Palangos pulsas

Svečiai dalyvauja ekskursijose
Palangoje apsistoję svečiai mėgaujasi ne tik jūra – aktyviai dalyvauja ekskursijose po kurortą. Palangą savo poilsiui pasirinkę svečiai vis aktyviau renkasi ne tik pasyvų poilsį, bet ir galimybę „atrasti“ dar nematytą Palangą. Tad kurorto Turizmo informacijos centro siūlomos nemokamos apžvalginės ekskursijos po Palangą nestokoja populiarumo. Ekskursija pėsčiomis po Palangą prasideda nuo miesto centro – susirinkę prie Turizmo informacijos centro, esančio Vytauto gatvėje, ekskursantai kartu su gidu patraukia Vytauto gatve iki Birutės parko. Pakeliui jie iš gido sužino daug įdomybių, kurių dar nebuvo girdėję apie Palangą, nors poilsiauti į didžiausią šalies kurortą atvyksta kasmet. Norintieji, pasibaigus ekskursijai, gali savarankiškai apsilankyti parke esančių grafų Tiškevičių rūmuose įsikūrusiame Gintaro muziejuje.
Šios nemokamos ekskursijos rengiamos kiekvieną pirmadienį – lietuvių kalba jos vedamos 10 val., rusų kalba – 17 val. Susidomėjusieji raginami iš anksto užsiregistruoti Turizmo informacijos centre.
Turistams siūloma ir daugiau ekskursijų: antradieniais autobusu vykstama į Kretingą, trečiadieniais – į Klaipėdą, ketvirtadieniais – į Nemuno deltą, penktadieniais – į Neringą, šeštadieniais – į Telšius, o sekmadieniais – į Liepoją. Šios ekskursijos yra mokamos, į jas registruotis kviečiama tel. 8 460 48811. Bilietus galima įsigyti Turizmo informacijos centre (Vytauto g. 94).

Nemokamų kino seansų savaitgalis Palangoje
Tris mėnesius populiariausius „Kino pavasario“ filmus nemokamai rodantis projektas „Kino karavanas“ vėl atvyksta į Palangą. „Kino karavano“ seansai pajūryje:liepos 14 d. 22 val. kultūros pievoje „I Love Palanga“ „Lumière!“,liepos 15 d. 22 val. kultūros pievoje „I LovePalanga“ komedija „Tyli naktis“,liepos 27 d. 22.15 val. Klaipėdos Dienovidžio skvere komedija „Tyli naktis“,liepos 28 d. 22.15 val. Klaipėdos Dienovidžio skvere drama „Kandelarija“.

Paroda apie Lenkiją
Parodos apie Lenkiją atidarymas numatomas liepos 10 d. 11 val. Antano Mončionamų-muziejaus prieigose. Paroda susideda iš 11 metalinių stovų (išmatavimai: 123 cm pločio x 200 cm aukščio) su prie jų pritvirtintomis aliumininėmis plokštėmis (ant jų išspausdintos fotografijos). Paroda pritaikyta eksponuoti lauko sąlygomis. Paroda parengta lietuvių kalba. Paroda pristato šiuolaikinę Lenkiją: jos miestus, svarbiausius paveldo objektus, gamtą, madą, virtuvę ir mokslą. Per Lenkiją teka Vysla. Būtent ant šios upės krantų užaugo įžymūs šių laikų lenkai, tokie kaip popiežius Jonas Paulius II ir LechWałęsa, tačiau šiandien laisvos Lenkijos simbolis yra futbolininkas RobertLewandowski.

Palangoje vyks „Šopturgis“
Ilgąjį liepos savaitgalį, 6-7 dienomis, vasaros sostinė Palanga kvies atsinaujinti ir apsilankyti stileivų pamėgtoje mados ir grožio fiestoje „Šopturgis”. Pačioje kurorto širdyje, J. Basanavičiaus gatvėje esančiame Vasaros parke, lankytojų lauks geriausi Lietuvos kūrėjai, kurie padės „apsišopinti” nuo galvos iki kojų. Renginio organizatoriai teigia, kad tai pirmas kartas, kai ši mugė vyks Palangoje ir ypatinga bus ne tik vieta, bet ir data: „Mes ilgai ieškojome šiai mugei tinkamos erdvės ir labai apsidžiaugėme sužinoję apie J. Basanavičiaus gatvėje įsikūrusį Vasaros parką. Su grįžtančia vasariška kaitra į šventinę mugę atkeliaus daugybę stilių bei kokybę simbolizuojančių prekinių ženklų iš visos Lietuvos:„Varlių spinta”, „Rene deco”, „TaškU”, „Mano PYPLIUS”, „Kaip tu?”, „Ocdeco”, „Peepo” ir kt. Čia mados gurmanai galės ne tik gyvai pabendrauti su jų mėgstamų gaminių autoriais, bet ir pasikonsultuoti įvairiais grožio ir stiliaus klausimais. Jau šį penktadienį ir šeštadienį nuo 11 iki 21 valandos apsilankykite Vasaros parke, adresu J. Basanavičiaus g. 43 ir pasiruoškite būti maloniai nustebinti geriausių Lietuvos kūrėjų darbais, stiliaus konsultacijomis, aktyviomis lauko pramogomis, vasariška kaitra ir gera nuotaika alsuojančioje mados bei stiliaus šventėje“.

Birutės parke – meditacija su gongo garsais
Liepos 15 d., rugpjūčio 19 d. ir rugsėjo 2 d. 18 val. Palangos Birutės parke šalia rotondos vyks meditacija su gongo garsais. Renginys nemokamas. Kviečiame dalyvauti. Renginio organizatoriai pasilieka teisę filmuoti ir fotografuoti vykstančius renginius. Daugiau informacijos: tel. 8 624 57998, arba el. paštu [email protected].

Palangoje ruošiamasi riboti barų licencijas
Palangoje viešosios tvarkos neužtikrinantiems barams ruošiamasi riboti licencijas, pranešėtelevizijos laida „Laba diena, Lietuva“. „Praėjusią savaitę, pirmadienį, meras sušaukė visų klubų savininkus, taip pat dalyvaujant policijos komisariatui ir savivaldybės atsakingoms tarnyboms buvo pareikštas ultimatumas, kad savininkai per savaitę laiko pateiktų veiksmingą priemonių planą visoms toms problemoms spręsti, –sakė Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė. – Jeigu tai nebus padaryta, savivaldybės meras pats imsis sušaukti neeilinę tarybą ir apriboti alkoholio licencijos laiką nuo 24 valandos iki 8 valandų ryto“. Su tokiu siūlymu į Palangos savivaldybę kreipėsi kurorto policija. „Yra keletas vietų, kurios nesikeičia, iš kurių nuolat gaunami pranešimai. (...) Siekdami mažinti tą skaičių, kad ten būtų geresnė situacija, kreipėmės į savivaldybę, kad priimtų tam tikrus sprendimus“, – sakė Palangos policijos komisariato vadovas Algirdas Budginas. Pasak jo, vyrauja pranešimai apie triukšmą, neblaivius asmenis, muštynes, vagystes. Yra atvejų, kai nukenčia žmonės, pradedami ikiteisminiai tyrimai. Administracijos vadovės teigimu, savivaldybė jau ne vienerius metus įstaigas bausdavo administracinėmis baudomis, tačiau šios nėra didelės, todėl rezultato nedavė.

Kas slypi užrakintuose Palangos bažnyčios rūsiuose
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje visai neseniai duris atvėrė apžvalgos bokštas, tad kurorto lankytojai skuba pažvelgti į miesto apylinkes iš paukščio skrydžio. Tuo tarpu portalas lrytas.lt pasidomėjo, kas slypi populiarėjančios Palangos bažnyčios rūsiuose. Jų duris klebono Mariaus Venskaus leidimu pravėrė zakristijonas Alfredas Umbrasas. Bažnyčios kieme, priešais rūsio duris, yra kapas, ant kurio – keturių žmonių atminimas. „1944 metais, kai jau buvo priartėjusi rusų armija, šioje vietoje ant gyvenamojo namo nukrito bomba. Vokiečių atakos metu šie žmonės žuvo, todėl buvo palaidoti bažnyčios kieme“, – rakindamas duris pasakojo A. Umbrasas.
Pravėrus duris ir mūriniais laiptais lipant žemyn į Palangos bažnyčios rūsius, mus pasitinka advento laukianti prakartėlė, kitoje pusėje – nebenaudojami seni vargonai. Apie 100 kv. metrų plote laikomi įvairiausi bažnyčios reikmenys – paveikslai, žvakidės, religinių apeigų apranga, dekoracijos, senos knygos, spintos ir komodos.
Tarp daugybės daiktų žvilgsnis užkliuvo už metalinio kibiro, prie kurio rankenos buvo pritvirtinta grandinė – po dulkėtu dangčiu slypėjo gilus, mūrinis šulinys, jo dugne – skaidrus vanduo. „Šulinys yra, vandens yra – karo metu žmonės čia išgyventų. Lieka tikėtis, kad karo nebus“, – sakė zakristijonas. Tiesa, šulinys dabar nenaudojamas – bažnyčioje yra vandentiekis. Pačiame rūsyje įrengtas ir šildymo mazgas. „Kai visoje Palangoje sovietmečiu buvo diegiamos šildymos sistemos, ji įrengta ir Palangos bažnyčioje. Beje, ši bažnyčia sovietų okupacijos metu nebuvo paversta sandėliu, kaip kad kitur. Čia vyko pamaldos“, – pasakojo A. Umbrasas.
Rūsiuose, kur laikoma daugybė istorinių reliktų, įrengta ir priešgaisrinė sistema. Senovinėms knygoms ir daiktams bus pastatyta ugniai atspari spinta. Palangos bažnyčios rūsiuose ir palėpėje laikomi senovinai daiktai: knygos, paveikslai, liturginių apeigų reikmenys. Kaip tik šią vasarą bažnyčios bokšte atidaryta apžvalgos aikštelė, sutvarkytos palėpės, o kai kurie istoriniai daiktai atsidūrė rūsyje. Kaip minėjo zakristijonas, ateityje planuojama bažnyčioje atidaryti ir muziejų, kur bus eksponuojami įvairiausi istoriniai objektai. Zakristijonas iš archyvų ištraukė šimtmečius menančių daiktų – lenkų kalba dar XIX amžiuje spausdintų maldaknygių, enciklopedijų, lotyniškų Romos mišių, kirilica pažymėtų senų varpelių, šviestuvų, paveikslų. Anot zakristijono, rūsiai įrengti tik toje pusėje, kur yra bažnyčios altorius – po pagrindiniu bažnyčios grindiniu požemių nėra.
Apsilankymo metu Palangos bažnyčioje Klaipėdos pasauliečių pranciškonų ordinui buvo perduota pranciskoniškosios šeimos karalienės ikona, sukurta 2018 metais Lietuvoje rengiantis trečiajam europos OFS ir Jaupra kongresui. Ikona nuo kovo mėnesio tęsia piligrimystę po Lietuvą ir Europą.
Pirmoji Palangos bažnyčia iškilo 1554–1590 metais. Po beveik 200 metų toje pačioje vietoje buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia. Kai XIX a. pabaigoje Palanga ėmė populiarėti kaip kurortas, klebonas Juozapas Šniukšta inicijavo naujos bažnyčios statybas. Neogotikinio stilaus raudonų plytų bažnyčia buvo suprojektuota švedų architekto K.L Strandmanno. Mediena statyboms buvo parūpinta iš grafo Tiškevičiaus miškų, akmenys pamatams buvo vežami iš jūros. 1899 metais pašventintas tik kertinis akmuo, o jau 1906 metais pašventinta visa, 24 metrų aukščio bokštą turinti bažnyčia. Ji užbaigta 1907 metais – tai liudija ir romėniški skaičiai virš pagrindinių vartų.
Neogotikinės bažnyčios interjerą puošia virtražai „Apreiškimas“, „Klūpanti Marija“ ir „Elžbietos aplankymas“, Tulūzoje, J. Monna dirbtuvėse pagaminti balto marmuro altoriai. 1931 m. Palangos bažnyčios bokšte sumontuotas Vokietijoje pagamintas laikrodis. Jo mechanizmas prijungtas prie didžiausio iš keturių bažnyčios bokšte kabančių varpų. 1976–1978 m. pastatyti nauji šešiolikos registrų meistro E. Aleknos pagaminti vargonai, kuriuos visai neseniai pakeitė Belgijoje pagaminti kompiuteriu valdomi vargonai.

Keičiasi vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo sistema
Nuo liepos 1 dienos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo sistema veiks centralizuotai, todėl nuo liepos 1 dienos keičiasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų kontaktai.
Nuo liepos 1 dienos visi Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse esantys Vaiko teisių apsaugos skyriai tampa pavaldūs centrinei vaiko teisių apsaugos institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).
Šiuo metu yra itin aktyviai ruošiamasi vaiko teisių apsaugos sistemos centralizacijai, išgryninamos valstybės vaiko teisių institucijų funkcijos – teisinė vaiko teisių apsauga atskiriama nuo savivaldos funkcijų – socialinės vaiko apsaugos. Vykdoma maksimali šių institucijų darbo koordinacija ir bendradarbiavimas.
Nuo liepos 1 dienos bus atsisakyta perteklinių Vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijų, formuojama vienoda teisės taikymo praktika Lietuvoje, visoje šalyje bus dirbama pagal vienodus standartus – vienijančias vertybes ir tikslus, vykdant vieningus veiksmus.
Nuo liepos 1 dienos Tarnybos užduotis – nepertraukiamas, visą parą veikiantis vaiko teisių apsaugos užtikrinimas. Siekiant užtikrinti nepertraukiamą vaiko teisių apsaugą sukurti nauji įrankiai.
Nuo liepos 1 dienos atsiranda atvejo vadybininkai, kurie užtikrins operatyvaus pagalbos organizavimo vaikui ir šeimai inicijavimą ir koordinavimą. Taip pat veiks mobilios komandos, kurias sudarys psichologas, socialinis darbuotojas ir specialistas, dirbantis su priklausomybę (-es) turinčiaisiais. Jos teiks pagalbą šeimai ir vaikui dėl nustatyto antrojo grėsmės vaikui lygio, paimtam iš atstovų pagal įstatymą (tėvų).
Visi vaiko teisių apsaugos specialistai vadovausis viena grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarka.
Keliami aukštesni reikalavimai Tarnyboje dirbančių specialistų kvalifikacijai, siekiama efektyvesnio darbo organizavimo, išteklių panaudojimo.
Po liepos 1 dienos bus skiriama daugiau dėmesio vaiko teisių pažeidimų prevencijai, informacijos teikimui, konsultavimui, švietimui, paslaugų suteikimui tėvams. Bus siekiama efektyvesnio resursų paskirstymo atstovaujant šeimą aukštesnės instancijos teismuose, vaiko teisių apsaugos sistemos operatyvumo ir efektyvumo.
Ką reikia žinoti?Tarnyba reaguos į galimus vaiko teisių pažeidimus visą parą, švenčių ir poilsio dienomis.Vaiko teisių apsaugą užtikrinti padės atvejo vadybininkai.Pagalbą šeimai, kai vaikui nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis ir dėl šios priežasties vaikas bus paimtas iš atstovų pagal įstatymą (tėvų), teiks Tarnybos mobilioji komanda (psichologas, socialinis darbuotojas ir specialistas, dirbantis su priklausomybę (-es) turinčiaisiais).Visi vaiko teisių apsaugos specialistai vadovausis viena grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarka ir naudos vienodus grėsmės vaikui lygio vertinimo instrumentus.Bus užtikrinamas vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo organizavimas ir globos (rūpybos) priežiūros koordinavimas.Asmenys, kurių darbas ar veikla susiję su vaikais, turintys įtarimų ar informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą (smurtą prieš vaiką ir pan.), privalo apie tai pranešti vaiko teisių apsaugos specialistams, policijai.Vaiko teisių apsaugos gynėjų kontaktai: www.vaikoteises.lt.Nuo birželio 26 dienos veikia bendras informacinis Tarnybos telefonas: 8 615 88 088.

Sodo bendrijos „Darba“ susirinkimas
Liepos 21 d., šeštadienį, 14 val. šaukiamas visuotinis s/b „Darba“ narių susirinkimas, kuris vyks Gervuogių take 16, Palangoje, pas valdybos pirmininkę.
Dienotvarkėje:Dėl valdybos narių, pirmininko, iždininko ir revizoriaus rinkimų.Dėl 2018 m. piniginių lėšų ataskaitos ir naudojimo.Kiti aktualūs klausimai.
Nesusirinkus s/b „Darba“ narių kvorumui, pakartotinis narių susirinkimas tuo pačiu adresu ir neįvykusio susirinkimo darbotvarke bus šaukiamas rugpjūčio 5 d., sekmadienį, 14 val.
Pasiūlymus į valdybos narius galima teikti adresu Gervuogių t. 16, Palanga, nuo 18 iki 20 val.

Įdomi paskaita
Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras liepos 9 d. 17 val. šeimas kviečia į paskaitą „Pozityvus bendravimas šeimoje“. Lektorė – Indrė Gaudiešiutė, edukologė, dula, VšĮ „Būties jaukuma“ vadovė. Į paskaitą kviečiami tėvai su vaikais. Jų užimtumu visą paskaitos laiką rūpinsis animatoriai. Paskaita vyks Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Vytauto g. 61). Daugiau informacijos: tel. 8 687 42359, el. p. [email protected].

Populiariausi vardai – Lukas ir Lėja
Šiemet gimusiems berniukams dažniausiai registruojamas Luko, mergaitėms – Lėjos vardas. Šie vardai iš pernai metų populiariausiųjų sąrašo išstūmė Mato ir Emilijos vardus.
Pagal šiemet gimusiems šalies gyventojams suteikiamų vardų populiarumą pirmąjį pusmetį taip pat dominavo berniukiški Mato, Kajaus, Jokūbo, Jorio, Nojaus, Beno, Domo, Jono ir Dominyko bei mergaitiški Emilijos, Amelijos, Gabijos, Kamilės, Luknės, Emos, Gabrielės, Patricijos ir Austėjos vardai.

Ką labiausiai domina ES projektų aptarimai
Nors daugelis Klaipėdos apskrities gyventojų mato tiesioginę Europos Sąjungos (ES) investicijų naudą, tačiau tik maža dalis jų yra dalyvavę viešuose ES investicinių projektų svarstymuose, tai parodo atliktas tyrimas. Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, tai daryti ir savo nuomonę pareikšti Kretingos ir Skuodo rajonuose norėtų po 59 proc., Neringoje – 55 proc. gyventojų.Klaipėdoje, Palangoje bei Klaipėdos ir Šilutės rajonuose ES finansuojami projektai domina mažiau gyventojų – dalyvauti jų svarstymuose norėtų atitinkamai 42 proc., 45 proc., 37 proc. ir 48 proc. apklausos dalyvių.Tuo tarpu aktyviausiai Klaipėdos apskrityje į viešuosius aptarimus įsitraukia neringiškiai – 17 proc. jų jau yra dalyvavę tokiuose renginiuose. Klaipėdos mieste viešuose projektų svarstymuose dalyvavo tik 7 proc., Klaipėdos rajone – 9 proc. gyventojų.
Apklausa taip pat atskleidė, kad ES finansuojamų projektų vykdytojai bendruomenes vangiai įtraukia į aptarimus ir nesistengia ieškodami gyventojų palaikymo. 25 proc. visų Lietuvoje apklaustų respondentų teigė, kad visiškai nėra informuoti apie jų regione vykdomus ES projektus, o 21 proc. pažymėjo, jog nieko nėra girdėję ir apie viešus šių projektų svarstymus.