės pagalbos ieškančius žmones. Dar viena pranciškoniškos šeimos dalis - Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Pagalbos Šv. Pranciškaus seserų kongregacija. Seserys padeda puošti bažnyčią, ruošia vaikus Pirmajai Komunijai. Taip pat lanko vienišus žmones, ligonius, o pagrindinis jų tikslas yra apaštalauti tarp jaunimo ir suaugusiųjų. Dievo Meilės Misionierių kongregacija: seserys lanko šeimas, rūpinasi vargstančiais, namų neturinčiais žmonėmis. Pats uždariausias ir paslaptingiausias Šv. Klaros seserų vienuolynas. Seserys gyvena uždarą, kontempliatyvų gyvenimą.
Kretingos liuteronų istorija mieste siekia XVI amžių. Per keletą šimtmečių liuteronų bendruomenė turėjo ne vienerius maldos namus, kol 1899 metais buvo pašventinta šalia Rotušės aikštės stovinti neogotikinė liuteronų evangelikų bažnyčia. Prie jos atsiradimo prisidėjo ne vienas žmogus. Štai grafai Tiškevičiai, nors lankėsi Romos katalikų bažnyčioje, padovanojo beveik visus rąstus, reikalingus statyboms. Kretingos žydų bendruomenė paaukojo pinigų tam, kad liuteronai galėtų nusipirkti vitražus. Prūsijos karalius Vilhelmas II – padovanojo nemenką sumą pagrindiniam altoriui įrengti. Šioje bažnyčioje didžiausias turtas yra vieninga bendruomenė. Tačiau yra ir materialių lobių. Liuteronų bažnyčioje galima pamatyti dar 1785 metais garsaus vargonų meistro Johanno Preusso Karaliaučiuje gamintus vargonus.
Visus, įvažiuojančius ar išvažiuojančius iš Kretingos miesto, pasitinka bei palydi analogų Lietuvoje neturintis šviečiantis kryžius. Monumento aukštis siekia 12 metrų, o sutemus jis ryškiai šviečia. Šiuolaikišku ir unikaliu kryžiumi Kretingos pranciškonai įamžino 400 metų jubiliejų – prieš tiek laiko pranciškonai Kretingoje pradėjo savo veiklą.
Kretingos Lurdo grotą pranciškonai pastatė 1933 metais – tuomet tikrasis Prancūzijos Lurdas šventė 75-ąjį jubiliejų. Skirtumas tas, kad Prancūzijos grotoje vaikams Mergelė Marija pasirodė. Kretingoje toks stebuklas neįvyko, tačiau nuo seno tikima, kad šalia grotos tekantis šaltinis – stebuklingas ir gydantis. Kretingos Lurdas per atidarymo ceremoniją pritraukė net 25 tūkstančius maldininkų iš visos Lietuvos. Iškilmėse apsilankė pats tuometinis prezidentas Antanas Smetona. Per karą ir sovietmetį buvo sunaikintas balto marmuro Lurdo grotos altorius, tačiau iki šių dienų išliko grotą puošusios skulptūros, anuomet pargabentos iš Prancūzijos.
Vienas lankomiausių kapų senosiose Kretingos kapinėse yra vienuolio pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos kapas. XIX amžiuje tėvas Ambraziejus garsėjo savo pamokslais, buvo puikus pedagogas, tačiau žmonės pas jį eidavo ir kaip pas gydytoją. Botanikos ir medicinos studijų ragavęs tėvas Ambraziejus nagrinėjo gydomąsias augalų savybes ir buvo labai vertinamas kaip liaudies gydytojas. Kiekvieną pacientą J. A. Pabrėža palydėdavo malda, aprūpindavo gydomaisiais augalų mišiniais. Daugybė žmonių jam buvo dėkingi už pasitaisiusią sveikatą ar net išgelbėtą gyvybę. Tėvui Ambraziejui mirus, tik po kelių dešimtmečių kuklų kapą papuošė kryžius. Dar vėliau – tarpukariu – pranciškonų vienuolyno vadovo Augustino Dirvelės rūpesčiu, ant kapo pastatyta neogotikinė koplyčia. Ją kretingiškiai lanko iki šiol – uždegdami žvakes, prašo įvairių malonių. Tikima, kad pasimeldus prie šio vienuolio kapo, vyksta sveikatos stebuklai.
Sakralinių objektų galima rasti ir už Kretingos miesto ribų. Senovės pagonių šventyklos vietoje trykštantis Erškėtyno šaltinis garsėja savo stebuklingomis ir gydomosiomis galiomis. Žmonės nuo seno šaltinio vandeniu plauna akis ir veidą – tikima, kad vanduo ypač padeda turint regos problemų. Šalia šaltinio pastatyta koplyčia – krikščioniškos kultūros atspindys.
Įdomią istoriją turi Tūbausių kaimo šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčia: pradžioje buvusi medinė, susiklosčius palankioms aplinkybėms buvo perstatyta tvaresnėmis medžiagomis.
Įspūdinga savo architektūriniu stiliumi yra medinė Laukžemės šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčia – vaizdas vertas atviruko. Pati bažnyčia pastatyta XIX a. viduryje, tačiau jos viduje esantys lobiai yra gerokai senesni.
Šiuolaikiška, kukli šv. Motiejaus bažnyčia stovi Kūlupėnų kaime. Tai bendruomenės vieningumo ir gerumo įrodymas. Sklypą bažnyčiai padovanojo dvi kūlupėniškės, o dar viena – padovanojo klebonui sklypą, kurį pardavus užteko pinigų statybų pradžiai.
Visai neseniai, Žibininkuose, HBH pramogų komplekso įkurtame skulptūrų parke, pastatyta 10 m aukščio Kristaus Atpirkėjo skulptūra. Tai Rio de Žaneire stovinčios skulptūros replika, kuri keturis kartus mažesnė už originalą. Skulptūra simbolizuoja tai, kad mes tiesiame pagalbos rankas padėti vieni kitiems.
Tai tik keletas įdomesnių sakralinių objektų Kretingos rajone. Atvykę pamatysite jų žymiai daugiau.
Liuteronų bažnyčią vasaros sezono metu (nuo 06.01 iki 08.31) galima aplankyti kiekvieną šeštadienį nuo 14.00 iki 15.00 valandos. Ne sezono metu sekmadieniais - pusę valandos prieš mišias arba pusę valandos po mišių.
Artimiausių mišių Kretingos liuteronų bažnyčioje laikas:
kovo mėn. 24 d. – 11val., 30 d. – 19 val., 31 d. – 11 val.;
balandžio mėn. 14 ir 28 dienomis -11val.;
gegužės mėn. 5 d. – 13 val., 12 d. – 11 val., 19 d. – 13 val., 26 d. – 11 val.
5 Kretingos vienuolynus, Chodkevičių šeimos kriptą, bažnyčios bokštą galima aplankyti tik Kretingos rajono turizmo informacijos centro organizuojamų ekskursijų metu. Daugiau informacijos apie tai skaitykite www.aplankykkretinga.lt
Kaimų bažnyčios ir koplyčios lankytojams atveriamos tik per mišias ir atlaidus. Nesant progos lankymas galimas tik iš išorės.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Naujam gyvenimui bus prikeltas legendinis kino teatras „Naglis“
"Palangos tilto" informacija, 2024 11 13 | Rubrika: Miestas
Gražėja miesto kultūrinė teritorija: restauruotas Kurhauzas su koncertų ir teatro sale, pastatyta moderni Palangos koncertų salė, o dabar naujam gyvenimu kyla kino teatras.
Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus gruodžio 6 d. 17 val. kviečia į vieno eksponato parodos atidarymą „Reglamentuota palangiškių ir poilsiautojų kasdienybė“.
Kai melomanai susiburia draugėn – gimsta muzikos grupė
2022 12 27 | Rubrika: Miestas
Aistringi muzikos mėgėjai – taip tikrai gali save apibūdinti penki Palangos senosios gimnazijos muzikantai, susibūrę į grupę, pavadinę ją būtent taip, kaip patys ir jaučiasi – „Melomanai“.
Didžiausias kalėdinis vainikas pajūryje
2021 12 03 | Rubrika: Miestas
„Meatbusters Gastropub“ Gintaro g. 43 Palangoje, lempučių nestokojančioje terasoje šventiniu sezonu jų sumirgėjo dar daugiau. Norėdami lankytojus pasitikti ne tik skaniu maistu bei gėrimais, o ir šventine nuotaika, pastatytė įspūdingo dydžio vainiką.
LRT.lt:Konkurencija cepelinus Palangoje verčia keistis, bet skaniausieji jos nebijo
Linas JEGELEVIČIUS, 2020 08 08 | Rubrika: Miestas
Lietuviškos virtuvės karalius cepelinas lėkštėje su spirgučių padažu Palangoje, didžiausiame šalies kurorte, iš visų pusių atakuojamas kitų pasaulio šalių virtuvių. Tačiau jis, nors ir labiau atsikirsdamas, be kovos iš lyderių pozicijų tikrai nesitrauks, rašo Linas Jegelevičius LRT.lt
Irena Kvedarienė: „Viską darau savo malonumui“
2018 09 06 | Rubrika: Kultūra
Tautodailininkės Irenos Kvedarienės pomėgis medžio raižiniams, kaip ir daugelis kitų dalykų, kuriuos ji gyvenime surado, yra neatsitiktinis. Šiandien moteris taip pat savęs neįsivaizduoja be dainos, šokio, bendravimo su žmonėmis, savo sodo, naujai atrasto pomėgio – audimo, poezijos. Už tai, kuo ji šiandien gyvena – dėkinga Aukščiausiajam, nes...
Paaiškėjo stojamųjų egzaminų rezultatai: kuo „užaugę“ bus palangiškiai? 1
Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016 07 28 | Rubrika: Jūros vaikai
Beveik 25 tūkstančiai abiturientų sulaukė kvietimo studijuoti aukštosiose mokyklose. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, stojančiųjų skaičius, deja, mažesnis nei pernai. Bet Palangai toli gražu nereikia visų specialybių, tad dauguma abiturientų po studijų į gimtąjį miestą greičiausiai negrįš.
Su premjeru – apie Koncertų salės rekonstrukcijos tolesnio finansavimo galimybes
2014 06 13 | Rubrika: Miestas
Palangos meras Šarūnas Vaitkus ir Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė trečiadienį lankėsi Vilniuje, kur su premjeru Algirdu Butkevičiumi bei kultūros ministru Šarūnu Biručiu aptarė Palangos koncertų salės rekonstrukcijos darbų finansavimo klausimus.
Nereikia gėdytis hemorojaus – jį kaip ir bet kurią kitą ligą reikia gydyti
Vytenis MIŠKINIS, 2012 08 09 | Rubrika: Sveikata
Dažnas lietuvis dažnai nesiryžta kalbėti apie savo ligas, o kai prasideda problemos „su antru galu“, gėdijamasi ne tik jas minėti, bet ir kreiptis pas gydytojus – pasirenkamas ignoravimo kelias. Tačiau tai yra blogiausia, ką tokiu atveju galima daryti. Apie pilvo ir išeinamosios angos ligas „Palangos...
Kurorto Darbo biržos byla atidėta
Dalia JURGAITYTĖ, 2010 01 09 | Rubrika: Miestas
Trečiadienį Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėta byla dėl Palangos darbo biržai skirto valstybinio žemės sklypo panaudos sutarties nutraukimo. Pasak kurorto Darbo biržos direktorės Ritos Kivytaitės, teismas bylą atidėjo iki tol, kol išsispręs kurorto paminklosauginio plano likimas, nes ši byla siejama su šiuo svarbiu Palangai teritorijų planavimo dokumentu. ...