LRT.lt:Konkurencija cepelinus Palangoje verčia keistis, bet skaniausieji jos nebijo

Linas JEGELEVIČIUS, 2020-08-08
Peržiūrėta
2176
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

LRT.lt:Konkurencija cepelinus Palangoje verčia keistis, bet skaniausieji jos nebijo

Lietuviškos virtuvės karalius cepelinas lėkštėje su spirgučių padažu Palangoje, didžiausiame šalies kurorte, iš visų pusių atakuojamas kitų pasaulio šalių virtuvių. Tačiau jis, nors ir labiau atsikirsdamas, be kovos iš lyderių pozicijų tikrai nesitrauks, rašo Linas Jegelevičius LRT.lt

LRT.lt domisi, kokios šiemet cepelinų kainos pajūryje.

Cepelinai prisitaikė prie konkurencijos

„Tiesiog daliai žmonių Palangoje cepelinų reikia kaip jūros, paplūdimio ar botanikos parko. Akivaizdu, kad įvairūs Palangos viešbučiai ir kavinės pastaraisiais metais pasiūlė daugiau gastronominių variacijų, todėl cepelinai pirmaujančias pozicijas užleido kitiems patiekalams. Tačiau jie – vis dar tarp lyderių, jei ne jų trejetuke, tai penketuke tikrai. Ypač tuomet, jeigu poilsiautojai Palangoje svečiuojasi ilgesnį laiką“, – LRT.lt sakė Ingrida Valaitienė, Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos (PVRA) prezidentė.

Erzinamas cepelinas Palangoje jau išmoko prisitaikyti prie didelės konkurencijos – yra patiekiamas su įvairesniais įdarais, jų mišiniais, įvairesniais padažais.

„Fantazija ir cepelinai galbūt nelabai dera, tačiau Palangoje tai matome. Anksčiau, regis, jie visur buvo vieno ar panašaus skonio, o dabar kiekviena kavinė kuria išskirtinį cepelinų receptą“, – sakė I. Valaitienė.

PVRA prezidentė prisipažino, kad pastaraisiais metais ir pati rečiau valgo didžkukulius – tokiu vardu taip pat vadinami cepelinai, – tačiau jų iš savo gyvenimo kol kas tikrai neišbrauks: „Pastebėjau, kad juos mieliau valgau šaltuoju metų sezonu.“

Stipriausios lietuviškos virtuvės kavinės kurorte

O kurios Palangos kavinės ir restoranai turi stipriausias lietuviškos virtuvės tradicijas?

„Pirmiausia paminėčiau restoraną „Molinis ąsotis“, kavinę „Vila žvaigždė“ (ji geriau žinoma kaip ukrainiečių maisto restoranas – L. J.), taip pat kavines „Senoji Hansa“, „Vandenis“, – sakė I. Valaitienė.


Ji atkreipė dėmesį, kad kurorto penkių žvaigždučių viešbučių restoranai neįtraukia cepelinų į valgiaraštį.

„Ir restoranas „Pušų paunksnėje“, ir „Amsterdam Plaza“, ir „Palanga“, ir „Vanagupė“ nuėjo kitu gastronominiu keliu – be cepelinų“, – sakė LVRA prezidentė.

Cepelinų karalystė – „Cepeliniškės“

Žinoma, cepelinų karalystė Palangoje yra kavinė „Cepeliniškės“ – pavadinimas viską pasako, ar ne? – kurioje, anot jos savininkės ponios Linos, kiekvieną sezoną cepelinams sunaudojama apie 8 tonas mėsos faršo ir apie 24 tonas bulvių.

„Tokie skaičiai – tikri, patys skaičiavome. Cepelinų pardavimas pastaraisiais metais tik didėjo, tačiau kortas sumaišė kovidas – mūsų lankytojų srautai šiemet nežymiai mažesni, ypač mažiau užsieniečių. Tas sumažėjimas – apie 10 procentų“, – sakė ponia Lina.


Apie cepelinus ji galėtų kalbėti valandų valandas ir netgi parašyti knygą apie jų valgytojų įpročius.

Anot ponios Linos, užsieniečiai dažniausiai suvalgo tik mėsą, neretai prie cepelinų paprašo salotų, o lietuviai įpratę cepelinus valgyti su spirgučiais ir grietine.

„Cepeliniškėse“ modernybių nesivaikome. Mūsų cepelinai yra tradiciniai – su varške arba su mėsa, – didžiavosi verslininkė. – Pastebėjau, kad moterys mieliau renkasi cepelinus su varške. Taip pat vegetarai.“


„Man cepelinas skanus tas, kuris turi minkštą bulvinį sluoksnį, o mėsos ir jos sudėtinių dalių skonis yra jaučiamas. Žinoma, spirgučiai turi būti skanūs, nesudegę. Vieną savo cepelinų ingredientą laikome paslaptyje, tačiau anokia čia paslaptis, jeigu atskleidžiama „YouTube“ filmukuose apie cepelinus“, – šypsojosi Lina.

Cepelinai yra „nuspėjami“

Anot verslininkės, cepelinai kaip patiekalas yra gana nuspėjamas.

„Užsakęs kepsnį gali ir nustebti jį pamatęs, o cepelinai reprezentuoja mūsų gastronominį paveldą. Be to, cepelinai kainos prasme daugeliui labiau įkandami nei kiti patiekalai. Be cepelinų, siūlome ir kitų europietiškos virtuvės patiekalų“, – pasakojo Lina.


Nors kai kurie lankytojai „Cepeliniškes“ pavadina sovietmetį primenančiu žodžiu „valgykla“, šeimininkė purtosi šio žodžio: „Mes – ne valgykla. Mūsų kavinė yra moderni: ir įranga, ir interjeras, ir cepelinų gamybos technologijos. Bet tiesa, kad orientuojamės į greitą pavalgymą.“

„Cepeliniškės“ Palangoje šią vasarą skaičiuoja dešimtus gyvavimo metus.

O kokia buvo pradžia?

„Pasiklioviau moteriška intuicija – turiu uoslę, ko reikia vietos rinkai. Pasižiūrėjau, apsižvalgiau: šašlykų, azijietiškos virtuvės patiekalų J. Basanavičiaus gatvėje buvo, o skanių cepelinų – ne. Pati sugalvojau tokį pavadinimą. „Cepeliniškės“ – tarsi bendruomenė, mažas kaimelis. Ar ne? – šyptelėjo moteris. – Anksčiau kavinė siūlė paragauti ir XXL cepelinų – jie buvo tokie dideli, kad ne vienas jų gavęs išsižiodavo. Vis dėlto retas visą porciją sukirsdavo. Nutarėme, kad cepelinus reikia visus suvalgyti – jų dydis sumažėjo.“
Kavinėje cepelinai siūlomi dviejų dydžių – 200 gramų ir 420 gramų. Mėsos ir bulvių santykis – vienas ir du.

Cepelinų porcija „Cepeliniškėse“ šiemet kainuoja 4,50–5 eurus.

„Kainą truputį kilstelime per šventes ar ilguosius savaitgalius“, – prisipažino verslininkė.

Atsisakė kai kurių planų

Dar užpernai, didėjant cepelinų paklausai, ji planavo cepelinus ne tik su mėsa ir su varške, bet ir su vištų kepenėlėmis, plaučiais, grybais. Bet tokiai mėsai – itin aukšti higienos reikalavimai, ypač tvyrant dideliems karščiams, todėl planų buvo atsisakyta.

Verslininkė džiaugiasi, kad lauke pastatytas ir į vidų kviečiantis užeiti cepelinas robotas – tiesa, jis tai daro su technologijų gaminiui būdingu akcentu – sulaukė nemažo žiniasklaidos dėmesio. „Palangoje nebadauk, cepelinų paragauk“, – net trimis kalbomis sako cepelinas. „Labai smagu. Jis – mano kūdikis. Vieni sustoja nusifotografuoti, kiti ir į vidų užeina“, – šypsojosi ponia Lina.


Suskuta 6–7 maišus bulvių

Ramūnas Pocevičius, Palangos kavinių „Senoji Hansa“ ir „Vila Gražina“ savininkas, LRT.lt sakė, kad cepelinai – klasika, todėl jie iš Palangos niekada neišnyks.

„Cepelinai savo pozicijų tikrai neužleidžia ten, kur yra gerbiami ir tinkamai gaminami. Va, ir prieš mūsų pokalbį šnekėjausi su „Vila Gražinos“ pagalbiniais darbuotojais. Sakė, kad neatsilenkdami skuta bulves. Per dieną 6–7 maišus bulvių suskuta. Mes niekada niekam nešildome cepelinų mikrobangų krosnelėje. Deja, kiti tą daro Palangoje. Pas mus jie tik iš puodo ant stalo keliauja, – sakė R. Pocevičius. – Savo svečius įspėjame, jog vakare jų nebus, kad neliktų rytojui.“
Anot verslininko, cepelinai ir „Senojoje Hansoje“ ir „Vila Gražinoje“ pakliūva į populiauriausių patiekalų dešimtuką.

„Klasika yra klasika – dviračio neišrasi. Kad cepelinas būtų skanus, turi būti skanu ir mėsa, ir bulvinis įklotas, ir padažas. Mūsų cepelinų pardavimas rodo, kad tokie jie ir yra“, – sakė verslininkas.

Virėja dirba nuo pat pradžios

Klaidas Pakutinskas, restorano „Molinis ąsotis“ savininkas, LRT.lt sakė, kad naujų vėjų gastronomijoje taip pat nesivaikąs, o tradicinė lietuviška virtuvė kol kas nepajuto iššūkių.

„Cepelinai tikrai patenka tarp trijų populiariausių patiekalų. Mūsų cepelinų receptas visus 27 metus – tiek gyvuoja „Molinis ąsotis“ – nė kiek nesikeitė. Kaip ir mūsų bulvių plokštainio su kiaulės koja, šašlykų ar bulvinių blynų, – sakė K. Pakutinskas. – Kad niekas nesikeitė, ko gero, yra mūsų virėjos, dirbančios nuo pirmosios dienos, nuopelnas. Visa sėkmės paslaptis – ne įmantrybės, o paprastumas. Kad būtų skanu!“

Kita paslaptis – bulvių ir mėsos, iš kurių gaminami cepelinai, šviežumas. „Mūsų cepelinų tešla nepaliekama rytojui“, – patikino žinomas kurorto verslininkas.

„Moliniame ąsotyje“ cepelinų porcija kainuoja 6,60 euro, tačiau kurorto svečiai gali pasirinkti sukirsti tik vieną cepeliną. Jis kainuos perpus mažiau.

Kokios cepelinų kainos kitur?

Kavinėje-bare „1925“ už cepelinų porciją teks pakloti 6,50 euro. Kavinėje „Monika“ už cepelinų porciją prašo 6 eurų. Bare „Lietuvos rytas“ – 6,50 euro, o už pusę porcijos teks sumokėti 4 eurus.

Regis, labiausiai piniginę paplonins cepelinai restorane „deCuba“ – jie čia kainuoja 7,50 euro. Tiek pat kainuoja ir skrudinti cepelinai. Net azijietiškų patiekalų kavinė „VietThai Azijos virtuvė“ siūlo paragauti didžkukulių. Jie čia kainuoja 5 eurus. „Vila Gražinoje“ cepelinais pasimėgausite už 6 eurus, o gruzdinti cepelinai čia kainuoja 5,70 euro. Kavinė „Sporto lizdas“ cepelinų porciją kviečia sušveisti už 5,50 euro.

BNS nuotrauka


Kavinėje „Pajūrio žibintas“ cepelinai, ko gero, yra vieni pigiausių J. Basanavičiaus gatvėje – vos 4 eurai už porciją. „Floros simfonijoje“ už cepelinus su mėsa sumokėsite 7,50 euro. Kavinėje „Čili pica“ cepelinų porcija kainuoja 4,49 euro, tiesa, be nuolaidos.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangoje atidaryta Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda  „Kas išsigando Šliūpo?“ , parengta pagal Miglės Anušauskaitės komiksų knygą. 


Šią savaitę Palangos senojoje gimnazijoje vieši aštuoni 11 klasių mokiniai ir du mokytojai iš Portugalijos mokyklos Agrupamento de Escolas de Paredes de Coura. 


Nuo Rusijos karių žiaurumų iš Bučos miesto pabėgusios 38 metų ukrainiečių menininkės Alinos Kosenko patirto siaubo dar nenuslopino Palangoje atrasta ramybė.


Mažosios bendrijos steigimas yra vis populiaresnis sprendimas, mažosios bendrijos steigiamos palyginti ne taip seniai. Mažoji bendrija (MB) yra tinkama verslo plėtrai šeimai ar vienam asmeniui, mažajai bendrijai gali priklausyti iki dešimties žmonių. Tai tobuliausias sprendimas smulkiam šeimos verslui. Profesionalūs specialistai pasirūpins mažosios bendrijos steigimu ir...


Poilsiautojų pramoginis plukdymas laivu nuo Palangos tilto atgaivintas tik XX a. ketvirtame dešimtmetyje. 1929 m. Kurorto inspekcijos leidinyje duomenys apie pramogas laivu jūroje dar nepateikiami , tačiau periodiniame leidinyje „Palangos pajūrys“ 1931 m. jau rašoma, kad Kurorto inspekcija yra įsigijusi motorinę valtį, kuri skirta ir gelbėjimo reikmėms, ir...


Jau seniai mieste sklando gandas, jog vėliau ar anksčiau bus uždaryta Palangos pradinė mokykla. Tai labai trikdo šios mokymo įstaigos darbą, mat kai kurie tėvai, prisiklausę tokių kalbų, bijo leisti vaiką į šią mokyklą, manydami, jog netrukus gali tekti ieškoti kitos mokyklos. Tačiau, kaip pastebėjo Švietimo skyriaus vedėja Laima Valužienė, tokius gandus ji jau...


Antano Mončio paroda – arčiau tėviškės

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2015 03 12 | Rubrika: Kultūra

Antradienis Darbėnuose – valsčiaus, kuriam priklausiusiame Mončių kaime gimė garsusis skulptorius Antanas Mončys – buvo neeilinė diena. Palangoje šešiolikti metai veikiantis Antano Mončio namai-muziejus, kurio ekspozicijas su džiaugsmu priima bei jų laukia garsiausi Lietuvos ir Europos muziejai bei galerijos, čia esančioje bibliotekoje pristatė parodą „Antano...


TAU senjorų išvyka į Kretingą

Lidija UMBRASIENĖ, 2013 04 18 | Rubrika: Miestas

Balandžio 10-11 dienomis TAU Kraštotyros ir turizmo bei dvasinio tobulėjimo fakultetų senjorai vyko į kaimyninį Kretingos miestą, garsėjantį vienuolynais, turtingu muziejumi, Žiemos sodu. Pirmiausiai apsilankėme pietinėje miesto dalyje iškilusiame uždarame šv. Klaros vienuolyne. Čia sesuo Virginija papasakojo apie šv. Klarą, gyvenusią prieš 800 m. Asyžiuje...


Kol Palangos miesto savivaldybės valdininkai laužo galvas ir ietis, kaip turėtų atrodyti paplūdimiai kitą sezoną, Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas gali gerokai pakeisti būsimą paplūdimio viešųjų vietų nustatymo ir rinkliavų už jas surinkimo tvarką. Minėtas teismas patenkino Seimo nario Prano Žeimio ieškinį ir pagal keturis iš penkių ieškinio punktų pripažino, kad...


Ar kurčnebyliai – pilnaverčiai visuomenės nariai? Į šį klausimą atsakyti gali tik tiesiogiai su šiais žmonėmis susiduriantys jų „gelbėtojai“ visose situacijose – gestų kalbos vertėjai, ir žinoma, jie patys. Kovoti dėl savo talentų pripažinimo, siekti išsilavinimo jiems – kur kas sunkesnis uždavinys nei galima įsivaizduoti. Apie iškylančias kliūtis kurčnebyliams sutiko papasakoti Palangoje...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius