Įvedamas vasaros laikas: jo trūkumai ir privalumai

Šį sekmadienį Lietuvoje bus įvestas vasaros laikas. Kovo 26-ąją 3 valandą nakties laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda pirmyn. Tai kasmet, du kartus per metus, kyla diskusijos, kam to reikia, kodėl reikia griauti nusistovėjusią tvarką.

5 metams pratęsta
Žiniasklaida pranešė, jog to buvo galima išvengti, jei iki praėjusių metų pabaigos Lietuva būtų kreipusis į ES dėl Europos Komisijos numatytos direktyvos keitimo.
Pagal Europos Komisijos direktyvą, dabartinė laiko keitimo tvarka persvarstoma kas penkerius metus. Tačiau, kadangi iki 2016 metų pabaigos nė viena ES narė nesikreipė dėl jos keitimo, direktyva šiemet 5 metams pratęsta.
Vyriausybės argumentas, kodėl jie nesikreipė, yra tai, kad toks sprendimas gerokai apsunkintų visų Lietuvos žmonių gyvenimą, nes laiko skirtumas tarp daugelio ES valstybių pasidarytų 2-3 valandos. Neva, jei būtų bent kelios šalys, kurios keltų tokį klausimą, jau atsirastų daugiau svarstymų.

Kuomet prasidėjo
Ir kasmet kyla erzelis, mokslininkų svarstymai, kodėl žalinga keisti laiką, tačiau esama ir kitokių nuomonių.
Pavyzdžiui, palaikantys laiko kaitaliojimo idėją kalba apie naudingai išnaudojamą dienos šviesą, o skeptikai teigia, jog jokios ypatingos naudos laiko kaitaliojimas tikrai neatneša.
Apie vasaros laiką prabilta 1895 metais. Pirmasis laikrodžio persukimo idėją 1895 m. pasiūlė amerikietis George'asVernonasHudsonas. Jis buvo entomologas – rinko vabzdžius. Dėl šio savo hobio jis norėjo, kad vasarą šviesu būtų kuo ilgiau. G. Hudsonas teigė, kad pavasarį persukant laiką valanda į priekį diena pailgėtų.
Kadangi saulė kiltų ir leistųsi vėliau, žmonės prarastų valandą šviesos ryte, kuomet jie miega, tačiau atsirastų papildoma valanda šviesos vakare. O žiemą, kadangi žmonės mažiau laiko praleidžia lauke, papildomos valandos nebereikia. Ir galima valanda ilgiau pamiegoti.
Iš pradžių G.Hudsono idėja buvo pašiepta. Tačiau 1916 m. Vokietija ją įgyvendino. Tiesa, Vokietijos tikslas nebuvo paskatinti savo piliečius daugiau laiko leisti renkant vabzdžius. Vokietija siekė sutaupyti energijos ir resursų, reikalingų karui.
Vokietijos pavyzdžiu netrukus pasekė kitos Europos šalys, pirmiausia Austrijos-Vengrijos imperija, ir JAV. Vasaros laikas įsitvirtino Vakarų visuomenėse. Po karo kai kurios šalys laikrodžio sukimą dukart per metus atšaukė, tačiau Antrojo pasaulinio karo metais vėl prie jo grįžo.

Savaitė būna prasta
Ar pereiti iš žiemos į vasaros laiką išties verta? Mokslininkai patys to tiksliai nežino.
Tuomet, kai laikrodžiai buvo pradėti persukinėti, daugelyje namų būtent elektros lemputės sunaudodavo daugiausia elektros. Tad laiko persukimo dėka būdavo sunaudojama mažiau energijos. Bet dabartiniuose namuose dėl technologijų progreso apšvietimo išlaidos sudaro tik mažą dalį visų elektros išlaidų.
Vienas JAV atliktas tyrimas parodė, kad laiko persukimas padeda sutaupyti vos 1 proc. energijai skiriamų pinigų, arba apie 4 dolerius per metus.
Užtat dėl laiko persukimo didelė dalis žmonių bent savaitę po to prasčiau išsimiega ir yra mažiau produktyvūs darbe ar jį pramiega. Be to, mokslininkų tyrimai rodo, kad pirmąjį pirmadienį po laiko persukimo, kuomet reikia keltis anksčiau, padaugėja tiek širdies smūgių, tiek savižudybių, tiek avarijų.

