PRISIMENANT 75 – ERIŲ METŲ SENUMO PALANGIŠKIŲ TREMTIES ISTORIJĄ

Palangos tiltas, 2024-03-27
Peržiūrėta
1041
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palangiškiai tremtiniai dirba Krasnojarsko lentpjūvėje
Palangiškiai tremtiniai dirba Krasnojarsko lentpjūvėje

Antroji pagal didumą deportacija – vežimas „Priboj“ (bangų mūša) Lietuvoje vyko Lietuvos SSR Ministrų Tarybos bei LKP (b) CK pasiūlymu deportuoti „Banditų ir buožių“ šeimas. 1949 m. vežama dviem etapais: kovo 25-28 d. ir visą balandžio mėn. Šeimų ir atskirų pavienių asmenų „medžioklė“ dar vykdyta gegužės, birželio ir liepos mėn. Lietuvos SSR LKP (b) CK pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus raportavo SSSR KP pirmajam sekretoriui G. Malenkovui, kad iš Lietuvos buvo išvežta 9844 šeimos – 33500 žmonių.

Šita tragedija neaplenkė ir Palangos valsčiaus. 1949 m. kovo 25 d. 6 val. ryto, per katalikų Viešpaties apreiškimo Šv. Mergelei Marijai šventę, NKVD kareiviai Kunigiškėse apsupo Petrauskių ir Sermončių, Monciškėse – Večerskių, Šventojoje – Verdzinskų ir Moricų, Žibininkuose – Vainorų, Vilimiškėje – Montvydų, Burbų, Bučmių, Tarvydų, Lapinskų sodybas. Toliau buvo „šluojamas“ Būtingės kaimas. Iš jo ištremtos Bieliauskų, Gabrėnų, Neverauskų, Ektų, Štalų, Rožių šeimos. Iš Palangos sovietai išvežė Jašinskienės, Paulikų, Dzimidų šeimas. Iš viso buvo išvežta apie 100 žmonių.

NKVD karininkas duodavo porą valandų mantai susikrauti į sunkvežimį, o stribai tuo metu šmirinėdavo po sodybą, tykodami ką nors geresnio nugvelbti. Vėliau sunkvežimiai su žmonėmis ir manta pajudėjo link Kretingos, į geležinkelio stotį. Iš ten prasidėjo ilga kelionė į Sibirą.

Daugiausiai palangiškių buvo nuvežti į Irkutsko, Krasnojarsko, Tomsko, Novosibirsko kraštus. Atvežus buvo pasakyta – „Na vsiegda“ (visam gyvenimui). Bet iškentėjom – kas 10, o kas ir 25 metų golgotą. 1959–1963 metais didžioji dalis buvome išleisti.

LKP pirmojo sekretoriaus A. Sniečkaus nurodymu ne visi galėjome sugrįžti į savo gimtą Tėvynę. Bet, nugalėję visas kliūtis, sulaukėme Sąjūdžio laikų. 1988 m. lapkričio 12 d. įkūrėme Palangos Tremtinių kubą, o dabar esame Lietuvos politinių kalinių, tremtinių sąjungos Palangos filialas. Filialo nariai – dauguma tremtin kartu su tėvais nuvežti vaikai ir ten gimę vaikai. Stengiamės išsaugoti mūsų tautos tragišką istorijos atmintį pasakodami apie savo išgyvenimus vaikams ir anūkams, bendraujame su moksleiviais, įkūrėme muziejų.

Primename, kad šiemet kovo pabaigoje ir balandžio mėn. – baisiųjų įvykių 75–osios metinės!

Visus Palangos tremtinius ir jų šeimos narius sveikiname su Šv. Velykomis, su atėjusiu pavasariu, linkime sveikatos ir viliamės, kad niekam daugiau neteks išgyventi tokių istorinių patirčių.

