Ilona Emanuelsson: „Gyvenu svajonių gyvenimą!”

Palangiškės Ilonos Emanuelsson gyvenimas, ko gero, ne vienam primintų pasaką: verslininkė kartu su savo švedu vyru Joakimu ir judviejų vaikais, šešiamečiu Viggo ir aštuonmete Vera, gyvena Šveicarijoje, miestelyje tarp Lozanos ir Ženevos – namas stovi šalia Ženevos ežero kranto, Ilonos kosmetikos verslas klesti, jos labdaros iniciatyvas pastebi vietos žiniasklaida, o Palangos mero vardinį kvietimą atvykti iškilmingos vakarienės per Palangos sezono atidarymo šventę birželio pradžioje kartu su iškiliausiais renginio svečiais gavo ir Ilona su Joakimu. Abu labai myli Palangą ir tapo jos tikriausiais ambasadoriais Šveicarijoje, ir ne tik. Ilona ir Joakimas mielai atsakė į klausimus.
– Ilona, kokie keliai jus nuvedė į Šveicariją?
– Užsienyje jau gyvenu beveik 20 metų. Dešimt metų gyvenau Londone, o dabar jau dešimtį – ir Šveicarijoje. Baigusi mokyklą Palangoje, išvykau mokytis į Menų mokyklą Vilniuje. Pasitaikius galimybei, išvykau metams į Vidal Sassoon Akademijos (Vidal Sassoon – žinomas JAV – Didžiosios Britanijos verslininkas, filantropas, savo karjerą pradėjęs kaip plaukų stilistas, sukūręs pagrindines klasikines šukuosenas – L. J.) kursus plaukų stilistams Londone.
– Jūsų pirmasis darbas Londone buvo prabangiame amerikiečių turtuoliui filantropui Ričardui Bransonui prikausančiame Virgin SPA grožio salone. Kaip jums, mergaičiukei iš Palangos, pavyko jame įsidarbinti?
– Po studijų Vidal Sassoon akademijoje tęsiau studijas privačioje estetikos mokykloje Londone – gilinau žinias, kaip sustabdyti žmogaus ląstelių senėjimą ir kaip būti sveikam ir gražiam iki gilios senatvės. Pabaigusi kursus, nuėjau į Virgin SPA ir – ką jūs manote? – mane priėmė! Baisiai džiaugiausi: juk tai didžiausias Virgin SPA filialas visame Londone. Man buvo 23 metai. Atvirai pasakius, kol gyvenau Londone, buvau visiškai pasinėrusi į Londono gyvenimą – darbas, namai, draugai, didmiestis – kas dedasi Lietuvoje ar Palangoje man net nebuvo itin svarbu. Labai lengvai pritapau Londone – ten tokia pasaulio maišalynė, o aš tokia – nuolat besišypsanti, draugiška.
– Ir vieną dieną SPA duris pravėrė jūsų būsimas vyras Joakimas. Prisimenate ją?
– (Juokiasi) Kind of... (Maždaug). Prisimenu, gerai prisimenu. Aš ir mano draugė amerikietė padėjome SPA įsteigti paslaugų centrą itin svarbiems, VIP klientams. Į vieną vakarėlį SPA VIP klientams ji pakvietė Joakimą – jiedu buvo draugai, juolab, kad jis gyveno mūsų kaimynystėje. Mano draugė pasakė jam: „Atrodai truputį pavargęs, reikėtų veidą atšviežinančių procedūrų.“ Kai Joakimas atėjo, ji mane kumštelėjo: „Tu su jo veidu padirbėk, gerai?“ Taigi... (juokiasi).
– Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio?
– Manau, kad taip.
– Kuo jis jus sužavėjo?
– (Juokiasi) Po procedūrų jis salone užmiršo savo Švento Kristoforo amuletą. Kitądien, jo ieškodamas, jis paskambino, o ragelį pakėliau aš. Net nežinojau, kad jis tą brangų jam daiktą buvo palikęs... Ėmiau klausinėti kolegų... Po dar vieno SPA klientų vakarėlio jis mane pakvietė į pasimatymą... Tiesa, tą amuletą pasiėmė ne jis pats, o jo mama (juokiasi)...
– Joakimai, galbūt jūs savo amuletą sąmoningai pas Iloną palikote?

– (Joakimas šypsosi, ištraukia iš po marškinių amuletą) Galbūt. Juokauju, ne. Mane apstulbino Ilonos akių grožis. Taip, kad ir amuletas nerūpėjo. Gal taip turėjo atsitikti?
– Ilona: Nors Joakimas gyveno ir Londone, jo namai buvo Šveicarijoje, todėl vieną savaitgalį mes praleisdavome Londone, o kitą – pas jį Šveicarijoje. Nebuvo lengva! Pagaliau 2009-ųjų rudenį aš persikėliau gyventi į Šveicariją.
