„Ramybėje” prasiskleidusios P. Gailiaus „Les Roses pour Palanga”
„Tai – mano labai nuoširdus santykis su Palanga”, – tokius išvakarėse Lietuvoje gimusio, tarp Paryžiaus ir Provanso kuriančio dailininko Prano Gailiaus ištartus žodžius apie penktadienio vakarą galerijoje „Ramybė” pristatytą parodą „Les Roses pour Palanga“ („Rožės Palangai”) perskaitė juos – ir ne tik juos – užrašęs Paryžiuje gyvenantis rašytojas Valdas Papievis.
Keli sakiniai apie parodos autorių: 1928 m. Mažeikiuose gimęs P. Gailius per Antrąjį pasaulinį karą pasitraukė iš Lietuvos ir apsigyveno Strasbūre. 1950 m. studijavo F. Ležė (Fernand Léger) meno akademijoje, nuo 1953 m. – Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje. P. Gailiaus kūryba dinamiška, spontaniška, kartu disciplinuota bei racionali. Net ir gyvendamas Paryžiuje, menininkas niekuomet neatsisakė savito santykio su lietuvių kultūros paveldu, su išsaugotais gimtosios Žemaitijos prisiminimais. Dailininko P. Gailiaus kūrybos modernumas ir novatoriškumas slypi sėkminguose mėginimuose pasitelkti liaudies kūrybos tradicijas kuriant abstraktų ir pusiau abstraktų meną. Puošybinę liaudies dirbinių ornamentiką norėjo perkurti sudėtingesnėmis šiuolaikinio meno formomis ir tuo skyrėsi nuo daugelio kitų išeivijos dailininkų, vien paviršutiniškai perfrazuojančių tautodailės raštus. P. Gailiaus, vieno garsiausių lietuvių dailininko, kūrinių yra įsigiję Prancūzijos modernaus meno centras, Nacionalinė Prancūzijos biblioteka, Lietuvos muziejai bei kolekcininkai iš įvairiausių pasaulio šalių.
Pamatyti ne tik garsiojo tautiečio naujausių Palangai skirtų paveikslų bei ne vien į šį ciklą įėjusių darbų, bet ir pabendrauti su pačiu jų autoriumi penktadienio vakarą „Ramybėn” rinkosi P. Gailiaus kūrybos gerbėjai: palangiškiai, žemaičiai – P. Gailius iki šiol mintimis ir kūryba grįžta gimtojon Žemaitijon, – lietuviai iš mūsų šalies bei užsienio.
Proga ypatinga ne tik todėl, kad P. Gailius vėl vieši Lietuvoje ir kad šįkart į Palangą dailininkas atvežė jai dedikuotus darbus. Neseniai kūrėjui sukako aštuoniasdešimt penkeri. Tad ši paroda tapo puikia proga pasveikinti jubiliatą, kuris sako tokių sukakčių minėt nemėgstąs...
Vakarui dirigavęs parodos kuratorius, Užupio „Menų tilto“ galerijos šeimininkas Edvidas Žukas visų pirma žodį tarti pakvietė labai retai viešumoje kalbančią „Ramybės” šeimininkę Gaivą Samukienę, nuoširdžiai pasidžiaugusią tuo, kad P. Gailius, kuris ne tik ypatingas tapytojas, bet ir išties neeilinė asmenybė, vėl atvyko į jį gerbiančių ir mylinčių žmonių šeimą.
Pats gi E. Žukas sakė, jog keletą metų kartu su V. Papieviu ir palangiškiu rašytoju Rolandu Rastausku brandinę mintį „atsivilioti” P. Gailių į Palangą, ir nekart apie tai su juo kalbėję viešėdami pas dailininką Provanse. O šiemet įkalbinėta buvo itin intensyviai, nes metras švenčia gražų jubiliejų. Pats dailininkas, nors ir vaišintas E. Žuko keptu kugeliu, išsisukinėjęs, sakęs: „Pamirškit, jokio šventimo nebus”.
„Pats ciklas „Rožės Palangai” gimė spontaniškai, kai Pranas pamatė, kad nebeišsisuks iš šios kelionės, – juokavo E. Žukas. – Mes tikrai susidomėję laukėm: kas užgims? Kas per rožės? Kas per palinkėjimai Palangai? Dabar gi visi, kurie čia susirinko – o žmonių, mylinčių Praną, šį vakarą „Ramybėje” patys matot kiek daug – galime viską išvysti patys”.
Kaip ir G. Samukienę, taip ir Lietuvos ambasadorę Prancūzijoje Jolantą Balčiūnienę E. Žukas įtraukė į sveikinančiųjų P. Gailių ratą.
„Džiugu, kad turime galimybę išvysti ir pasidžiaugti vieno iš geriausių tebedirbančio ir Prancūzijoje tebegyvenančio dailininko darbais. Noriu paraginti jus ne tik žiūrėti, bet ir įsigyti – nes tai, ką matote, labai nebūdinga Pranui, taip jis niekada nedirbo. Prieš jus – visiškai laisvo žmogaus, kuris nebesiekia ir nesistengia patikti, kūriniai, liudijantys kūrėjo brandą visomis prasmėmis“, – kalbėjo J. Balčiūnienė.
Aplodismentai penktadienio vakarą skambėjo daug kartų. Ovacijų sulaukė V. Papievio surašytasis ir perskaitytasis manifestas „Rožės Palangai” bei Arkadijaus Gotesmano (oficialiai pristatomo „perkusija”, nors būrė jis pačiais įvairiausiais skambančiais instrumentais) kompozicijų lydima R. Rastausko skaitoma poezija – jiems ir pats P. Gailius plojo atsistojęs, kartodamas: „Man labai patiko”.
„Ačiū visiems, kas šalia manęs, ačiū jums, kad šįvakar čia apsilankėt, ačiū tiems, kas pakvietė ir padėjo čia atvažiuoti. Ačiū Valdui, kuris gerai „sudėjo” mūsų plepalus vakar vakare. Man labai malonu čia būti, turėti parodą ir tikėtis, kad ne paskutinį sykį...” – nuoširdžiai kalbėjo susirinkusiesiems P. Gailius.
O į E. Žuko užduotus klausimus: „Kas užgims? Kas per rožės? Kas per palinkėjimai Palangai?” – atsako po ketvirtadienio pokalbių, kai buvo kabinama paroda, V. Papievio surašytasis manifestas „Rožės Palangai”.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
O kam toks šukos? Pasipureni plaukus ir nusišypsai veidrodžiui...
2024 02 22 | Rubrika: Miestas
Lauke tyliai sninga. Aukštos eglės, tarsi baltos kolonos ,apglėbusios čia stovintį pastatą, dvelkia tyla ir ramybe. Šimtmečiais alsuojančioje ramybėje niekas nesikeičia: pastato misija taip pat aiški – tarnauti žmogaus sveikatai.
Išėjo... Vos prieš tris dienas, kovo 26 d., Algirdas Karačionka, buvęs ilgametis Palangos senosios gimnazijos direktorius, sutiko savo 71-ąjį gimtadienį. Deja, šiandien mus pasiekė skausmingai liūdna žinia – Algirdas mus paliko...
Palangos savivaldybė kreipėsi į Kultūros paveldo vertinimo tarybą peržiūrėti, ar obeliskas žuvusiems sovietiniams kariams kurorte vertas būti kultūros vertybių sąraše. Tad koks likimas laukia jo? „Šis klausimas karo Ukrainoje ir ypač mūsų miesto brolio Bučos sunaikinimo ir išniekinimo akivaizdoje, viena vertus, yra kaip niekad aktualus, tačiau, kita vertus, ne mažiau jautrus ir problemiškas,“...
Po Palangos pliaže žmonių apsupto ruonio vaizdų – gamtininkų prašymas: palikime jį ramybėje
"Delfi", 2021 10 12 | Rubrika: Miestas
ietuvos pajūryje neretai galima pastebėti pailsėti ant kranto išlipančių ruonių. Visai neseniai vienas jų užfiksuotas Palangoje. Gyventojai dažnai mano, kad šiems gyvūnams reikia pagalbos ir svarsto, kur kreiptis, tačiau specialistai sako, kad jei ruonis nesužeistas, jį derėtų palikti ramybėje, antraip – tik pakenksime, rašo Viktorija Dačinskaitė delfi.lt
Žiežirbas įskėlė daugiabutyje atlikti darbai 3
Rasa GEDVILAITĖ, 2018 05 17 | Rubrika: Miestas
Į redakciją užsukusi palangiškė Birutė Intienė papasakojo, dėl kokių priežasčių jai sukėlė pyktį jų daugiabučio namo administratorė – UAB „Palangos butų ūkis“. Kaip aiškino moteris, stogo kaina – pernelyg didelė, tokiomis kainomis tris kartus stogą būtų buvę galima uždengti, medžiagų pripirkta daugiau nei reikėjo, vamzdžiai sutvarkyti taip pat...
Sukčiai vis dar nepalieka palangiškių ramybėje
2017 01 09 | Rubrika: Kriminalai
Nusikalsti linkę asmenys sugalvoja vis naujų legendų pinigams išvilioti. Per 2016 m. gruodį Palangos gyventojai pranešė apie 5 telefoninius sukčius. Galima numanyti, kad tokių skambučių sulaukė ir daugiau miesto gyventojų. Dviem atvejais sukčiai džiaugėsi grobiu.
Žemaitijos sūnau, ilsėkis ramybėje aukštaičių žemėje...
Vitalius Bernardas LITVAITIS, 2013 11 25 | Rubrika: Miestas
2012 m. spalio 2 d. „Palangos tilte“ buvo paskelbta publikacija „Jonas Piktuižis pasiaukojęs Tėvynės laisvei“. Straipsnyje aprašytas kario savanorio gyvenimas, jo karinė karjera bei žūties aplinkybės. Primenu, kad jaunesnysis puskarininkis J. Piktuižis žuvo kovoje už Lietuvos nepriklausomybę su maištininko Liuciano Želigovskio kariauna, būdamas dar...
Medinės architektūros šedevrai – „Jūros akis“ ir „Mahorta“
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 07 29 | Rubrika: Kultūra
Liepos 6 dieną Palangoje startavo interaktyvus pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“, pristatantis miesto svečiams ir patiems palangiškiams 20 objektų, ne tik puošiančių kurortą nuo grafų Tiškevičių laikų ir pripažintų saugotinomis kultūros vertybėmis, bet ir tokių, kurie iki mūsų dienų neišliko. Šis projektas – lyg įžanga į...
Įgyvendinus ES remiamus projektus Gintaro muziejus taps labiau lankomas
Ugnė RAUDYTĖ, 2011 06 07 | Rubrika: Miestas
Palangoje jau baigtas įgyvendinti Europos Sąjungos projektas „Palangos Gintaro muziejaus reprezentacinių rūmų restauracija ir jų pritaikymas šiuolaikiniams kultūrinio turizmo poreikiams“. Šis projektas yra pirmasis ilgalaikės Palangos gintaro muziejaus plėtros ir Palangos dvaro sodybos rūmų panaudojimo turizmui strategijos įgyvendinimo etapas, kuriuo buvo siekiama atlikti pirmaeilius...
Ramybės užuovėjoje internetas nekainuoja
Miglė IVANAUSKAITĖ, 2009 07 04 | Rubrika: Miestas
Jaukioje ramybėje skendinti Palangos vasaros skaitykla – puikiausia vieta norintiems atsikvėpti ir pailsėti nuo J.Basanavičiaus gatvės šurmulio. Nuo birželio vidurio čia užsukęs lankytojas turi galimybę ne tik perskaityti mėgstamą spaudą ir literatūrą, bet ir nemokamai naudotis internetu.