Jonas Gelbėtojas

Gelbėjimas Palangos paplūdimyje keičiasi neatpažįstamai: prieš dešimt metų gelbėtojai bėgte risnojo pagal pranešimą į įvykio vietą, vėliau į ją skubėjo vandens motociklais ir visureigiais, o šiais metais į paplūdimį iš oro žvalgosi akylos dviejų dronų, kitaip tariant, bepiločių orlaivių akys. Kai Jonas Pirožnikas, Palangos gelbėtojų vadas – beje, šiemet švenčiantis dešimties metų jubiliejų kurorto gelbėtojų vado vaidmenyje – jau rudenį, sugrįžęs į 80 hektarų ūkį Raseinių rajone, vakarais prisėda prie interneto, jo paieškos veda ten pat – link moderniausių, labiausiai pažengusių skęstančiųjų gelbėjimo būdų. „Turėtumėme papildomus 30 tūkst. eurų, įsigyčiau droną, galintį per kelias sekundes nulėkti iki nelaimės vietos ir sučiupti bei ištraukti iš vandens skęstantįjį, net jau panirusį po vandeniu. Tokia technika jau veikia Australijoje. Sieksime, kad kada nors ji pasiektų ir Palangą“, – sako J. Pirožnikas.

Nepakeičiamų žmonių nėra, bet ar tikrai?..
Kai pernai baigėsi VšĮ „Palangos vandens motociklų sporto klubo“, kuriam vadovauja J. Pirožnikas, sutartis su Palangos miesto savivaldybe gelbėjimo paplūdimyje paslaugai teikti ir buvo paskelbtas naujas konkursas, savivaldybė sulaukė tik vieno dalyvio pareiškimo: to paties J. Pirožniko klubo.
„Kažin, ar buvo galima tikėtis, kad bus daugiau norinčiųjų jame varžytis su Jonu. Jo patirtis ir įdirbis – milžiniški“, – sakė šių eilučių autoriui vienas miesto Tarybos narys. Kad Jonas – taip paprastai jį vadina ne tik bičiuliai, bet ir Palangos vasarotojai, jau atpažįstantys iš šmėžavimų žiniasklaidoje – kelia pagarbią baimę kitiems – iškalbingas faktas. Pasitikėjimas ir pagarba atėjo aukojant ramybę, sveikatą ir, žinoma, vasaras.
„Nepakeičiamų žmonių nėra, – šypteli J. Pirožnikas. – Darbas išties sunkus, atsakingas, tad, neslėpsiu, buvo minčių nebedalyvauti konkurse. Juo labiau, kad šioje srityje dirbau jau devynerius metus. Bet apsvarsčius visas galimybes, vis dėlto dar trims metams ryžausi. Jūra mane traukia kaip narkotikas. Visada ji mane viliojo“.
Per dešimt vasarų Palangos paplūdimyje jis kaip penkis savo pirštus dabar pažįsta ne tik Baltiją, bet ir, kaip įžvalgiausias psichologas, žmones.
„Oho, kokių jų tik nebūna. Kiek būna melagingų iškvietimų (gelbėtojų telefono numeris yra 1509, jis buvo įvestas Jono pastangomis – aut.), ko tik netenka išgirsti čia“, – šypteli J. Pirožnikas. Bet praėjusiais metais antakius pakėlė ir jis, gelbėtojų veteranas. „Pasirodė per patį dienos karštymetį policijos ekipažas. „Sulaukėme skambučio, kad jūs neblaivus važinėjate po paplūdimį. Ar pūsite į alkotesterį?“ – paklausė pareigūnai. Išverčiau akis – aš esu blaivininkas jau daug metų. Žinoma, papūčiau. Išlenda kažkokia moteris: „Matote, girtas?“ Alkotesteris rodė nulį, pareigūnai atsiprašė manęs“, – prisiminė J. Pirožnikas. Vėliau jis išsiaiškino, kad melagingas skambutis buvo saldus poilsiautojos kerštas: prieš porą dienų Jonas buvo nubaudęs jos neblaivią giminaitę...
O kur visi tariamai aukšti, bet pliaže pliki, pareigūnai ir valdininkai, kurie, drausminami J. Pirožniko ar jo vyrų, grasino Joną atleisti, pasodinti ar net iš Lietuvos išguiti?
„Visiems sakau tokiais atvejais: būkite, kuo norite, bet prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir Palangos miesto Tarybos patvirtintas miesto švaros ir tvarkos taisykles man visi esate lygūs“, – sako Jonas.