– Koks nors lietuvis piktdžiuga pasakytų jums: „Oi, „nuskilo“ mergaitei sutikti turtingą vyrą...“
– Tikrai nebuvau gražus daiktas, kurį galima nusipirkti – aš turėjau puikų darbą (Virgin SPA) Londone, Notting Hill, verčiausi savo privačia kaip kosmetologės praktika Fitzrovia (Londono rajone), tad buvau jau susikūrusi labai neblogą gyvenimą. Persikelti gyventi į Šveicariją buvo nemažas iššūkis – juk joje daugiausiai kalba prancūziškai, laukė adaptacija, darbo paieška. Žinojau, kad negalėsiu būti namų šeimininkė – savo gyvenimo niekada be aktyvios veiklos neįsivaizdavau.
– Koks buvo jūsų pirmasis darbas Šveicarijoje?
–Joje per moterų verslininkių forumą sutikau Zeynep, verslininkę. Ji, vokietė, buvo tik ką persikėlusi gyventi į Šveicariją, kur vėliau ištekėjo už šveicaro. Mudvi mąstėme: „Hmm, kuo mes abi galime čia užsiimti?“ Vos nenusipirkome SPA Ženevoje, bet nepavyko. Tuomet aš susisiekiau su australų kosmetikos kompanijos „Lycon Cosmetics“, su kuria man teko dirbti Londone, atstovais. Jiems pasakiau, kad norėčiau tapti jų produktų išskirtine distributore Šveicarijoje. Net pasisiūliau išmokyti darbuotojus, kaip dirbti su jų kosmetika. Jie sutiko. Jau po aštuonių mėnesių turėjau kontraktą su australais. Kompaniją pavadinome „Teaser“ (lietuviškai – „gundytoja“).
– Joakimai, ar buvo lengva jūsų vedybinio gyvenimo su lietuve žmona pradžia? Ar buvote patenkintas, kad ji siekia būti tokia nepriklausoma ir dar verslininke?
– Joakimas: Visi Ilonos sprendimai dėl verslo buvo jos pačios. Tiesa, ji kartais atsiklausdavo mano nuomonės, bet aš buvau nekoks patarėjas, nes apie kosmetiką išmanau labai mažai – esu įvairių maisto produktų ir jų derivatyvų brokerių firmos vadovas. Ko gero, dėl tokio verslumo pradėjau ja net labiau žavėtis – juk turbūt didžioji dauguma moterų svetimoje šalyje nepultų stačia galva į verslą, ar ne?
– Kokia buvo jūsų verslo pradžia?
– Ilona: Lengva nebuvo: nuosavas verslas, gimė mūsų pirmagimis Vera. Vis tik verslas augo, o po dvejų metų su Zeynep, verslo partnere, priėmėme trečią verslo partnerę, kuri tapo atsakinga už produktų pardavimus. Kompanija augo ir dabar importuoja įvairią kosmetiką is užsienio. Didžiojoje Britanijoje ji veikia kaip „Case International“ – jos produktai skirti organizmo senėjimo stabdymui, plastinei veido operacijai (facelift) be chirurginės invazijos. Be to, mes importuojame žinomos Kalifornijos nagų kosmetikos gamintojos „Famous Names“ gaminius. Dirbame ir su dar viena Australijos firma „Mine Tan“, kurios produktai skirti saulės procedūrų mylėtojams.
– Kaip jums pavyksta suderinti verslininkės užimtumą su dvejų vaikučių mamos ir mylinčios žmonos pareigomis? Kas buvo sunkiausia?
– Ilona: Neslėpsiu: kartais tai sunku (juokiasi). Tiesiog kartkartėmis apima jausmas, kad negaliu šimtu procentų atsiduoti verslui ar šeimai. Balanso tenka ieškoti kiekvieną dieną. Bet aš negaliu nustygti. Va, neseniai pradėjome dirbti su nauju kavos pupelių importo ženklu „Flying Horse Coffee“. Jau atidarytos pirmosios dvi coffee shop parduotuvės Londone. Jų bus daugiau, tikiuosi, kad taip pat ir Šveicarijoje, kadangi esu „Flying Horse Coffee“ grupės narė.
– Gal ir Palangoje tokią kavinę atidarysite?
– (Juokiasi) Gal.
– Ilona, ar jūs visada buvote tokia versli?
– Aš kiekvienai veiklai atsiduodu su aistra. Gal čia paveldėjimas? Mano mama Nadiežda daug metų buvo restorano „Magnolija“ Palangoje bendrasavininkė. Prisimenu ją nuolat veiksme. Joakimas, taip pat verslininkas, tad kirvis kotą atitiko – mane supranta (šypsosi).
– Joakimai, kaip dažnai žmonai pasakote: „Mieloji, turėtumei daugiau laiko skirti šeimai?“
– Niekada. Aš žaviuosi tuo, ką jai pavyko padaryti versle. Jos kompanija auga. Kiekvienais metais! Ir labai organiškai. Dabar mes abu jau turime daugiau laiko ir mėgaujamės savo laiku kartu.
– Joakimai, kuo Ilona iš esmės skiriasi nuo bričių, švedžių ir šveicarių moterų?
– Lietuvės moka puikiai balansuoti tarp karjeros, darbo ir šeimos. Tuo tarpu švedės yra labai susitelkusios į savo karjerą. Tiesa, aš jau daug metų negyvenu Švedijoje.
– Kaip vedybiniame gyvenime išvengėte rifų ir povandeninių srovių?
– Ilona: Buvo ypač nelengva, kai Joakimas mokėsi Universitete ir tuo pačiu daug dirbo, nuolat keliavo. Be to, mes tuomet kėlėmės į naują namą, tad rūpesčių buvo daug.
– Joakimas: Man dabar atrodo, kad tuo metu elgiausi savanaudiškai. Mūsų sūnui buvo vos metukai, (kai gimė Vera), o jų tėtis, įsivaizduokite, susikrauna krepšį ir dingsta iš namų. Kartais net mėnesiui. Laimei, tai truko tik metus. Tokios buvo studijos. Be to, dar nuolat keliavau darbo reikalais.
– Jums nesvetima ir labdaringa veikla, tiesa?
– Ilona: Kažkuomet mes rėmėme vaikus Afrikoje, Malavyje – siuntėme maistą kiekvieną mėnesį. Dabar mano labdaringa veikla susijusi su gamtos apsaugos, ekologijos iniciatyvomis. Be to, kaip moterų verslininkių klubo narė padedu mažiems verslams, visada inspiruoju kitas moteris. Joakimas daug labdaringai dirba su vietiniu išsėtinės sklerozės fondu – renka jam lėšas.
– Ilona, ar jūs gyvenate svajonių gyvenimą?

– Išties, galiu pasakyti, kad taip. Myliu savo darbą, šeimą, o dar ir Palanga yra pasiekiama dviem skrydžiais (juokiasi). Mes abu čia jaučiamės nuostabiai. Kiekvieną kartą!
– Ar bendraujate su kitais lietuviais Šveicarijoje?
– Ilona: Lietuvių Šveicarijoje itin daug negyvena. Neseniai per internetą sutikau lietuvę, kuri turi savo vilnonių rūbų vaikams ir suaugusiems parduotuvę Ciuriche. O kita lietuvė gamina rankų darbo marškinėlius įvairiems pobūviams ir vakarėliams. Bendrauju ir su dar viena lietuve Montre mieste.
– Kaip dažnai jūs sugrįžtate į Palangą?
– Ilona: Kur mes bekeliautumėme – o mes daug keliaujame, visiems pasakojame, kokia yra nuostabi Palanga ir visus kviečiame čia atvykti. Tiesiog nuostabu, kiek daug Palanga pasikeitė per paskutinius dešimt metų! Kai aš čia atvykau praėjusiais metais po ketverių metų, vos nesušukau: „O, kokia čia pasaka!”
– Joakimai, kas jums labiausiai patinka Palangoje?
– Mane čia labai žavi modernios architektūros, vietinių motyvų ir tos nuostabios gamtos, ypač lakių pušų mišinys. Dar mane tiesiog stulbina jūsų Baltijos jūra! Skirtingu metų laiku ji yra vis kitokio atspalvio! Palanga labai išgražėjo per paskutinius dešimt metų.
– Kokia jūsų abiejų laimės formulė?
– Joakimas: Pirmiausia – gyvenimas be streso. Tinkamas balansas tarp mylimo darbo, mylimos ir mylinčios šeimos ir galėjimo padėti kitiems. Žinoma, reikia skirti laiko ir sau – man labai patinka važinėti dviračiu, ypač kalnuose.
– Ilona: Mano laimės formulė labai panaši. Praleisti kuo daugiau laiko su šeima, ypač dabar. Nuostabu matyti, kaip mūsų atžalos stiebiasi į viršų! Man džiugu matyti kaip, man padedant, auga kiti verslai, kad galiu žmones įkvėpti ir suteikti jiems pasitikėjimo. Kaip ir mano vyrui, man labai svarbūs mano pomėgiai: joga, dvasinis tobulėjimas.
– Ilona, kokį patarimą jūs duotumėte jaunoms palangiškėms mergaitėms?
– Nebijoti palikti komforto zoną. Baigus mokyklą čia, kurį laiką pagyventi užsienyje. Pamatyti kitokį pasaulį ir grįžti atgal įgyvendinti savo idėjų.
– O kokį patarimą duotumėte Palangai, jos merui, kad Palanga taptų dar žinomesnė?
– Ilona: Palanga – nuostabi, bet kad ta riba tarp sezonų visai „išsitrintų“, siūlau čia organizuoti kuo daugiau renginių, ypač sporto, reklamuoti Spa centrus. Kai Palangos savivaldybės delegacija lankėsi Šveicarijoje, Montrou, kur ji pasirašė sutartį dėl Europos pučiamųjų orkestrų čempionato organizavimo kitąmet Palangoje, labai džiaugiausi – kokia nuostabi galimybė plačiai išreklamuoti Palangą.
– Joakimas: Manau, kad kai kurie tarptautiniai kultūros, muzikos ar sporto renginiai Palangoje galėtų būti organizuojami frančizės pagrindu. Reikia Palangą kuo labiau pristatyti visam pasauliui. Jūs turite nuostabią koncertų salę, o ir kita infrastruktūra, kaip minėjau, yra fantastiška.