FORTEPIJONINĖS MUZIKOS REČITALYJE SKLEISIS GAMTOS IR ŽMOGAUS HARMONIJA

Palangos tiltas, 2024-04-11
Peržiūrėta
2768
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

FORTEPIJONINĖS MUZIKOS REČITALYJE SKLEISIS GAMTOS IR ŽMOGAUS HARMONIJA

Austrijoje gyvenantis lietuvių pianistas Viktoras Orestas Vagusevičius šį pavasarį Estijoje ir Lietuvoje pristato savo naujausią programą „Rezonuojantys horizontai: Gamta ir Žmogus“. Balandžio 20 d. 18 val. ji skambės ir Palangos kurhauze. „Ši koncertinė programa - tarsi tam tikra išpažintis apie tai, kuo gyvenu ir ką jaučiu. Nusprendęs atlikti R. Schumann'o simfoninius etiudus, pradėjau mąstyti, ką jie man reiškia ir reprezentuoja. Taip vienas po kito atsirado ir kiti koncerto programos kūriniai bei aiški idėja juos apjungti gamtos ir žmogaus išgyvenimo naratyvu. Vienas iš esminių momentų programoje ir yra būtent gamtos ir žmogaus jėgų sąjunga, panašumai.“, - teigia pianistas.

Koncertas prasidės įtraukiančia ir nežemiška patirtimi su užburiančiu prancūzų kompozitoriaus Tristano Murailo kūriniu „La Mandragore“ (1993). Spektralistų judėjimo pradininkas T. Murailas šioje kompozicijoje sklandžiai supina gamtos ir garso elementus, kviesdamas klausytojus leistis į garsinę ekspediciją po dangiškus garsovaizdžius ir organiškas harmonijas. Nors kompozicija buvo sukurta įsiklausant į gamtos ir kosmoso pasaulį, jame nestinga ir žmogui artimo pasaulio – paukščių, gyvūnų, miško garsų imitacijų. Po užburiančio T. Murailo kūrinio skambės vienas iš vėlyvųjų Ludwigo van Beethoveno šedevrų – Sonata Nr. 31, op. 110. L. van Bethoveno muzika visada buvo vartai į žmogaus sielą, ne išimtis ir ši sonata. Ji yra tiesiogiai susijusi su žmogaus jausmų gelmėmis, priešpriešinant „La Mandragore“ tyrinėtą kosminę karalystę ir sudėtingąjį vidinį „aš“. Sugretindami T. Murailą ir L. van Beethoveną, klausytojai taps išorinio ir vidinio pasaulių sąveikos liudininkais, skatinančiais susimąstyti apie žmogaus ir gamtos visatos tarpusavio ryšį.

Antroji koncerto dalis prasidės kultine Johno Cage’o kompozicija „In a Landscape“ (1948). J. Cage’o, eksperimentinės muzikos pradininko, minimalistinis kūrinys taps tiltu, sujungsiančiu kontempliatyvią T. Murailo kūrinio prigimtį su emocine L. van Beethoveno sonatos gelme. „In a Landscape“ apima paprastumą ir ramybę, kviesdamas klausytojus susimąstyti apie savo vidų ir tylos reikšmę garsų pasaulyje. Ši ramybė bus tarsi nematomas tiltas ar susikaupimo salelė prieš paskutinį koncerto kūrinį. Koncertą vainikuos galingi ir emociškai įtempti Roberto Schumanno Simfoniniai etiudai, op. 13. R. Schumanno kompozicijoje, liudijančioje žmogaus dvasios atsparumą, užfiksuota žmogaus saviraiškos esmė, iliustruojanti sudėtingą mūsų vidiniame pasaulyje patiriamų emocijų gobeleną. Girdėdami šį kūrinį po kontempliatyvaus J. Cage’o kūrinio klausytojai leisis į emocinę kelionę, šlovindami žmogiškosios patirties sudėtingumą ir muzikos galią perteikti giliausius jausmus.

