Asmens dokumentų vagystė šventojiškei smogė po 9 metų

„Dėl to, kad prieš beveik dešimt metų buvau apvogta, ir mano, nors ir kaip nukentėjusiosios, pavardė, pasirodo, pateko į kažkokius UAB „Palink“ „juoduosius sąrašus“, likau be darbo. Ir dar – apšmeižta viso miestelio akyse“, – guodėsi antrus metus Šventojoje gyvenanti ir prieš keletą dienų miestelyje esančioje „Iki“ parduotuvėje vos priimta į kasininkės pareigas iš jų atleista Ingrida Mok. 

Ieškojo darbo

I. Mok su šeima Šventojoje apsigyveno prieš porą metų. Niekam ne paslaptis, kad rasti darbo ne vasaros metu kurortiniame miestelyje yra problemiška. Tad dar šią žiemą moteris, beieškodama nuolatinės darbo vietos, skambino ir į Šventojoje esančią „Iki cento“ parduotuvę. Ten jai buvo pasakyta, jog žiemą darbuotojų nereikia, tačiau jų gali prireikti vasaros sezoną.

„Vasarą turėjau darbo vienuose poilsio namuose, – pasakojo I. Mok. – Į sezono pabaigą vėl paskambinau į „Iki cento“ parduotuvę, teiravausi, gal atsirastų darbo bent puse etato. Bendravau su direktore Elvyra, ji pasakė, kad nuo rudens reikės kasininkės, dirbančios visu etatu. Sutarėme, kad rugsėjo pabaigoje, po atostogų, ateisiu tartis dėl darbo“.

Nespėjo net apsidžiaugti

Rugsėjo 29 dieną I. Mok atėjo į parduotuvę, kur pabendravo su atsakinga už darbuotojų priėmimą moterimi. Vyriausioji pardavėja jai parodė spintelę, davė uniforminę palaidinę. Buvo sutarta, kad Ingrida pradės dirbti nuo spalio 1-osios, o iki tol likusias kelias dienas ateis padirbėti po porą valandų, kad susipažintų su būsimomis pareigomis. Moterį dirbti apmokė pamainos vedėja bei būsimosios kolegės Justina, Monika ir Valentina.

„Visos buvo labai geranoriškos, teiravosi, ar man patinka darbas. O jis man tikrai patiko“, – pasakojo I. Mok.

Spalio pirmąją ryte atėjusią būsimąją kasininkę pasitikusi laikinai einančioji parduotuvės vedėjos pareigas pasakė, jog ši diena jai būsianti bandomoji. Moteris buvo supažindinta su darbą reglamentuojančia dokumentacija, pasirašė žurnaluose dėl materialinės atsakomybės, darbo saugos bei kituose, o jos pateiktas prašymas priimti į darbą bei kiti reikalingi dokumentai buvo išsiųsti į Vilnių, kur yra centrinė UAB „Palink“ būstinė.

„Po kokių poros valandų vedėja man leido eiti namo, pasakiusi, kad rytoj, spalio 2-ąją, turėsiu ateiti ir pradėti pamainą. Atsakymas iš Vilniaus dar nebuvo grįžęs“, – pasakojo I. Mok.

Tačiau tuo, kad jau turi ne sezoninį darbą, moteris pasidžiaugti nespėjo: dar prieš vidurdienį paskambinusi vedėja pranešė, jog į darbą ji priimta nebus.

„Ji pasakė: turime liūdnų žinių. Jūs ne viską mums papasakojote. Nepasakėte, kad jau esate dirbusi „Palink“, ir dar prisidirbote – tokių žmonių mums nereikia“, – prisimena pokalbį moteris.

9 metų senumo istorija

Iš pradžių šoko ištikta Ingrida net nesusigaudė, apie ką eina kalba. Paskui prisiminė prieš beveik 10 metų buvusią istoriją, kurioje išties minėta ir jos pavardė, ir UAB „Palink“.

Rodydama 2005 metų gegužės 27 dieną įsigaliojusį Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriame ji minima kaip nukentėjusioji, I. Mok papasakojo, jog jai dar tebesant moksleive, ją apgavusi ir jos dokumentus pavogusi klaipėdietė Jurgita L. (pavardė redakcijai žinoma). Pasinaudojusi pavogtais dokumentais, apgavikė įsidarbinusi vienoje iš Klaipėdoje buvusių UAB „Palink“ tinklo „Iki“ prekybos centrų. Ir ten išties „prisidirbusi“ – apsivogusi.

„Iš teismo nuosprendžio aiškiai matyti, jog aš esu pripažinta nukentėjusiąja, jog mano dokumentais pasinaudojo kaltinamoji, jog būtent iš jos priteista atlyginti žalą, padarytą UAB „Palink“. Matyti ir tai, kad aš nuteistajai atleidau ir nekėliau civilinio ieškinio. Ir apskritai norėjau kuo greičiau tą nemalonų įvykį pamiršti“, – sakė I. Mok, pridūrusi, jog jai net į galvą neatėjo apie prieš beveik dešimt metų įvykusį incidentą pasakoti prieš priimant į darbą Šventosios „Iki cento“ parduotuvėje.

„Nesuvaikščiojo“ dokumentai?

Ingrida sakė ir telefonu Šventosios parduotuvės laikinai einančiajai vedėjos pareigas papasakojusi apie nesusipratimą, ir, kartu su vyru nuvažiavusi į parduotuvę, dar kartą paaiškinusi visas aplinkybes. Tačiau jai buvo atiduoti dokumentai.

Moteris paskambino į UAB „Palink“ atstovybę Vilniuje ir išdėstė visas aplinkybes. Jai pasakyta, jog, matyt, dar „nesuvaikščiojo dokumentai“, o jos skambutis užfiksuotas kaip skundas, kurį pažadėta ištirti.

„Negi dokumentai per devynerius metus nesuspėjo „suvaikščioti“? – retoriškai teiravosi I. Mok.

Tą pačią spalio pirmąją, apie 16 val. iš UAB „Palink“ Ingridai paskambino moteris, prižiūrinti dokumentų archyvą.

„Ji nuoširdžiai atsiprašė dėl nesusipratimo, pasakė, kad įvyko klaida, apie kurią pranešta Šventosios „Iki cento“ vadovybei. Tačiau pridūrė, jog aš neva turėjusi papasakoti, kas įvyko prieš 9 metus“, – sakė I. Mok.

Vis dėlto apšmeižė

Gavusi žinių iš Vilniaus, moteris vėl skambino Šventojoje esančios parduotuvės vedėjai. Ji taip pat atsiprašiusi, bet pakartojusi kolegės iš Vilniaus žodžius: neva Ingrida turėjusi apie incidentą papasakoti prieš įsidarbindama.

„Paklausiau: tai ką, aš dabar kalta? Vedėja pasakė, jog ne. Tada paklausiau, o kaip dėl darbo? Man buvo pasakyta, jog į tą vietą jau priimtas žmogus, ir darbo atsirasią nebent ateinančią vasarą“, – prisimena pokalbį I. Mok.

Tačiau skaudžiausias kirtis Ingridos dar laukė. Nors vedėja buvo sakiusi, kad apie su jos įsidarbinimu susijusias aplinkybes niekam nepasakos, savo žodžio nesilaikė. „Spalio antros ryte nuvažiavau pasiimti spintelėje likusių daiktų. Pasisveikinau su buvusiomis kolegėmis, jos man neatsakė. Ir nepasiteiravo, kodėl vietoj to, kad pradėčiau pamainą, ateinu pasiimti daiktų. Šiaip ne taip vienos iš jų išklausiau, ar vedėja ką nors apie mane sakė. Nenoromis atsakiusi, jog „sakė“, ji pridūrė, kad vedėja pasakiusi, kad aš esu „prisidirbusi“, – neslėpdama pasipiktinimo pasakojo I. Mok.

Norėtų viešo atsiprašymo

I. Mok sakė, jog tikėjosi, kad kai incidentas paaiškės, kai bus sužinota, jog esanti ne tik nekalta, bet ir nukentėjusi toje senoje istorijoje, jos buvo ne tik atsiprašyta, bet ir pakviesta grįžti į darbą.

„Vietoj to esu apšmeižta. Ir galiu tvirtinti, kad „ant viso miestelio“: Šventoji juk maža, ir gandai čia sklinda akimirksniu. Tad dabar į mane bus žiūrima kaip į „vagilką“. Atsiimdama daiktus dar padėkojau vedėjai: „Ačiū už šmeižtą“. Ji man atkirto: „Mes su jumis išsiaiškinome“. Esu labai įskaudinta, jau nekalbu apie tai, kad likau be darbo, o taip džiaugiausi jį radusi. Dabar vėl užsiregistravau Darbo biržoje. Ir, kas pabrėžtina, jos tinklalapyje tebėra skelbimas, kad parduotuvei Šventojoje vis dar reikalingas kasininkas“, – sakė I. Mok.

O paklausta, ko dabar ji tikisi, moteris sakė, jog nori, kad už šmeižtą jos būtų viešai atsiprašyta: „Jeigu jau apšmeižė mane visoms bendradarbėms, tegu taip pat viešai ir atsiprašo“, – sakė ji.

„Mes jau atsiprašėme“

Paskambinus į „Iki cento“ parduotuvę Šventojoje telefonu atsiliepusi laikinai einanti vedėjos pareigas Žydrūnė Smėliauskienė tikino, jog vietoj I. Mok kasininke buvo pasirinkta kita kandidatė, o pačios Ingridos niekas nešmeižęs. „Tikrai jos niekas nešmeižė. Taip, išėjo nesusipratimas, jos buvo atsiprašyta. Į šią vietą priėmėme kitą kandidatą – mes turime teisę rinktis“, – aiškino einanti vedėjos pareigas.

Dėl to, kad moteris vėl liko be darbo, Ž. Smėliauskienė sakė jokios savo kaltės neįžvelgianti – buvę daugiau pretendentų, tad pasirinktas kitas. O kad iki šios dienos Darbo biržos tinklapyje tebesama skelbimo – tokia neva esanti praktika: žmonių nuolat reikia, ir skelbimai nuolat „kabo“. Tai daro ir kitų tinklų prekybos centrai.

UAB „Palink“ personalo skyriuje dirbanti Vita Kazanavičienė sakė, jog incidento aplinkybes geriau žino Šventojoje esančios „Iki cento“ vadovybė. Ji komentuoti situacijos negalinti.

Pirmadienį pirmojoje dienos pusėje bendrovės viešųjų ryšių departamento vadovo Andriaus Petraičio mobiliuoju telefonu pasiekti nepavyko.

Kreipsis raštu

Tuo tarpu apšmeižtos ir dėl „Palink“ darbuotojų nepasižiūrėjimo be darbo likusios šventojiškės toks „atsiprašymas“ netenkina.

I. Mok ketina raštu kreiptis į UAB „Palink“ vadovybę, kad jai būtų paaiškinta, kodėl buvo suteikta melaginga jos garbę ir orumą žeminanti informacija. Moteris taip pat prašys, kad raštu būtų patikinta, jog jeigu ji dar kada nors norėtų įsidarbinti bendrovės valdomo prekybos tinklo parduotuvėse, panaši situacija nebepasikartos.

Ingrida neatmeta ir galimybės kreiptis į žmogaus teises ginančias institucijas bei organizacijas.