Palangos pulsas

Palangos policijos pareigūnai prašo gyventojų pagalbos
Spalio 14-ąją, apie 13.30 val. iš dviejų dviračių nuomos punktų J. Basanavičiaus g. ir Vytauto g., Palangoje, trys nenustatyti rusakalbiai asmenys pateikę užsienio valstybės pasus, kelių žmonių kompanijai išsinuomojo 10 dviračių ir jų negrąžino. Asmenys buvo tamsesnio gymio, apie 20-30 m. amžiaus, tarp jų buvo dvi merginos. Policija prašo visuomenės pagalbos, galbūt kas nors matė dešimties jaunų žmonių grupę, važiuojančią nuotraukose esančiais dviračiais ar apsistojusią kokiame nors viešbutyje, dviračiai tikrai išskirtiniai. Suteikusiam naudingos informacijos dviračių savininkas siūlo vieną dviratį dovanų. Turinčius informacijos, prašome kreiptis tel. 8 70064703, el.p. [email protected]

Kaip mes išgelbėjome kirą
Vieną gražią ir šiltą rugsėjo popietę vykusi kūno kultūros pamoka dviem Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos aštuntokėms Mildai Daukšaitei ir Beatričei Skurvydaitei įsimins ilgam. Įsimins ne tik dėl rudenėjančios gamtos grožio, bet ir dėl ypatingo įvykio, nutikusio joms aktyviai leidžiant laiką lauke su kūno kultūros mokytoja ir klasės draugais bei dėl nuostabaus jausmo, kuris užplūsta padarius ką nors gero...
Taigi, viskas prasidėjo tuomet, kai kūno kultūros mokytoja skyrė mokiniams bėgimo užduotį. Staiga, bėgdamos bėgimo taku, jos pastebėjo šalia tako, žolėje, keistai judantį paukštį. Priėjusios arčiau pamatė, kad tai buvo kiras, kuris vis mėgino, tačiau niekaip negalėjo atsiplėšti nuo žemės ir nuskristi. Aštuntokėms labai pagailo sužeisto gyvūno, todėl jos nusprendė, kad būtinai pamėgins jam padėti. Nieko nelaukdamos Beatričė su Milda ėmė vytis vargšą paukštį, o šis vis dūmė tolyn, nežinodamas, kad jos nori tik pagelbėti. Pagaliau, pagavusios išsekusį ir nusikamavusį kirą, jos suprato, kad paukščio sparnas sužeistas. Sumanios mergaitės greit sugalvojo ką daryti – jos paskambino Beatričės dėdei, kuris dirba veterinaru, norėdamos paklausti kaip toliau elgtis, kur kreiptis, kad padėtų sužeistam kirui. Laimei, dėdė kaip tik atostogavo Palangoje ir buvo netoliese, tad skubiai atvyko į mokyklą. Greit apžiūrėjęs paukštelį, gydytojas nusprendė pasiimti jį su savimi. Nuostabu, jog kirą pavyko išgydyti! Kai tik paukštis sustiprėjo, Beatričės dėdė paleido jį prie viešbučio, kuriame tuo metu poilsiavo. Kiras išskrido į laisvę, o mokinės liko be galo patenkintos savo poelgiu.
Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos mokiniai ir mokytojai džiaugiasi tokiu kilniu mergaičių poelgiu ir didžiuojasi, jog mūsų mokykloje mokosi tokie atsakingi, geri ir gebantys užjausti bei padėti vaikai. Taip pat dėkojame supratingiems kūno kultūros mokytojams, kurie leido mokinėms įvykdyti šį žygdarbį. Linkime šioms puikioms aštuntokėms Beatričei ir Mildai sėkmės rūpinantis mažaisiais mūsų draugais!

V. Jurgučio mokyklos jaunųjų žurnalistų būrelio narė, 8a klasės mokinėEmilia SEBECKIS

Jaunų šeimų būsto programai regionuose – 10 milijonų eurų
Jaunų šeimų būsto programai regionuose 2019 metais planuojama skirti 10 mln. eurų. Šios lėšos numatytos kitų metų biudžeto projekte, kuriam pritarė Vyriausybė. Valstybės biudžeto projektui dar turi pritarti Seimas. Šiems metams valstybės subsidijoms jaunų šeimų būstui skirta 4 mln. eurų. Valstybės subsidija pirmam būstui regione įsigyti ar statyti galima pasinaudoti sudarius sutartį su kredito įstaiga (banku, kredito unija). Tačiau kredito įstaigos savarankiškai sprendžia dėl kredito suteikimo jaunai šeimai pagal Lietuvos banko patvirtinus Atsakingo skolinimo nuostatus. Spalio 17 dienos duomenimis, iš viso buvo pateikti 2163 prašymai subsidijai pirmajam būstui regione gauti. Iš jų priimti 694 prašymai, atmesti – 1169, apdorojama – 16. Daugiausia prašymų pateikė šeimos su vienu vaiku – 47 proc. Jaunos šeimos su dviem vaikais pateikė 27 proc. prašymų, šeimos be vaikų – 22 proc., o gausios šeimos su trimis ir daugiau vaikų – 4 proc. visų prašymų. Kauno rajone pateikti 272 prašymai, Klaipėdos rajone – 196, Vilniaus rajone – 188, Panevėžio mieste – 125. Likę 1382 prašymai – kitose savivaldybėse.

Jūrininkai valdžiai turi priekaištų dėl Šventosios
Jūrininkai mano, kad Lietuvoje nėra vykdoma jūrinės valstybės tęstinumo politika, nesilaikoma dalies tarptautinių konvencijų, rašo „Klaipėda“. Praėjusio penktadienio vakarą Jūrų kapitonų klube vyko išplėstinis posėdis, kur skambėjo kaltinimai dabartinei valdžiai, kad Lietuva nesilaiko 2007 m. priimtos ES integruotos jūrų politikos nuostatų. Nėra jūrų transporto strategijos, nors ji turėjo būti parengta šiais metais. Jūriniai įstatymai neatitinka jūrų konvencijų.„Valdžia Lietuvoje dėmesį kreipia tik į Klaipėdos uostą, o visos kitos jūrinės sritys draskomos, paliekamos savieigai“, – pastebėjo Lietuvos jūrų kapitonų klubo asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius.Jūrininkai aštriai pasisakė prieš Šventosios uosto atstatymą be molų, kaip dabar rengiamasi daryti numetus jį Palangos savivaldybei. Jūrininkai mano, kad toks Šventosios uosto atstatymas būtų eilinis „pinigų plovimas“, gėdingas darbas, koks jau buvo atliktas prieš 8 metus, kai jūra greitai užnešė išgilintą Šventosios uosto kanalą.