Palangos filialo tremtinių valdyba ir Taryba

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Minint Europos paveldo dienas, Palangos miesto savivaldybė kurorto gyventojus ir svečius pakvietė į temines ekskursijas, kurių metu pristatytas grafų Tiškevičių paveldas Palangoje ir Kretingoje. Dviejose ekskursijose dalyvavo per 50 gyventojų iš įvairių šalies miestų.


„Atšventęs savo šešiasdešimtmetį ir išgirdęs labai daug gražių sveikinimų, pagyrų, tarsi pajutau, kad viskas, nebeturiu daugiau ko siekti, turiu sustoti, tad pasitraukiau į kitokį gyvenimą“, – prisipažino žymus palangiškis fotomenininkas Adas Sendrauskas. Po septynerių metų, vėlgi artėjant jo gimtadieniui, jis vėl visus pakvies į labai daug prisiminimų sužadinsiančią savo parodą, simboliniu...


Trumpam grįžkime prie istorijomis apipintos vidaus reikalų ministrės spaudos konferencijos, kurioje ji tvirtai pareiškė „politinę valią“ privatizuoti VRM priklausančius reabilitacijos centrus. Neatsakytų klausimų daug. Pirmiausia, išskirtinai valdančiajai daugumai priklausantys Seimo Antikorupcijos komisijos nariai man, kaip Komisijos pirmininkui, pareiškė pretenzijas, kodėl aš pasinaudojau...


Birželio 14-ąją buvo minima Gedulo ir vilties diena, primenanti skaudžią tautos istorijos dalį, kai žmonės buvo pradėti tremti 1941 metais į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Toji diena visada paminima buvusių tremtinių ir jų šeimų. Šiemet paminėtas ir tremties 70-metis, kai 1949 m. buvo vykdomi patys masiškiausi trėmimai. Dar kiek anksčiau nei dauguma buvo ištremta...


Trečiadienio vakare Palangos tremtiniai, politiniai kaliniai kartu su kitais visuomenės nariais minėjo Gedulo ir vilties dieną. Prisiminti skaudūs tremties pradžios Lietuvoje įvykiai. Net ir praėjus 76 metams, tremtiniai su giliu skausmu pamena kiekvieną akimirką, kai buvo prievarta išvežti iš savo gimtųjų namų. „Dabar daug žmonių emigruoja, gyvena ir dirba užsienio...



„Rašydama prisiminimus, kuriais pirmiausia ketinau pasidalinti su savo vaikais ir kurie vėliau sudėti į knygą „Likimo išbandymai“, norėjau tremtį išgyvenusius politinius kalinius parodyti ne kaip aukas, o kaip žmones, išlikusius žmonėmis net tokiose baisiose sąlygose“, - sakė gausiai į savo knygos pristatymą Palangos viešojon...


Istorija visad verta pagarbos. Didžioji, vertingiausioji šio Baltijos kranto išminčių dalis – Palangos „panteone“. Kapinaitėse, kur žmogiškoji ekonomika, santvarkos, konfliktai, intrigos, rietenos, pavydas, klastos neturi jokios galios. Tačiau būtent iš ten į mūsų širdis sugrįžta atsiminimai apie geruosius palangiškių darbus....


„Čia gamta derinama su menu“ – tokiu Botanikos parko architekto E. F. Andre šūkiu vadovaudamiesi Palangos kultūros centro specialistai dėliojo šventės programą. „Siekėme šeštadienį parką padaryti tokį, kuris atspindėtų ne vieną konkretų laikotarpį, o viso šimtmečio dvasią“, - sakė šventės organizatorė, Kultūros centro...


Praėjusį antradienį visa Lietuva minėjo Gedulo ir vilties dienos 70-ąsias metines, ne išimtis ir palangiškiai. Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos skyriaus nariai iškilmingai minėjo šią dieną, kuri istorijoje palikusį gilų ir skausmingą pėdsaką. Palangiškiai šią dieną minėjo su akcija „Uždekim žvakutes sielvarto stotyse“, filmo „Misija Sibire“ peržiūra, ekspozicijos lankymu...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius