Palangos pulsas

Palangoje – Lietuvos jaunimo bokso čempionatas

Trečiadienį, vasario 22 d., Palangoje prasidėjo Lietuvos jaunimo bokso čempionatas, į kurortą sukvietęs per šimtą pajėgiausių jaunųjų boksininkų. Keturias dienas – nuo vasario 22 d. iki vasario 25 d. – universalioje Palangos sporto arenoje savo pajėgumą demonstruos geriausi jaunimo boksininkai. Organizatoriai žada, kad kovos bus įdomios ne tik sportininkams, bet ir žiūrovams. „Į Palangą suvažiavo pajėgiausi jaunimo boksininkai iš visos Lietuvos, tarp kurių – itin perspektyvus panevėžietis Eividas Avižonis, taip pat – pirmojo po Nepriklausomybės atgavimo olimpinį medalį pelniusio Lietuvos boksininko Evaldo Petrausko brolis Lukas. Lietuvos jaunimo bokso čempionatas yra antros pagal sportininkų pajėgumą bokso varžybos šalyje, jų metu paaiškės ne tik naujieji šalies jaunimo čempionai, bet ir Lietuvos jaunimo bokso rinktinės sudėtis, bus renkamas šios rinktinės treneris “, – kalbėjo vienas iš šio čempionato organizatorių, Palangos boksininkų treneris Saulius Simė. Lietuvos jaunimo bokso čempionate savo pajėgumą išbandys 98 vaikinai bei 18 merginų, juos atlydėjo apie 30 trenerių, teisėjaus 15 teisėjų. Tarp dalyvių – 8 palangiškiai. Boksininkų kovas Palangos sporto arenoje žiūrovai gali stebėti kasdien nuo 16 val., o šeštadienį, vasario 25 d., vyksiantis finalas prasidės 12 val. Kiekvieno renginio trukmė – maždaug 3 valandos, įėjimas į visas Lietuvos jaunimo bokso čempionato varžybas – nemokamas.

Per metus Palangoje grąžinta beveik 5 milijonai pakuočių

Viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) duomenimis, per metus šalies gyventojai į ją grąžino per 455 milijonus vienkartinių gėrimų pakuočių. Tai sudaro beveik 18 tūkstančių tonų atliekų – tiek, kiek vidutiniškai sveria 9000 lengvųjų automobilių.
Palangos mieste vartotojai pridavė beveik 5 milijonus gėrimų pakuočių – beveik 2,4 milijono plastiko buteliukų, beveik 2 milijonus metalinių skardinių ir daugiau nei 426 tūkstančius stiklo buteliukų. Vidutiniškai vienas Palangos miesto gyventojas per metus grąžino 311 taros vienetų.
Šalies mastu daugiausiai pakuočių grąžino Vilniaus gyventojai – daugiau nei 96 milijonus skardinių ir buteliukų. Kauniečiai pridavė 53 milijonus, klaipėdiečiai – 29 milijonus, šiauliečiai – 24 milijonus pakuočių. Atsižvelgus į miestų ir rajonų gyventojų skaičių, aktyviausiai pakuotės grąžintos Palangos miesto, Neringos, Šiaulių, Alytaus miesto ir Druskininkų savivaldybėse.
Vartotojai labai greitai išmoko ir įprato naudotis sistema – jau po pirmų kelių sistemos veikimo mėnesių pakuočių surinkimas nusistovėjo ties 85 – 90 proc. riba. Be to, gyventojai palankiai atsiliepia apie sistemą – liepos mėnesį atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad net 78,2 proc. respondentų užstato sistemą vertina gerai arba labai gerai.
2017 metais keliami dar ambicingesni tikslai. Planuojama, kad šiemet pavyks surinkti ir perdirbti 90 proc. visų į rinką išleidžiamų vienkartinių gėrimų pakuočių.

Išaiškinti geriausi 2016 metų Palangos šachmatininkai

2016 m. vyko atviros Palangos miesto šachmatų pirmenybės trijose „laiko kategorijose“: klasikinių, greitųjų ir „žaibo“ varžybos. Klasikinių šachmatų čempionate, kur dalyvavo 11 žaidėjų, geriausiai sužaidė Saulius Rackevičius iš Palangos, pelnęs 9,5 taško iš 10 galimų. 2 vietą užėmė Palangos šachmatų klubo Garbės prezidentas Eimutis Židanavičius pelnęs 7,5 taško. 3 vietą iškovojo kaunietis Danielius Makulavičius.
Greitųjų šachmatų pirmenybėse, kurios susidėjo iš 12 etapų (skaičiuojami geriausi 10 pasirodymų), vėl pirmas buvo Saulius Rackevičius (96 taškai), 2-asis - Eimutis Židanavičius (72 taškai), o 3 – ą vietą iškovojo po labai atkaklios konkurencinės kovos (prieš 4 – ą vietą užėmusį klaipėdietį Rutenį Pikšrį) palangiškis Petras Adomaitis (57 taškai).
„Žaibo“ čempionate, kuriame buvo 6 etapai (skaičiuojami geriausi 5 pasirodymai) vėl nepralenkiamas buvo Saulius Rackevičius (46 taškai). 2 – ą vietą laimėjo vienintelė tarp prizininkų moteris iš Klaipėdos rajono - Ksenija Černavina (38 taškai). 3 –as liko Eimutis Židanavičius.
Susumavus visų 3 rungčių rezultatus, išaiškėjo geriausiųjų Palangos miesto atvirų šachmatų pirmenybių prizininkų šešetukas:
1.Saulius Rackevičius (Palanga).
2.Eimutis Židanavičius (Palanga)
3.Rutenis Pikšrys (Klaipėda)
4.Petras Adomaitis (Palanga)
5.Ksenija Černavina (Klaipėdos raj.)
6.Vilius Martusevičius (Palanga)
Šachmatininkai dėkoja Palangos sporto centro direktoriui R. Kazlauskui už puikius prizus ir kviečia šachmatų mėgėjus aktyviai dalyvauti 2017m. Palangos miesto atviruose šachmatų čempionatuose.

Saulius Rackevičius
Palangos šachmatų mėgėjų klubo prezidentas

Akcija „Sveikatos stiprinimas darbo vietoje“

Akcijoje gali dalyvauti Palangos miesto savivaldybėje įsikūrusios bendrovės, organizacijos, jų filialai, padaliniai ar atskiri skyriai, kuriuose dirba ne mažiau negu 10 darbuotojų. Įmonių registracija vykdoma š. m. vasario 27 – kovo 3 d. Sveikatos patikrinimai/paskaitos įmonėse vyks 2016.03.06 – 2016.03.31. Akcijos tikslas: skatinti sveikos gyvensenos iniciatyvas įmonėse, ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius bei domėjimąsi savo sveikata.
Mokslininkai teigia, kad kiekvienas euras, investuotas į sveikatos stiprinimą darbe, grąžina nuo 2,5 iki 4,8 Eur, o nedarbingų dienų skaičių sumažina net 12-36 proc.! Tad mūsų tikslas – padėti Jums rūpintis savo darbuotojų sveikata ir kurti sveiką įmonę.

Ambicijos

Virš 1000 įvairių projektų bei renginių, daugiau nei 5000 kv. m menininkų rezidencijoms pritaikytų naujų patalpų, per 1000 į regioną pritrauktų kūrėjų ir dešimtys tūkstančių į įvairias bendruomenines, menines, socialines ir edukacines veiklas įtrauktų žmonių. Tai tik keli skaičiais išreikšti siekiai, įtvirtinti Klaipėdos, Neringos ir Palangos miestų bendruomenės kartu parengtoje paraiškoje 2022 metų Europos kultūros sostinės vardui gauti.

Dar viena Svajūno Bradūno teisinė pergalė

Lietuvos Aukščiausiasis teismas vasario 21 d. nutartimi atmetė Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 5 d. išteisinamojo nuosprendžio buvusio Palangos miesto architekto Svajūno Bradūno byloje. Priminsime, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 5 d. panaikino Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir, nenustatęs nusikaltimo požymių, išteisino S. Bradūną dėl jam pareikštų kaltinimų priėmus 3 tūkst. litų (868 eurų) kyšį. Prieš beveik dvejus metus apylinkės teismas pripažino vyr. architektą kaltu dėl to, kad dirbdamas Palangos miesto administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėju savo darbo kabinete iš asmens priėmė kyšį. Teigta, jog neva vieno nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo projekto vadovas už gerų tarpusavio santykių palaikymą bei techninio projekto suderinimą įdavė jam minėtus pinigus. S. Bradūnas nuosprendį apskundė Klaipėdos apygardos teismui, dėl kurio sprendimo – atmesti architekto skundą – vėliau jis kreipėsi ir į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą (LAT). Šio teismo kolegija pažymėjo, kad draugiškų santykių su konkrečiu asmeniu palaikymas ar užsakovo jam suradimas nėra teisės aktuose apibrėžtos Architektūros ir urbanistikos skyriaus ar vyriausiojo architekto funkcijos, todėl, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis bei minėta jo aiškinimo praktika, atlygio už šiuos veiksmus priėmimas negali būti laikomas kyšininkavimu.
Informaciją „Palangos tiltui“ pateikęs advokatas Aleksandras Jokūbauskas redakcijai rašo: „Perduokite tekstą p. Alvydui Ziabkui, kuris toliau viešai skelbiamuose straipsniuose (vasario 23 d. straipsnis „Lietuvos ryte“ bei jo internetiniame portale) Svajūną Bradūną vadina kyšininku ir tokiais veiksmais ignoruoja Lietuvos Respublikos Konstituciją bei kitus įstatymus, reglamentuojančius nekaltumo prezumpcijos bei teisingumo ir teisėtumo principus.“

„Okupuota“ autobusų stotelė

Akyla miesto visuomenininko Aleksandro Jokūbausko akis pastebėjo, kad autobusų stotelė Ganyklų gatvėje tapo automobilių stovėjimo aikštele. Ką apie tokią padėtį galvoja miesto vadovai?

Gaminių atliekų surinkimo akcija

Vasario 27 d. Palangos savivaldybėje, įgyvendinant Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkosauginius reikalavimus, organizuojama gaminių atliekų surinkimo akcija, kurios metu iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų nemokamai bus surenkama: elektros ir elektroninės įrangos atliekos, nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos, vidaus degimo variklių tepalo, kuro ir oro filtrų atliekos.
Sumokant atliekų turėtojui bus surenkamos: automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekos, automobilinių ir pramoninių akumuliatorių atliekos, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.
Įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojai arba gyventojai, turintys aukščiau išvardintų atliekų, prašomi iki 2017 m. vasario 22 d. registruotis e-paštu [email protected] arba telefonu 8 5 206 09 01.
Norintys priduoti savo nebenaudojamą automobilį arba pateikti informaciją apie kiemuose be priežiūros paliktus nebenaudojamus automobilius ar nelegalius transporto priemonių ardytojus, turėtų rašyti e-paštu [email protected] arba skambinti telefonu 8 600 900 30.

Patvirtintas Palangos miesto savivaldybės 2017 metų biudžetas

Palangos miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 21 d. patvirtino Savivaldybės 2017 metų biudžetą, kurį sudaro 19 mln. 875 tūkst. eurų biudžeto pajamų ir 21 mln. 848 tūkst. eurų biudžeto asignavimų, kurie yra 1 mln. 973 tūkst. eurų didesni praėjusių metų nepanaudotų biudžeto pajamų dalimi, viršijusia praėjusių metų panaudotus asignavimus.
Mokesčių ir turto pajamų planuojama 11 mln. 500 tūkst. eurų arba 58 proc. visų biudžeto pajamų, iš jų: gyventojų pajamų mokesčio – 8 mln. 530 tūkst. eurų, nekilnojamojo turto mokesčio – 1 mln. 500 tūkst. eurų, žemės mokesčio – 700 tūkst. eurų, žemės nuomos mokesčio – 750 tūkst. eurų, paveldimo turto mokesčio – 20 tūkst. eurų. Kitos pajamos prognozuojamos 67 tūkst. eurų, iš jų: valstybės rinkliavų – 47 tūkst. eurų, pajamų iš baudų ir konfiskacijos – 20 tūkst. eurų.
Savivaldybės biudžeto savarankiškosios kitos pajamos planuojamos 3 mln. 340 tūkst. eurų, iš jų: vietinės rinkliavos – 2 mln. 158 tūkst. eurų, biudžetinių įstaigų gaunamos pajamos – 1 mln. 78 tūkst. eurų, aplinkos apsaugos programos lėšos – 34 tūkst. eurų, angliavandenilių mokestis – 30 tūkst. eurų, materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos – 40 tūkst. eurų.
Miesto savivaldybei iš valstybės biudžeto 2017 metams skirta 4 mln. 197 tūkst. eurų specialiųjų tikslinių dotacijų, iš jų: mokinio krepšeliui finansuoti – 3 mln. 318 tūkst. eurų, valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti – 661 tūkst. eurų, miesto sanatorinei mokyklai išlaikyti ir mokyklų klasėms (grupėms), turinčioms specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių, finansuoti („Baltijos“ pagrindinei mokyklai) – 133 tūkst. eurų bei pedagogų darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti – 85 tūkst. eurų. Valstybės tikslinių dotacijų lėšos sudaro 21 proc. visų biudžeto pajamų. Planuojamos dotacijos ir lėšos iš Europos Sąjungos bei kitų tarptautinių finansinės paramos fondų vykdomų projektų finansavimui sudaro 391 tūkst. eurų.
Palangos miesto savivaldybės 2017 metų biudžeto asignavimai skiriami išlaidoms – 20 mln. 114 tūkst. eurų ir turtui įsigyti – 1 mln. 734 tūkst. eurų, išlaidos darbo užmokesčiui sudaro 7 mln. 656 tūkst. eurų, arba 35 proc. visų asignavimų sumos. Kaip ir kiekvienais metais daugiausia biudžeto asignavimų numatyta švietimui – 38 proc., taip pat miesto aplinkos tvarkymui – 26 proc., sveikatai ir socialinei apsaugai 10 proc., kultūrai – 9 proc., ekonomikai ir investicijoms – 7 proc. Vienam Palangos miesto gyventojui teks apie 1210 eurų biudžeto asignavimų.