Kitiems, kurie įrodinėja esą gelbėtojų vado draugai, J. Pirožnikas atkerta: „Koks tu man esi draugas, jeigu negerbi įstatymų ir mano įsipareigojimų? Kelių tokių draugų nuostabai, esu juos įdavęs policijos pareigūnams ir dar paprašiau jų, kad juos kuo griežčiau nubaustų“.

Rašytojo plunksnos vertos istorijos
Kad kiltų kuo mažiau konfliktų ir teisinių ginčų, J. Pirožnikas įdiegė naujovę: visiems gelbėtojams išdalino mini filmavimo kameras, kurios užfiksuoja visus susidūrimus paplūdimyje.
„Jos padarė mažus stebuklus. Bet didžiausi chuliganai nustojo mus siųsti toli toli“, – šypteli pašnekovas.
Žurnalistų klausiamas, kaip įveikia nuolatinį darbo palydovą – stresą, Jonas turi atsakymą paruoštuką: „Negeriu ir nerūkau, ir neįsitempiu, kad ir koks stresas bebūtų“.
Laimei, kad ir J. Pirožniko darbdavys, Palangos miesto savivaldybė, nesikarščiuoja, kai dėl kurio nors įvykio kurorto paplūdimyje, į Palangą sminga visi fotoobjektyvai ir kameros. „Meras Šarūnas Vaitkus man vasarą paskambina beveik kiekvieną dieną. Jis skaudžiai išgyvena kiekvieną įvykį, sulaukiantį žiniasklaidos dėmesio, paplūdimyje. Laimei, tragiškų nelaimių išvengiame paskutiniais metais, nors Palangos paplūdimyje kiekvieną vasarą, mano skaičiavimu, sugula po visą Lietuvą – iki trijų milijonų žmonių“, – pastebėjo J. Pirožnikas.
Kai kurias istorijas jis prisimena kaip anekdotus, kitas – su širdgėla ar šypsena. „Pavyzdžiui, pernai, iš besimaudžiančio padoriai atrodančio vyruko vagišiai – o gal pokštautojai? – nugvelbė visus daiktus. Vyras skėsčiojo rankomis: „Pliką paliko, kad jį kur velniai...“ Nusivilkau savo marškinius, jam ištiesiau, iš kišenės ištraukiau 20 eurų, paėmė. Pasakoju ne tam, kad pasirodyčiau geradaris, o kad visi suprastų, kiek įvairiausių netikėčiausių įvykių ir situacijų tyko paplūdimyje“, – pabrėžė J. Pirožnikas.
Beje, nuogalius, susiradęs J. Pirožniko telefoną, jam paskambino po trijų dienų: „Kaip galėčiau grąžinti pinigus?“
Pernai, vos prasidėjus vasarai, nuo Palangos tilto ryte nušoko jauna mergina. J. Pirožnikas atlėkė prie jau kitų gelbėtojų ištrauktos savižudės dar prieš pasirodant greitajai. „Tokiu atveju kalbėti neverta. Liepiau ją šiltai apgobti, o pats kartojau: „Viskas bus gerai“. Kitądien mane mergina su mama aplankė Gelbėjimo stotyje. Mes ilgai šnekėjomės. Ji man prisipažino, kad ji neištvėrė smurtaujančio draugo patyčių ir gąsdinimų, todėl nusprendė geriau nusižudyti negu kentėti. Tokiam vyrui turi būti prikirpta uodega: aš paskambinau į struktūras, informavau tyrėjus apie visas aplinkybes ir piršau mintį, kad smurtautojui būtų keliama baudžiamoji byla dėl privedimo prie savižudybės“, – prisiminė kitą istoriją.
Per dešimt metų J. Pirožnikui iš Baltijos mirtinų gniaužtų teko išgriebti ne vieną kurorto svečią. „Tokių yra šimtų šimtai, o gal tūkstančiai, kuriuos pavyko mums, gelbėtojams, prikelti naujam gyvenimui“, – sako J. Pirožnikas.
Bet kai kurios mirtys iki šiol neišdyla iš Palangos gelbėtojų vado atminties. Kaip nepilnametės neįgalios mergaitės, ištrauktos iš Baltijos bene prieš septynerius ar aštuonerius metus. „Mane apstulbino jos tėvo reakcija – bejausmė, šalta, tarytum jis būtų savo dukrai ir mirusiai priekaištavęs: „Ko lindai į jūra, tu vėpla?“ Kadangi merginos mirties aplinkybės nebuvo labai aiškios, o nuojauta kuždėjo, kad aukos mirtis galėjo būti ir smurtinė, savo būgštavimais pasidalinau ir su teisėsaugos pareigūnais...“ – lūpą prikando pašnekovas.

Palanga rodo didesnį dėmesį poilsiautojų saugumui
Šiemet laimėjęs konkursą, J. Pirožnikas su savo profesionaliai parengtų gelbėtojų komanda Palangos poilsiautojų saugumu rūpinsis dar tris sezonus – iki 2018 metų rugsėjo.
Savivaldybės pageidavimu, gelbėjimo paslauga šį sezoną bus teikiama trimis valandomis ilgiau. Ne nuo 10 iki 18 valandos, kaip anksčiau, o nuo 9 iki 20 valandos.
„Bet ir anksčiau mes dirbome gerokai ilgesnes valandas nei buvo numatyta. Praktiškai gelbėtojai postus palikdavo apie 20 valandą. Kas lankosi vasarą paplūdimyje, žino, kad jame žmonių „knibžda“ gerokai ir po aštuntos valandos vakaro. Tikiuosi, kad dabar šie dalykai bus kada nors pagaliau sureguliuoti“, – sakė pašnekovas.
Nauji postai atsirado tarp Gubojos ir moterų pliažo, antras – Šventojoje, prie Preilos, trečias – prie „Žuvėdros“, tai yra tarp Mėlynos vėliavos ir tilto. Sezono piko metu dirba apie 60 gelbėtojų, dauguma jų – studentai.
J. Pirožniko veikla jau seniai aprėpia ne tik paplūdimį ir Palangos Gelbėjimo stotį. Ilgus metus beviltiškai skėsčiojęs rankomis, kad daug sudrausmintų poilsiautojų numoja į gelbėtojų įspėjimus ranka, jis inicijavo administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, kurie dabar numato baudą nuo 14 iki 57 eurų.
„Anksčiau, kai piniginės baudos buvo juokingai mažos, kai kurie žaliūkai tiesiog kvatodavo į veidą: „Bauskite, tik netrukdykite...“ – pasakojo Jonas. – Baudžiame nepaklusniuosius ne dėl to, kad mums tai teiktų malonumą, bet kad vasarotojai atgal namo grįžtų su visais šeimos nariais“.
Vis tik J. Pirožnikas pastebi, kad Palangos vasarotojai per dešimtį metų tapo brandesni ir, bendrai kalbant, dėmesingesni gelbėtojams.
„Neslėpsiu: pasikeitė smarkiai per dešimt metų ir pati gelbėjimo paslauga. Žinoma, ir gelbėtojai. Nebus man objektyvu girti savo žmonių, bet gelbėtojai tapo profesionalesni. Jų atrankai skiriu itin didelį dėmesį“, – pabrėžė J. Pirožnikas.
Jis prisipažįsta mėgstąs pats „paprovokuoti“ kandidatus, įsitikinti, kaip jie mąsto, kam teikia pirmenybę. „Esu net surežisavęs melagingą skendimo atvejį prie Palangos tilto. Labai įdomu pasižiūrėti, kaip tokiu atveju reaguoja gelbėtojai, – šypteli pašnekovas. – Pavyzdžiui, kitu atveju, dažnai teiraujuosi, jeigu audringoje jūroje išgelbėjęs žmogų, gelbėtojas patenka, pavyzdžiui, į prie tilto polių esančius stiprius sūkurius, ar gelbėtojas tokiu atveju turi teisę „prisidengti“ nukentėjusiuoju ar žūtbūt išgelbėti nukentėjusįjį. Mano atsakymas sutampa su gelbėtojų elementoriaus aiškinimu: gelbėtojas pirmiausia turi saugoti save, tai yra turi teisę „prisidengti“ nukentėjusiuoju“.
Pavasarį įvykusioje gelbėtojų atrankoje dalyvavo 38 kandidatai, atrinkta buvo 20. Vėliau prie šių prisijungė kiti. „Pavyzdžiui, greičiausiai distanciją nuplaukęs ir nubėgęs kandidatas, labai atletiškas vaikinas, nepraėjo mano sudaryto psichologinio testo, jam trūko bendravimo įgūdžių. Būtumėte matęs, koks jis buvo nustebęs, kai jam mandagiai parodžiau duris“, – įbedė žvilgsnį J. Pirožnikas.

Svajonėse – itin moderni ir galinga skraidyklė
Kad poilsiautojai pajūryje būtų saugūs, didžiulis dėmesys skiriamas ne tik gelbėtojų profesionalumui, įgūdžiams, bet ir technikai. „Šiais metais įsigijome 2 naujus visureigius, tad dabar jų iš viso turime 7. Taip pat turime 4 keturračius motociklus bei 6 vandens motociklus“, – vardijo J. Pirožnikas.
Naujovių kurorto gelbėtojai turi ir daugiau – besirengiant artėjančiam maudynių sezonui įsigyta keletas itin modernių bepiločių skraidyklių. „Jos skraidydamos ne tik filmuos – pasinaudodami skraidyklėse įmontuotais garsiakalbiais, turėsime galimybę perspėti nedrausmingus poilsiautojus, esant būtinybei – liepti grįžti į krantą“, – teigė gelbėtojų vadovas.
Tokia naujovė gerokai palengvins darbą gelbėtojams. „Mums nebereikės kaskart plaukti vandens motociklu prie per toli nuo kranto nuplaukusio poilsiautojo, kad galėtume jį įspėti. Pasitelkę skraidyklės galimybes galėsime sutaupyti ne tik degalų, bet ir laiko, kuris gelbėtojams neretai būna labai brangus – naujasis įrenginys yra tikslus, sumanus, greitas ir patikimas“, – sakė J. Pirožnikas.
Jo svajonės siekia dar toliau: įsigyti itin modernų, itin galingą droną, kuris nelaimėlį iš vandens galingais čiuptuvais išgriebtų. „Tokie jau yra naudojami Australijoje, pavyzdžiui“, – sakė J. Pirožnikas. Kai baigiasi vasaros sezonas ir jis grįžta į ūkį Raseinių rajone, jo vienas mėgstamiausių užsiėmimų yra naršyti internetą ir domėtis skęstančiųjų gelbėjimo naujovėmis. „Labai norėčiau ir aš tokį Palangos gelbėjimo stočiai įsigyti, – tvirtino J. Pirožnikas. – Nė vienas, net greičiausias sprinteris nebėga greičiau už keturratį, nė vienas plaukikas, net Olimpinis čempionas neaplenks vandens motociklų, bet visos technikos absoliutus čempionas yra dronas – jis gali greičiausiai pasiekti nelaimės vietą“.
Anot jo, geras bėgikas tiltą į jūrą pasiekia per šešias minutes, vandens motociklas – per dvi, o dronas – per 40 sekundžių.
Turimas skraidykles valdyti nėra paprasta – pasak J. Pirožniko, tam reikia itin aštraus loginio mąstymo. „Organizavome mokomuosius kursus, kvietėmės patyrusius specialistus, kurie su gelbėtojais pasidalino naujausia informacija, kaip valdyti tokią techniką“, – atskleidė pašnekovas.
Jonas siekia, kad naująją bepilotę techniką valdytų ir turintieji judėjimo negalią. „Jeigu žmogus negali vaikščioti, tačiau turi gerą galvą, loginį mąstymą ir žaibišką reakciją, nematau jokių problemų. Kodėl toks žmogus negalėtų gelbėjimo poste valdyti skraidyklės?“ – sakė J. Pirožnikas.
Per dešimt metų Palangos gelbėjimo stotyje jis matė šimtus gelbėtojų, ir kiekvienas jų – atskira istorija.
Prieš keliolika metų Jono pažįstamas priprašė jo išmėginti savo sūnų kaip gelbėtoją, patižusį jaunuolį. „Buvo vargo su juo pradžioje, neslėpsiu. Buvo tikras maminukas, lepūnėlis. Bet persilaužė. Po sezono jo tėvas man lankstėsi: „Jonai, tu stebuklą padarei su mūsų sūnumi. Jis pasikeitė neatpažįstamai: išmoko rūpintis savimi ir neniurzga daugiau“, – prisiminė J. Pirožnikas.
Tai – tik viena iš šimtų gelbėtojų vyriškumo mokyklos Palangoje pavyzdžių.
Kas jau ne pirmus metus atvažiuoja ilsėtis į Palangą, didžiausio šalies kurorto paplūdimyje jaučiasi saugūs – žino, kad Palangos gelbėtojams diriguoja Jonas Pirožnikas. Arba tiesiog Jonas, kaip jį jau čia dauguma vadina.