Reikėjo ruoštis iš anksto
Kai kurie mokslininkai pataria ruoštis jau prieš kurį laiką, belaukiant įvedamo vasaros laiko. Reikėtų eiti anksčiau miegoti ir ryte šokti iš lovos taip pat anksčiau. Neva priešingai gresia nemenkas stresas organizmui.
Psichologai priduria, kad žadintuvo pro langą neteks mesti, jeigu net ir mažiau miegodami nebandysime bėdotis, o priešingai, ieškosime naudos.
Adaptuotis lengviau, kaip sako gydytoja, padės tiksliai sudėliotas dienos režimas. Nepratusiems reikėtų vengti didesnio fizinio krūvio. Nebent esate sportininkas.

Nukenčia ir mokslai
Medikai neslepia, kad laiko pakeitimas neigiamai veikia žmonių sveikatą. Tiesa, po savaitės kitos prie naujovės priprantama. Tačiau pastebima, jogiki tol gydymo įstaigose padaugėja žmonių, besiskundžiančių sutrikusia širdies veikla, padidėjusiu kraujospūdžiu, oro trūkumu, nemiga, dirglumu, depresija. Maži vaikai dėl šios permainos kurį laiką blaškosi naktimis, verkia be priežasties.
Pasak mokslininkų, geriausia būtų žmonėms gyventi gamtos ritmu, kaip tai daro gyvūnai. Gyvūnams nerūpi, kiek dabar valandų, jie savo gyvenimą rikiuoja pagal Saulę. Taip gyveno ir mūsų protėviai, taip ir dabar gyvena daug kaimiečių. Tačiau miesto žmonės nutolo nuo gamtos ir ilgai vakaroja. Jiems rytais anksti atsikelti sunku.
Tokią nuomonę patvirtina tyrimai, kuriuose analizuota, kokią įtaką daro žiemos laiko įvedimas mokinių mokymuisi ir elgesiui. Tyrimai parodė, kad mergaitėms šis poveikis didesnis, jis trunka porą savaičių, berniukai prisitaiko lengviau ir greičiau – per savaitę. Sunkiau prie laiko kaitaliojimo prisitaiko aukštesnių klasių mokiniai, lengviau – jaunesni. Lietuvių kalbos žinios nukenčia mažiau, matematikos – labiau. Ištirta, kad matematikos pažymių vidurkis liko žemesnis nei iki laiko pakeitimo net ir praėjus dviem mėnesiams. Neabejojama, kad vasaros laiko įvedimo įtaka moksleiviams yra dar didesnė negu žiemos.
Visuomenės nuomonės tyrimo bendrovės „Vilmorus“ atlikta mūsų krašto gyventojų apklausa parodė, kad sezoninio laiko įvedimui nepritaria daugiau kaip pusė apklaustų žmonių. Vyriausybės pavedimu Ūkio ministerijos atliktas tyrimas parodė, kad ypač daug žmonių pasisako prieš vasaros laiką.
Du kartus per metus
Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, laikrodį sukame 2 kartus per metus – kovo ir spalio pabaigoje. Pagrindinis laikrodžių sukiojimo motyvas – siekis taupyti dienos šviesą, tačiau tokios iniciatyvos priešininkai pabrėžia neigiamą laiko kaitos poveikį žmonių sveikatai ir psichologinei savijautai. Prisitaikymas prie naujo laiko užtrunka apie porą savaičių.
Lietuvoje vasaros laikas Vyriausybės nutarimu kasmet įvedamas nuo 2003-iųjų, tačiau daugelis Europos Sąjungos šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Pirmoji Europos Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 m. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą – paskutinį spalio sekmadienį – nustatė 1996 m. įsigaliojusi septintoji direktyva. Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.

Pagal spaudą