Rinką sudrebins didžiausias pajūryje NT projektas

Poilsio apartamentų kompleksas „Elija“ nekilnojamojo turto rinką pajūryje pagausins 272 apartamentais. Dviejose iš penkių daugiaaukščių pastatų Šventojoje, netoli jūros, jau pradėti pardavinėti apartamentai, kurie bus visiškai įrengti. Bendrovė „Naujoji Elija“ į projektą planuoja investuoti 10 milijonų eurų ir tikisi, kad projektas išjudins NT rinką pajūryje bei atneš ilgalaikę grąžą. Tai iki šiol didžiausias nekilnojamo turto projektas pajūryje.
Bendrovės „Naujoji Elija“ pardavimų vadovė Andželika Glavdel teigia, kad apartamentus čia įsigyti galės itin skirtingo dydžio biudžetus būstui nusimatę pirkėjai, galintys skirti nuo 30 iki 140 tūkstančių eurų. „Manome, kad didžiausio susidomėjimo sulauks maži, ekonomiški būstai, bet pirkėjų laukia ir erdvūs, beveik 90 kvadratinių metrų, prabangūs apartamentai“, – sako pardavimų vadovė. Pasak A. Glavdel, pirmieji gyventojai į „Eliją“ galės įsikelti jau birželį.
Ji pastebi, kad potencialūs klientai apartamentais domisi ne tik dėl atostogų galimybės, bet ir dėl patrauklios investicijos galimybės, tikėdamiesi būstą išnuomoti ir taip gauti papildomų pajamų.
Penkių pastatų projektas įgyvendinamas dviem etapais. Per pirmąjį etapą dviejuose pastatuose bus siūloma įsigyti 120 įvairaus dydžio apartamentų su pilna apdaila, baldais ir buitine technika. Antrasis etapas – 152 apartamentai trijose pastatuose – laukia kitais metais. Kiekvienam būstui skirta automobilio stovėjimo vieta. Pasirūpinta ir sandėliukais, kurie tampa itin aktualūs atostogų metu.
Bendras „Elijos“ projekto plotas yra 19,2 tūkst. kvadratinių metrų. Pirkėjai gali rinktis 1-3 kambarių apartamentus, kurių gyvenamasis plotas svyruoja nuo 23 iki 89 kvadratinių metrų.
Būstų interjerą kūrė dizainerė Vėtrė Markevičiūtė. Jos įrengtus interjerus gegužę bus galima įvertinti ekspoziciniuose „Elijos“ būstuose. Visiškai įrengtų apartamentų kvadratinio metro kaina – nuo 1000 eurų.
„Norime, kad „Elija“ taptų tikrais atostogų namais, todėl pasirūpinome visais patogumais: visai greta veiks restoranas ir parduotuvė, prie namų – vaikų žaidimų aikštelė ir Ošupio takas, vedantis iki pat Palangos. Vienas svarbiausių „Elijos“ privalumų – pėsčiomis vos per kelias minutes pasiekiama jūra“, – mano A. Glavdel.
Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė teigia, kad Šventosios atnaujinimo darbai sukurs malonesnę aplinką poilsiui, o gausėjantys nekilnojamojo turto projektai patenkins poilsiautojų poreikius ir kartu užtikrins verslui ilgalaikę investicijų grąžą.
Brokeriai pastebi, kad labiausiai nekilnojamojo turto projektais Šventojoje domisi Vilniaus, Kauno ir Šiaulių gyventojai. Verslininkai palankiai vertina Palangos savivaldybės ir Šventosios miestelio valdžios planus atnaujinti miesto infrastruktūrą, renovuoti centrinę aikštę, rasti finansavimo šaltinių Šventosios uosto atgaivinimui.

Erika PAULAUSKĖ
Fabula Hill+Knowlton Strategies