Palangos pulsas

ES investicijos: Klaipėdos apskrities savivaldybėms reikia pasitempti
Sudarius Lietuvos savivaldybių atvirumo Europos Sąjungos (ES) investicijoms indeksą, paaiškėjo regionai, kuriuose gyventojai dažniausiai naudojasi šių investicijų rezultatais, labiausiai jaučia jų poveikį gyvenimo kokybei ir daugiausiai domisi ES finansuojamais projektais. Pagal šį indeksą Klaipėdos apskrityje šalies vidurkį lenkia tik Neringos ir Šilutės r. savivaldybės, užėmusios atitinkamai 18 ir 24 vietas iš 60 šalies savivaldybių.
Kitos Klaipėdos apskrities savivaldybės pagal šį indeksą atsidūrė žemiau bendro šalies vidurkio. Klaipėdos r. savivaldybė išsirikiavo 36-toje, Palangos m. – 38-toje, Klaipėdos m. – 44-toje, Skuodo r. – 45-toje, Kretingos r. – 52-toje vietoje.
Savivaldybių atvirumo ES investicijoms indeksas sudarytas bendrovei „Spinter tyrimai“ apklausus daugiau nei 4500 respondentų iš visų 60 šalies savivaldybių.
Apklausos duomenimis, 19 proc. Neringos gyventojų yra gerai informuoti apie regione vykdomus ES investicijų projektus, 36 proc. naudojasi šių projektų rezultatais, 49 proc. mato investicijų naudą gyvenimo kokybei.
Šilutės rajone ES projektus žino 24 proc., jais naudojasi 35 proc., o jų naudą įžvelgia 61 proc. apklaustų gyventojų.
ES investicijų rezultatais asmeniškai naudojasi 31 proc. apklaustų gyventojų Skuodo rajone, 29 proc. palangiškių, 24 proc. Klaipėdos rajono gyventojų, 22 proc. klaipėdiečių, 21 proc. kretingiškių.
„Sudarant atviriausių ES investicijoms savivaldybių indeksą, atsižvelgta vien į konkrečiame regione gyvenančių žmonių nuomonę nepaisant to, kiek tame regione investuota lėšų. Šio tyrimo rezultatai atskleidė, kad ES investicijų poveikis priklauso ne nuo jų kiekio. Tai puikiai suprantama, nes mažesniuose šalies regionuose, kur bendras viešųjų ir privačių investicijų lygis yra mažesnis, ES finansuojami projektai tampa labiau pastebimi“, – teigia LR finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Iš visų Lietuvos savivaldybių sąrašo viršuje atsidūrė Tauragės r., Elektrėnų, Širvintų r., Jurbarko r., Kauno m., Ignalinos r., Alytaus r. ir m. savivaldybės.
Tyrimo duomenimis, daugiausia Lietuvos gyventojų ES investicijų naudą mato atnaujinant miestus ir miestelius, rekonstruojant kelius, renovuojant daugiabučius, teigiamas investicijų poveikis matomas ir kultūros, aplinkosaugos, sveikatos apsaugos srityse.
Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama beveik 12 tūkst. projektų, kuriems iš ES 2014–2020 m. finansinės perspektyvos jau išmokėta 1,5 mlrd. eurų.

LR Finansų ministerijos atstovė Sandra ŽVIRBLYTĖ

Fotografijų paroda „Lietuvių Šveicarija“
Šiandien, birželio 1 d., 16 val. Palangos viešojoje bibliotekoje bus pristatyta Šveicarijos lietuvių bendruomenės fotografijų paroda „Lietuvių Šveicarija“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui pažymėti. Parodą pristatys Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen.
Paroda parengta minint Pasaulio lietuvių vienybės dieną, vėliau ekspozicija keliavo po Lietuvos miestų ir miestelių kultūros centrus, švietimo ir mokslo institucijas, muziejus ir bibliotekas.
Parodoje eksponuojamos dešimties Šveicarijos lietuvių fotografijos, kuriose įamžintas Šveicarijos lietuvių bendruomenės gyvenimas ir veikla, puoselėjant tautinį tapatumą, gimtąją kalbą ir kultūrą, bei šveicariškos tradicijos ir įspūdingiausi Alpių šalies gamtovaizdžiai. Tai – pasakojimas vaizdais apie mažos tautinės bendruomenės nueitą kelią nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių stovyklos iki šių dienų aktyvios lietuvių bendruomenės visuomeninės veiklos atspindžių.
Fotografijų autoriai: Diana Brunner, Eglė Dranevičienė, Danutė Gudauskienė, Ilona Katkienė, Vilma Kinčiūtė-Kern, Rita Meyer, Feliksas Ostapenko, Rimas Sukarevičius, dr. Lijana Tagmann, Laima Jokimaitė-Tikuišienė.

Susitikimas su Palangos baseino statytojais
Gegužės 23 dieną Palangos pradinės mokyklos pailgintos dienos grupių mokiniai dalyvavo susitikime su Palangos baseino statytojais. Apie statybininko profesiją ir Palangos baseino projektą papasakojo UAB „Conresta” marketingo ir komunikacijos vadovė Agnė Kruopytė ir gamybos vadovas Žydrūnas Leipus. Vaikai sužinojo apie statybininko profesiją, veiklos ir darbo funkcijas, kur galima būsimam statybininkui mokytis, kokių savybių reikia, išbandė statybininko liemenę, šalmą. Iš įdomios filmuotos medžiagos, skaidrių, nuotaikingo pasakojimo apie UAB „Conresta” projektus mokiniai padarė išvadą, kad kiekvieną darbą reikia planuoti ir atlikti iki galo. Ypač vaikams patiko statybininkų mankšta. Kiekvienas susitikimo dalyvis gavo dovaną – liemenę.
Susitikimas toliau vyko mokytojų kambaryje, kur mokiniai iš antro aukšto galėjo geriau stebėti baseino statybą. Gamybos vadovas Ž. Leipus pasakojo apie baseino statybą, rodė planus. Vaikai sužinojo, kad pastato viduje bus penki baseinai, kuriuose galės mokytis plaukti patys mažiausieji ir netgi galės vykti profesionalų plaukikų varžybos. Mokiniai labai laukia Palangos baseino atidarymo! Juk kiekvienas, gyvenantis prie jūros, privalo išmokti plaukti.

Pailgintos dienos grupių auklėtojos Audronė DZIMIDIENĖ ir Nijolė BUKIENĖ

Kvietimas palangiškiams prisijungti
Birželio 3 d. 14 val. Vilniuje, Mokslų akademijos salėje, Gedimino pr. 3, įvyks Sąjūdžio 30-mečio minėjimas. Šis Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo ir Vilniaus Forumo organizuojamas šventinis renginys taps dar vienu svarbiu postūmiu ir žingsniu steigiant Sąjūdžio pradėto žygio tęsėją, Tautos forumą.
Vilniaus forumo pavyzdžiu įvairiose Lietuvos vietose – Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir kitur – taip pat susikūrė arba pradedami kurti pilietiniai forumai. Besiplečiantis jų tinklas taps Tautos Forumu – antrąja Sąjūdžio banga.
„Siekdami paspartinti tokio forumo atsiradimą, kreipiamės prašydami parodyti iniciatyvą ir pagelbėti šiame svarbiame darbe. Baigiamuoju minėjimo akcentu turi tapti forumų steigimąsi Lietuvoje koordinuojančio darinio sukūrimas. Jį sudarytų jau egzistuojančių bei veikiančių vietos forumų deleguoti atstovai, taip pat minėjimo dalyviai ir svečiai, galintys ir norintys kurti forumus tose vietovėse, kur jų dar nėra, – teigia iniciatoriai. – Jeigu Jus domina šis sumanymas ir galėtumėte prisidėti prie šios iniciatyvos tapdami Palangos forumo vienu iš steigėjų, prašome pranešti. Jeigu mums parašytų kiti, Jums nežinomi šiai iniciatyvai pritariantys asmenys Jūsų gyvenamojoje vietovėje, apie tai jums taip pat praneštume. Šitaip galėtume prisidėti prie Palangos forumo organizacinės (iniciatyvinės) grupės atsiradimo vildamiesi Jus išvysti Sąjūdžio minėjime jau ne kaip pavienius asmenis, o kaip dar vieno besikuriančio forumo dalyvius ir atstovus“.
Koordinatorius: el. paštas: [email protected]

Palangoje pasibaisėjo tėvų elgesiu prie vaikų
(Iš laiško lrytas.lt) Norėjau pasidalinti savo pastebėjimais ir įspūdžiais po savaitgalio, praleisto nuostabiame Palangos pajūryje. Šių metų gegužę oras buvo nuostabus, vasariškai šiltas, pilnas paplūdimys su vaikučiais. Žaidžia jie prie jūros, ir mes šalia. Labai smagu, tačiau... Atsiranda kompanija jaunų šeimų (trys šeimos) su mažamečiais vaikais ir leidžia sau iškylauti gerdami alkoholinius gėrimus ir akivaizdžiai pilsto į stiklines taures, kurios pajūryje juk gali sudužti ir palikti stiklo šukių. Ir tai suaugę žmonės demonstratyviai daro mažamečių savo vaikų akivaizdoje. Tokį pavyzdį mato ir kiti netoliese prie jūros žaidžiantys vaikučiai. Negana to, tėvai dar leido vaikams žaisti su ištuštintais buteliais. Dar netgi pajuokavo: „Tegu mokosi gyventi“. Paskui visa kompanija ėjo su kamuoliu žaisti jūroje ir toliau nedraudė vaikams barškinti tuščiais buteliais. Vaikai bėgiojo su buteliais semti vandens. Iki nelaimės juk vienas žingsnis – per sekundę pajūryje gali atsirasti šukių krūva. Neduok dieve, suduš! Grįžę nuo jūros tėvai toliau ramiai traukia putojančius gėrimus iš rankinių ir ramiai jį siurbia. Aplinkiniai balsu piktinasi, bet kas iš to. Jei toks žmonių mentalitetas. Klausimas kyla, kaip toli mes pažengsime, jei taip viešoje vietoje elgsimės nekreipdami dėmesio į padorumo ir kultūros normas. Jūsų reikalas, jei taip savo vaikus nuo mažens auklėjate namuose. Bet viešoje vietoje vis dėlto reikėtų prisilaikyti normos ribų. Žiūriu į tas šeimas ir galvoju: „Kokios yra tų žmonių vertybės. Sunku suprasti“. Liūdna, kad nekreipiamas dėmesys į aplinką, kurioje tu esi.

Oksana Pikul laiką leido su Simu Jasaičiu Šventojoje
Dainininkės Oksanos Pikul (34 m.) ir krepšininko Simo Jasaičio (36 m.) santykiuose – nauji vingiai. Vizažistės feisbuko sekėjai sulaukė netikėtos nuotraukos. Po skandalingų pykčių, slaptų kelionių ir net kaltinimų turint meilužius O. Pikul ir J. Jasaitis laiką leido Palangoje praėjusį savaitgalį. Dainininkė pasidalijo nuotraukomis liaupsindama viešbutį. Tačiau pro akis neprasprūdo, kad Oksana įamžino ir Simą, kuris paplūdimiu vaikščiojo su sūnumi. Kartu su jais buvo ir dainininkės mama. „SPA Amber Palace“ už Šventosios ir Palangos! „Rekomenduoju! 100 metrų iki jūros! Ramus, geras poilsis! SPA ir aptarnaujantis personalas toks dėmesingas ir šiltas! Geras savaitgalis su mažyliu prieš darbus. Surask savo ramybės oazę!“ – brūkštelėjo ji. Po įkeltomis O. Pikul nuotraukomis iškart pasipylė sveikinimai susitaikius – komentatoriai pamanė, jog aštrūs poros pykčiai jau praeityje. „Geros naujienos atrodo“, „Jei šeima kartu – žiauriai džiaugiuosi. Susitaikymas būna toks saldus“, „Skyrybos, neištikimybės neatleidimas, bet va, atostogos kartu“, – tokie komentarai liejosi po dainininkės įrašu. Tačiau sveikinti dar tikrai per anksti. Naujienų portalas lrytas.lt susisiekė su S. Jasaičio advokatu Albertu Bandžiumi, kuris sakė, jog praėjusį savaitgalį Simas atvyko pasimatyti su sūnumi. „Žinau, kad Simas važiavo į pajūrį pasimatyti su sūnumi. Kartu buvo ir Oksana su savo mama“, – sakė Albertas. Įdomu, kokia šios painios istorijos pabaiga?

„Man turėtų sumokėti, kad Palangoje miegočiau“
„Sūneli, neturiu aš pinigų“, – maždaug penkerių metų vaikui prie vieno iš J. Basanavičiaus gatvėje Palangoje veikiančio atrakciono praėjusį savaitgalį aiškino mama, kol mažylis ją už rankos tempė prie spalvotų mašinėlių. Ir ši poilsiautoja tikrai ne vienintelė, kurios piniginę kaip reikiant palengvino savaitgalis lietuviškame pajūryje. lrytas.lt kalbinti poilsiautojai teigė esą pasipiktinę kai kurių paslaugų kainos ir kokybės santykiu, kiti – apie išlaidas poilsiui kalbėjo santūriau ir teigė žinoję, kur vyksta. Palanga triukšmingai atidarė vasaros sezoną ir kurorto gatvės prisipildė poilsiautojų šurmulio. Nors žadėtam itin karštam savaitgaliui duris atvėrė ne visi viešbučiai ir kavinės, mieste veikusi mugė „Palangos Juzė“, gausybė įvairių pramogų ir renginių kūrė vasarišką atostogų nuotaiką. Poilsiautojų Palangoje netrūko. Daug jų skundėsi, jog atostogos Lietuvos pajūryje – ne kiekvieno kišenei. Nors dažnai didžiausias Lietuvos kurortas keiksnojamas dėl nepagrįstai didelių maisto ir nakvynės kainų, akivaizdu, kad ir šių metų vasarą Palanga tikrai neištuštės. Šiauliečių pora pasakojo, kad į Palangą atvyksta kasmet. Paprastai kelionę planuoja spontaniškai – tiesiog stebi orų prognozes, o vietos apsigyventi neretai ieško paskutinę minutę. „Palanga nepigi, paskaičiavome, kad savaitgaliui dviem žmonėms reikia maždaug 300 eurų. Į šią sumą įskaičiuojame kelionę, nakvynę ir maistą. Patys ilsėdamiesi maisto neruošiame, lankomės kavinėse“, – sakė ponia Ilona. „Palangoje brangu viskas“, – žodžių į vatą nevyniojo telšiškė Roberta. Anot jos, maisto ir nakvynės kainos neatitinka kokybės. „Apsistojome bute, kur vienos nakties kaina yra penkiasdešimt septyni eurai parai. Yra maža virtuvėlė, dušas. Bute vienas kambarys užrakintas, nes mes tik dviese. Butas įrengtas pigiai, bet tvarkingas“, – pasakojo Robertos bičiulė Inga. Nors į Palangą merginos atvyko tik vėlų šeštadienio vakarą, teigė, jog su nakvyne abiem draugėm toks vienos dienos poilsis kainavo daugiau nei du šimtus eurų. „Atvykome tik devintą vakaro, užsukome pavalgyti, paskui pašokti... Kai šiandien paskaičiavome, tai neverta Lietuvoje taip išlaidauti, pernai Turkijoje išleidom mažiau“, – sakė Inga ir prisiminė, kad kai Lietuvoje dar buvo litai, už tūkstantį litų galėjusi ilsėtis lietuviškame pajūryje per daug nesukdama galvos dėl išlaidų, o dabar situacija kitokia. Pašnekovė teigė nustebusi, kad nakvynės variantų pasirinkimas buvo labai mažas: „Močiutės už lovą prašo po šimtą eurų. Ten tokie variantai, kad man turėtų sumokėti, kad eičiau ten miegoti“, – atviravo telšiškė. Palangos kavinės ir restoranai turi įvairiausių pasiūlymų ir taupiems poilsiautojams ir tiems, kurie ilsėdamiesi piniginę pasiryžę atverti plačiau. Štai kompleksinių dienos pietų kaina svyruoja nuo 3,5 iki 5 eurų. Porcija cepelinų kainuoja apie 4-5 eurus, o keptų stintų kaina prasideda nuo 5 eurų. Mėsos ir žuvies patiekalų su garnyru kainos prasideda nuo 6-7 eurų, tačiau kebabų mėgėjų Palangos verslininkai tikrai neskriaudžia ir šių kainos svyruoja nuo 2,5 iki 3,5 euro. Daug jų skundėsi, jog atostogos Lietuvos pajūryje – ne kiekvieno kišenei. Kviesdami į savo maitinimo įstaigas kavinių savininkai griebiasi įvairių gudrybių: štai pačiame J. Basanavičiaus gatvės centre puodelis arbatos ar gabalėlis varškės torto kainuos tik vieną eurą. Tiesa, nusiteikę pasmaližiauti rimčiau už burbulinį vaflį su ledais piniginę palengvins 3,5-4 eurais, o porcija smarkiai populiarėjančių tailandietiškų ledų kainuos 3,5 euro. Privačiame sektoriuje poilsiautojus apgyvendinančios organizacijos „Palangos rūpestėlis“ valdybos pirmininkė Adelina Sabaliauskaitė pasakojo, pigiausia nakvynė žmogui kainuoja vos šešis eurus. „Už tokią sumą jus apgyvendintų mažame kambarėlyje senuose poilsio namuose. Koridoriaus gale būtų keli tualetai ir dušai bei viena virtuvė visiems. Už šimtą penkiasdešimt eurų galėtumėte apsistoti puikiai apstatytame kotedže ant jūros kranto“, – aiškino ji. Pasiteiravus, kodėl populiarios interneto rezervacijos svetainės siūlė apsistoti tik brangiuose viešbučiuose ir jokių kotedžų už tokią patrauklią kainą nesiūlė, pašnekovė šyptelėjo, kad veikiausiai šių nakvynės vietų šeimininkai internete itin daug nesireklamuoja. Daug jų skundėsi, jog atostogos Lietuvos pajūryje – ne kiekvieno kišenei. „Yra fantastiškai įrengtų kotedžų, kurie išsiskiria labai stilingu interjeru, žmonės šiuos būstus dekoravę meno kūriniais... Gal anksčiau jie neplanavo jų nuomoti, o dabar nusprendė šia nuosavybe naudotis kaip papildomu pajamų šaltiniu“, – svarstė pašnekovė. Nors populiarios nakvynės rezervacijų svetainės booking.com duomenimis savaitgaliui buvo užsakyta net 96 proc. Palangos apgyvendinimo įstaigų, A. Sabaliauskaitė patikino, kad savaitgalį „Palanga užpildyta, bet neperpildyta“.

Šventės nuotaiką temdė spūstys
Po kurorto sezono atidarymo šventės iš Palangos skubančių poilsiautojų nuotaikas kaip reikiant apkartino prie išvažiavimo iš Palangos susidariusios spūstys. Spūstyse vairuotojai sekmadienio pavakare Palangos prieigose buvo priversti sulėtinti greitį ir sutelkti dėmesį į kliūtis kelyje. Dulkių debesys, milžiniški grioviai abipus siauro duobėmis nusėto išvažiavimo – tik dalis nepatogumų, kuriuos tenka kęsti kurorto svečiams ir vietiniams dėl vykdomų kelio remonto darbų. Situacija kelyje būtų buvusi dar nemalonesnė, bet remontuojamas kelio ruožas sekmadienį buvo gausiai palaistytas vandeniu. Dėl itin siauro išvažiavimo kelio ruožo net ir mėgstantiems pagudrauti ir kitus automobilius lenkti kelkraščiu vairuotojams teko mokytis kantrybės. Tiesa, dalis Palangoje savaitgalį leidusių poilsiavusių svečių iš kurorto išvyko pro kitą išvažiavimą – pro Nemirsetą. Pasibaigus Kretingos gatvės remontui, ši vieta pasikeis neatpažįstamai. Planuojama, kad rekonstrukcijos metu bus išplatinta Kretingos gatvė ir joje atsiras po dvi eismo juostas abiem kryptimis. Taip bus įrengtos ir keturios žiedinės sankryžos: Kretingos gatvėje sankirtoje su Vasaros, Sodų gatvėmis ir Klaipėdos plentu, Klaipėdos plente – sankirtoje su Vasario 16-osios gatve. Rekonstrukcijos plane numatyta, kad minėtoje kelio atkarpoje atsiras centrinė skiriamoji juosta, apsauginiai barjerai, pėsčiųjų ir dviračių takai bei sutvarkytos autobusų stotelės ir įvažiavimai į gyventojų sklypus. Kairėje Kretingos gatvės pusėje bus įrengta 5,5 metro pločio pagalbinė gatvė, o šalia esanti gatvių apšvietimo, pėsčiųjų takų ir poilsio zonų infrastruktūra atnaujinta. Bendra projekto vertė siekia daugiau nei 7 mln. eurų. Nei palangiškių, nei kurorto svečių kol kas naujo įvažiavimo į kurortą idėja neguodžia, mat nepatogumus teks kęsti iki pat rudens. Rekonstrukcijos darbai bus vykdomi dviem etapais. Pirmasis etapas prasidėjo ankstyvą pavasarį ir tęsis iki Joninių, jo metu bus rekonstruota dalis Kretingos gatvės. Darbų metu automobilių eismas šia gatve leidžiamas abiem kryptimis. Daugiau apribojimų Klaipėdos plente, kur dėl vykdomų darbų, atkarpoje nuo Kretingos g. iki Virbališkės tako, automobilių eismas kurį laiką leidžiamas tik viena kryptimi – į Klaipėdą. Antrasis rekonstrukcijos etapas planuojamas nuo birželio pabaigos iki rugsėjo vidurio. Numatyta, kad Kretingos gatve automobiliai abiem kryptimis galės važiuoti jau rekonstruota gatvės puse, o Klaipėdos pl. atkarpoje nuo Vasario 16-osios g. iki Virbališkės tako eismas bus leidžiamas tik viena Šventosios kryptimi. Sekmadienį kamščiuose stovėjo ir grįžtantys namo iš kitų poilsio vietų, ne tiktai pajūrio, rašo lrytas.lt

ESO kviečia palangiškius įsivesti dujas
Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ plečia dujotiekio tinklą Palangos m. ir kviečia gyventojus šildytis namus gamtinėmis dujomis – nebrangiu ir švariu kuru. Gamtinės dujos – šiuo metu vienas iš pigiausių ir švariausių šildymo būdų, kurį renkasi vis daugiau Lietuvos gyventojų. Per pastaruosius ketverius metus gamtinių dujų kaina sumažėjo trečdaliu. Gyventojų apklausos duomenimis, 100-150 kv. metrų dydžio namo apšildymas dujomis vidutiniškai per mėnesį kainuoja 50-150 eurų (priklausomai nuo namo amžiaus, būklės, apšiltinimo medžiagų).
ESO primena, kad dujotiekio nutiesimas iki gyventojų sklypo yra gerokai sutrumpėjęs – dabar užtrunka iki 130 arba iki 230 kalendorinių dienų. Nuo pernai ESO gyventojams pradėjo teikti ir vidaus dujotiekio įrengimo paslaugą kliento sklype ir namuose.
Prijungimo kaina pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įkainius susideda iš dviejų dalių – pastoviosios (276,03 eurų) bei kintamosios dalies, priklausančios nuo atstumo iki dujotiekio (16,54 eurų už metrą).

Vasaros stovyklos vaikams
Palangos moksleivių klubas organizuoja vasaros dienos poilsio stovyklas 6-12 metų vaikams. Stovykla „Aš esu aš“ – tai asmenybės pažinimo, meninio ugdymo programa, siekianti suteikti turiningą bei prasmingą poilsį ir meninę raišką Palangos miesto mokiniams.
Stovykloje Jūsų vaikas bus užimtas prasminga ir tikslinga veikla. Jų laukia įvairūs užsiėmimai, žygiai, kūrybinė, meninė veikla, padedanti geriau pažinti save, ugdanti pasitikėjimą savimi, savivertę, atsakingumą, sąmoningumą, mokanti bendrauti ir bendradarbiauti, pažinti ir išreikšti savo jausmus, skatinanti kritinį mąstymą. Stovyklos metu vaikai vyks į edukacinius užsiėmimus Palangos Gintaro bei Lietuvos jūrų muziejuje (arba kitur priklausomai nuo grupės pageidavimų), dalyvaus turistiniame žygyje.