VIKTORAS ORESTAS VAGUSEVIČIUS šių dienų muzikiniame gyvenime išsiskiria savo įvairumu bei kūrybine drąsa. Baigęs fortepijono studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. P. Geniušo klasėje), o taip pat fortepijono ir šiuolaikinės muzikos studijas Vienos muzikos ir scenos menų universitete (prof. A. Kouyoumdjian ir prof. M. Hoursiangou klasėse), vis dažniau yra girdimas kaip klasikinės, šiuolaikinės ir improvizacinės muzikos atlikėjas. Koncertavo skirtinguose žemynuose bei prestižinėse koncertų salėse (Belgrado filharmonija, Vienos Konzerthaus, Teatro Civico ir kt.) Taip pat kaip solistas grojo su Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos, MDW bei VDU muzikos akademijos kameriniais orkestrais. 2020 m. debiutavo garsiame šiuolaikinės muzikos festivalyje Wien Modern. Jaunasis atlikėjas stengiasi kaupti patirtį ir žinias įvairiuose meistriškumo kursuose, privačiose pamokose su įvairiais žinomais pasaulio pianistais ir kompozitoriais. Tarp jų minėtini – Mark Andre, Pascal Devoyon, Bernd Goetzke, Pascal Nemirovski, Mūza Rubackytė, Natalia Trull ir kt. Viktoras Orestas per savo gyvenimą taip pat aktyviai dalyvauja įvairiuose konkursuose bei festivaliuose. Nuoseklaus darbo dėka pianistas yra daugiau nei 25 – erių konkursų laureatas, bei įvairių stipendijų laimėtojas.

Bilietus platina KAKAVA.LT

Palangos kultūros centro informacija

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos ir Šventosios paplūdimiuose kurorto valdžios nelaukiami čeburekų prekeiviai stebina išradingumu. Šią vasarą tradiciniai šūksniai „karšti čeburekai“ skrieja iš superherojų lūpų.


Šiais metais liepos 1-2 dienomis Šventoji pasiners į kultūros, teatro ir gamtos pasaulį.


Palangoje tęsiasi koncertų ciklas „Muzikos vakarai kurhauze“ ir lapkričio 27 d. laukia ypatingas koncertas. Pirmą kartą į kurhauzą koncertuoti atvyksta unikalus duetas – saksofonininkas Kęstutis Vaiginis ir suomių pianistas Joonas Haavisto. „Labai džiugu, kad užsimezga vis daugiau kūrybiškų partnerysčių su profesionaliais muzikantais ir tikimės, kad originalių koncertų sąrašas tik didės“ -...


V Tarpautinis Kretingos senosios muzikos festivalis pirmą kartą kviečia klausytojus į koncertą Palangoje – rugpjūčio 19 d. 19 val. Palangos Švč. Mergelės Ėmimo į dangų bažnyčioje pasirodys senosios muzikos legenda, argentiniečių kilmės dainininkė Maria Cristina Kiehr su kolega Arieliu Abramovičium.


Švęsdami penkių metų sukaktį Tarptautinio Kretingos senosios muzikos festivalio organizatoriai džiaugiasi galėdami pakviesti klausytojus net į septynis pasaulinio lygio atlikėjų koncertus. 


Pats gražiausias metų laikas Palangoje – pavasaris, kai Šv. Jurgis paima raktus, atrakina žemę ir išleidžia žalumą. Tai nutinka per džiaugsmingą atbundančios gamtos šventę, kada išskirtinę nuotaiką kuria folkloro ansambliai, lalėdami visomis Lietuvos tarmėmis ir mirgėdami gražiausiais tautiniais kostiumais.


Pats gražiausias metų laikas Palangoje – pavasaris, kai Šv. Jurgis paima raktus, atrakina žemę ir išleidžia žalumą. Tai nutinka per džiaugsmingą atbundančios gamtos šventę, kada išskirtinę nuotaiką kuria folkloro ansambliai, lalėdami visomis Lietuvos tarmėmis ir mirgėdami gražiausiais tautiniais kostiumais.


Šventosios paplūdimio pusės kilometro ruožas šiomis dienomis labiau primena svetimos planetos panoramą – gamtos stichija į krantą „išspjovė“ tonas dumblo ir kitų biologinių sąnašų, kurios, pašvinkusios, vienus Šventosios poilsiautojus gena tolyn, o drąsiausius vilioja – dvoko nebijantys gintarautojai tvirtina, kad Baltija...


Veikiausiai kiekvienas sutiks, kad gyvenime visada reikia klausyti širdies. Renkantis būstą taip pat. Tik tuomet namai tampa jaukia tvirtove, kurioje norisi ilsėtis. Tačiau ko imtis tuomet, kai naujuose namuose jautiesi nesmagiai, nejaukiai o nuolatiniu tavo palydovu tampa nuovargis? Pajūryje žinoma gydytoja pulmonologė, radiologė, natūropatė Zofija Tikuišienė mano, kad...


Šįmet sukako 22 metai, kai gyvename nepriklausomoje Lietuvoje. Tačiau dar ir šiandien dažno lietuvio galvoje sukasi mintis: „Ar dėl tokios Lietuvos kovojome?“.  Didelė jaunų žmonių emigracija, nedarbas, didėjantis savižudybių skaičius pasako kur kas daugiau nei žodžiai. Tačiau galbūt dabar pats metas atsigręžti į mūsų senolius, kurie užuot koneveikę valdžią...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius