KRETINGA – MAŽASIS LIETUVOS VATIKANAS

Kretingos rajonas – turtingas kraštas. Čia galite rasti ne vieną lobį. Tik lobis ne auksu žibės. Lobis, kurį atrasite, suteiks daugiau žinių, dvasinio gėrio, emocinio ir fizinio poilsio, smagių akimirkų. Kretingos vardas dažnai siejamas su mažuoju Lietuvos Vatikanu. Kodėl? Ogi todėl, kad Kretingoje veikia net penki vienuolynai, dvi bažnyčios ir kiti, ne mažiau svarbūs, sakralinės kultūros objektai. Kiekvienas jų saugo daugybę gražių istorijų ir paslapčių.
Vienas pagrindinių traukos objektų yra Viešpaties Apreiškimo Mergelei Marijai bažnyčios ir pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblis. Bažnyčią ir vienuolyną, anot legendos, J. K. Chodkevičius pastatė kaip padėką Dievo Motinai už laimėtą mūšį prie Salaspilio.
Vienuolyne ir bažnyčioje saugomi neįkainojami istoriniai objektai – knygos, paveikslai, religinis inventorius. Iki šiol čia galima pamatyti vienas seniausių durų Lietuvoje, seniausius šalyje veikiančius vargonus, stebuklingą Šv. Antano paveikslą, Chodkevičių šeimos sarkofagus, kriptas.
Pakvietęs į Kretingą pranciškonus, J.K. Chodkevičius tikėjo, kad jo dvasiniai patikėtiniai Kretingą ves teisingu keliu. Pranciškonai į miestą atsinešė ne tik tikėjimą, bet geriausias švietimo bei kultūros tradicijas. Iki šiol pranciškonai vykdo miesto įkūrėjo valią – bažnyčią gausiai lanko vietiniai tikintieji ir piligrimai iš svetur, ansamblyje vyksta klasikinės muzikos koncertai, mokslinės konferencijos.
Daugiau negu 400 metų Kretingoje veikiantis pranciškonų vienuolynas sudarė puikias sąlygas kurtis ir kitoms kongregacijoms. Be vyrų pranciškonų vienuolyno, mieste yra net keturi moterų vienuolynai. Arčiausiai bažnyčios įsikūrusi Švč. Širdies pranciškonių Misionierių kongregacija. Vienuolės dirba mokykloje, pas save priima vaikus, taip pat dvasinės pagalbos ieškančius žmones. Dar viena pranciškoniškos šeimos dalis - Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Pagalbos Šv. Pranciškaus seserų kongregacija. Seserys padeda puošti bažnyčią, ruošia vaikus Pirmajai Komunijai. Taip pat lanko vienišus žmones, ligonius, o pagrindinis jų tikslas yra apaštalauti tarp jaunimo ir suaugusiųjų. Dievo Meilės Misionierių kongregacija: seserys lanko šeimas, rūpinasi vargstančiais, namų neturinčiais žmonėmis. Pats uždariausias ir paslaptingiausias Šv. Klaros seserų vienuolynas. Seserys gyvena uždarą, kontempliatyvų gyvenimą.
Kretingos liuteronų istorija mieste siekia XVI amžių. Per keletą šimtmečių liuteronų bendruomenė turėjo ne vienerius maldos namus, kol 1899 metais buvo pašventinta šalia Rotušės aikštės stovinti neogotikinė liuteronų evangelikų bažnyčia. Prie jos atsiradimo prisidėjo ne vienas žmogus. Štai grafai Tiškevičiai, nors lankėsi Romos katalikų bažnyčioje, padovanojo beveik visus rąstus, reikalingus statyboms. Kretingos žydų bendruomenė paaukojo pinigų tam, kad liuteronai galėtų nusipirkti vitražus. Prūsijos karalius Vilhelmas II – padovanojo nemenką sumą pagrindiniam altoriui įrengti. Šioje bažnyčioje didžiausias turtas yra vieninga bendruomenė. Tačiau yra ir materialių lobių. Liuteronų bažnyčioje galima pamatyti dar 1785 metais garsaus vargonų meistro Johanno Preusso Karaliaučiuje gamintus vargonus.
Visus, įvažiuojančius ar išvažiuojančius iš Kretingos miesto, pasitinka bei palydi analogų Lietuvoje neturintis šviečiantis kryžius. Monumento aukštis siekia 12 metrų, o sutemus jis ryškiai šviečia. Šiuolaikišku ir unikaliu kryžiumi Kretingos pranciškonai įamžino 400 metų jubiliejų – prieš tiek laiko pranciškonai Kretingoje pradėjo savo veiklą.
Kretingos Lurdo grotą pranciškonai pastatė 1933 metais – tuomet tikrasis Prancūzijos Lurdas šventė 75-ąjį jubiliejų. Skirtumas tas, kad Prancūzijos grotoje vaikams Mergelė Marija pasirodė. Kretingoje toks stebuklas neįvyko, tačiau nuo seno tikima, kad šalia grotos tekantis šaltinis – stebuklingas ir gydantis. Kretingos Lurdas per atidarymo ceremoniją pritraukė net 25 tūkstančius maldininkų iš visos Lietuvos. Iškilmėse apsilankė pats tuometinis prezidentas Antanas Smetona. Per karą ir sovietmetį buvo sunaikintas balto marmuro Lurdo grotos altorius, tačiau iki šių dienų išliko grotą puošusios skulptūros, anuomet pargabentos iš Prancūzijos.
Vienas lankomiausių kapų senosiose Kretingos kapinėse yra vienuolio pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos kapas. XIX amžiuje tėvas Ambraziejus garsėjo savo pamokslais, buvo puikus pedagogas, tačiau žmonės pas jį eidavo ir kaip pas gydytoją. Botanikos ir medicinos studijų ragavęs tėvas Ambraziejus nagrinėjo gydomąsias augalų savybes ir buvo labai vertinamas kaip liaudies gydytojas. Kiekvieną pacientą J. A. Pabrėža palydėdavo malda, aprūpindavo gydomaisiais augalų mišiniais. Daugybė žmonių jam buvo dėkingi už pasitaisiusią sveikatą ar net išgelbėtą gyvybę. Tėvui Ambraziejui mirus, tik po kelių dešimtmečių kuklų kapą papuošė kryžius. Dar vėliau – tarpukariu – pranciškonų vienuolyno vadovo Augustino Dirvelės rūpesčiu, ant kapo pastatyta neogotikinė koplyčia. Ją kretingiškiai lanko iki šiol – uždegdami žvakes, prašo įvairių malonių. Tikima, kad pasimeldus prie šio vienuolio kapo, vyksta sveikatos stebuklai.
Sakralinių objektų galima rasti ir už Kretingos miesto ribų. Senovės pagonių šventyklos vietoje trykštantis Erškėtyno šaltinis garsėja savo stebuklingomis ir gydomosiomis galiomis. Žmonės nuo seno šaltinio vandeniu plauna akis ir veidą – tikima, kad vanduo ypač padeda turint regos problemų. Šalia šaltinio pastatyta koplyčia – krikščioniškos kultūros atspindys.
Įdomią istoriją turi Tūbausių kaimo šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčia: pradžioje buvusi medinė, susiklosčius palankioms aplinkybėms buvo perstatyta tvaresnėmis medžiagomis.
Įspūdinga savo architektūriniu stiliumi yra medinė Laukžemės šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčia – vaizdas vertas atviruko. Pati bažnyčia pastatyta XIX a. viduryje, tačiau jos viduje esantys lobiai yra gerokai senesni.
Šiuolaikiška, kukli šv. Motiejaus bažnyčia stovi Kūlupėnų kaime. Tai bendruomenės vieningumo ir gerumo įrodymas. Sklypą bažnyčiai padovanojo dvi kūlupėniškės, o dar viena – padovanojo klebonui sklypą, kurį pardavus užteko pinigų statybų pradžiai.
Visai neseniai, Žibininkuose, HBH pramogų komplekso įkurtame skulptūrų parke, pastatyta 10 m aukščio Kristaus Atpirkėjo skulptūra. Tai Rio de Žaneire stovinčios skulptūros replika, kuri keturis kartus mažesnė už originalą. Skulptūra simbolizuoja tai, kad mes tiesiame pagalbos rankas padėti vieni kitiems.
Tai tik keletas įdomesnių sakralinių objektų Kretingos rajone. Atvykę pamatysite jų žymiai daugiau.
Liuteronų bažnyčią vasaros sezono metu (nuo 06.01 iki 08.31) galima aplankyti kiekvieną šeštadienį nuo 14.00 iki 15.00 valandos. Ne sezono metu sekmadieniais - pusę valandos prieš mišias arba pusę valandos po mišių.
Artimiausių mišių Kretingos liuteronų bažnyčioje laikas:
kovo mėn. 24 d. – 11val., 30 d. – 19 val., 31 d. – 11 val.;
balandžio mėn. 14 ir 28 dienomis -11val.;
gegužės mėn. 5 d. – 13 val., 12 d. – 11 val., 19 d. – 13 val., 26 d. – 11 val.
5 Kretingos vienuolynus, Chodkevičių šeimos kriptą, bažnyčios bokštą galima aplankyti tik Kretingos rajono turizmo informacijos centro organizuojamų ekskursijų metu. Daugiau informacijos apie tai skaitykite www.aplankykkretinga.lt
Kaimų bažnyčios ir koplyčios lankytojams atveriamos tik per mišias ir atlaidus. Nesant progos lankymas galimas tik iš išorės.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
„ Jei žūsta gulbė, – žūsta, krinta žemėn gulbinas, sparnus suglaudęs, krinta žemėn neplasnodamas ...“ Daina „Tu man atleisk“, kartais vadinama analogų neturinti S. Povilaičio atliekama daina.
Kiekviena jūsų darbo diena kupina įtampos bei vis naujų iššūkių, tačiau, nepaisant kylančių sunkumų, kasdien skubate į pagalbą kiekvienam, kuriam jos prireikia. Jūsų tarnyba reikalauja ne tik ryžto, drąsios bei profesionalumo, bet ir žmogiškumo, supratimo, o svarbiausia – nuoširdaus noro padėti.
Pradėjau gyventi tuomet, kai sugebėjau atsispirti nuo dugno
2022 10 10 | Rubrika: Miestas
Kalbėti apie savo problemas, kai jos pradėtos spręsti arba išspręstos, yra viena, tačiau išdrįsti pripažinti sau ir tai paversti atspirties tašku – visai kas kita.
Rugsėjo 19 d. per vykstančius Šv. Mato atlaidus Grūšlaukėje (Kretingos raj.), Šv. Jono Nepomuko bažnyčioje atidaryta fotografijų paroda „Antano Mončio (1921–1993) Kryžiaus kelio stotys. Laonas“. Anksčiau eksponuota Palangos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, o dabar lankanti skulptoriaus ir jo tėvų amžinojo poilsio vietą, ši paroda – padėka gimtajai žemei, jos žmmonėms...
Vyriausybė nusprendė pratęsti karantiną iki gegužės pabaigos. Natūralu, kad jis psichologiškai veikia žmones: kol vieni dalijasi gerumu, dalyvauja labdaros akcijose, skiria daugiau dėmesio beglobiams gyvūnams, kiti piktinasi ribojimais ir draudimais ir net ieško psichologų ar psichiatrų pagalbos. „Palangos tiltas“ domėjosi, kaip karantinas ir saviizoliacija veikia...
Nuvylė reikšmingai datai paminėti skirtas žygis
2018 04 07 | Rubrika: Nuomonės
Balandžio 2 d, antrąją Šv. Velykų dieną, Palangos miesto gyventojai ir svečiai buvo kviečiami dalyvauti kasmetiniame žygyje „Gintaro kelias“ ir akcijoje „Riedam“ bei pasirinktu būdu įveikti maršrutą Palanga – Šventoji. Šis renginys skirtas paminėti 1921 m. kovo 30 d. Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos. Kasmet žygyje...
Įžiebti olimpinę ugnelę
2016 04 07 | Rubrika: Jūros vaikai
2016-04-06 Palangos senoji gimnazija atvėrė duris būsimiesiems gimnazistams – Palangos pradinės mokyklos mokiniams. Neišgąsdino mažųjų nei pavasarinis lietus, nei pirmas susitikimas su vyresniais draugais. Visi susirinkome įžiebti mažytes olimpinės ugnelės kiekvienoje širdelėje.
Kuo viliosime privačius investuotojus?
Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2014 01 23 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis
Lietuvoje vyksta įtemptos lenktynės dėl investuotojų dėmesio. Mūsų šalis ir taip negali pasigirti užsienio investicijų gausa. Jei ir atsiranda rimta kompanija, pasiryžusi savo milijonus įkišti į kokį nors apčiuopiamą pelną žadantį objektą Lietuvoje, prie jos rikiuojasi eilė savivaldybių, siūlančių savo teritorijas.
„Sveikatiadoje“ vaikai šoko ir mankštinosi pagal lotynų Zumbą
Agnė LEKAVIČIENĖ, 2012 03 01 | Rubrika: Sveikata
Vyresnio amžiaus žmonės, kalbėdami apie vaikystę mėgsta kartoti: „Per dienas laksčiau laukais, namuose manęs nematydavo“, arba „Troškau pažinti ir užuosti pasaulį, knygas skaičiau“. Juk vaikystė – pats nuostabiausias amžiaus tarpsnis. Tačiau naujos technologijos gerokai sumažino vaikų fizinio aktyvumo stoką, laisvalaikį jie praleidžia tūnodami prie...
Bendruomenė „Palangos Rytai“ – užburtame rate
Dalia JURGAITYTĖ, 2009 05 23 | Rubrika: Miestas
Prieš du dešimtmečius už Rąžės upelio suprojektavus naują gyvenamųjų namų kvartalą, jo gyventojai susibūrė į bendruomenę „Palangos Rytai“. Taip vadinamo Rytų kvartalo tiek senbuviai, tiek naujakuriai iki šiol susiduria su daugybe problemų.