Dvidienėje stovykloje “Visraktis” – Palangos jaunimo pažintis su savanoryste
Grupelė Palangos moksleivių praėjusį mėnesį dalyvavo jau tradicine tampančioje dviejų dienų jaunimo stovykloje “Visraktis”, kurioje susipažino su savanoryste bei jos galimybėmis savo mieste, savanorio teisėmis bei pareigomis, žaidė situacijų bei sąmoningumos žaidimus.
Praplėtė žinias
Keturiolikos metų Austėja Karkauskaitė “Visrakčio” stovykloje dalyvavo jau antrą kartą, pirmą sykį – prieš metus. “Irgi važiavome į tą pačią sodybą. Šiemet daugiau kalbėjomės apie patį savanoriavimą, kam ir kodėl tokia patirtis reikalinga ateityje, ką daryti, kad savanorystė būtų įdomesnė. Stojant į aukštąją mokyklą savanoriavimas prideda taškų. Be to, jau ir dabar privalome užpildyti socialines valandas, tad savanoriavimas tam labai tinka”.
Stovyklautojai – palangiškiai, bet ne visi buvo susitikę savo mieste, tad merginai patiko susipažinti ir su naujais žmonėmis. “Vieni kitiems prisistatėme, žaidėme įvairius žaidimus, padedančius, kaip elgtis įvairiose situacijose. Dalyvaučiau ir kitose tokiose stovyklose, jeigu tik jos būtų dar organizuojamos. Važiavau kartu su drauge, kuri nebuvo dalyvavusi “Visraktyje”. Jai stovykla irgi labai patiko, ir prašė pranešti, jeigu tik dar kartą vyks toks renginys. O aš savanoriauti pradėjau neseniai, spalio pradžioje užsirašiau dėl savanoriavimo Kultūros centre”.
Devintokė Ugnė Norbutaitė “Visraktyje” dalyvavo pirmą kartą ir liko sužavėta. Merginai savanorystė nebuvo naujiena – dažnai savanoriavusi Palangos koncertų salės renginiuose. Tačiau supratimą apie savanorišką veiklą Ugnė labai praplėtė. “Apie stovyklą sužinojau iš socialinio tinkle “Facebooke”. Prikalbinau kartu važiuoti ir draugę, kad būtų smagiau. Labai didelių lūkesčių neturėjau, troškau tiesiog gerai praleisti laiką ir daugiau sužinoti apie savanorystę, - pasakoja Ugnė. – Ir tikrai labai patiko, žaidėme labai įdomius žaidimus, man labiausiai patiko daryti plakatus. Išgirdau apie įvairias savanorystės formas. Sužinojau, kur Palangoje dar galima savanoriauti. Iki šiol buvau apsistojusi ties renginiais koncertų salėje, o dabar pamačiau, kad galima savanoriauti ir kitur. Nežinojau, kad galima Moksleivių klube, senelių globos namuose. Noriu save išbandyti visur ir atrasti, kuri savanorystės forma man priimtiniausia”.
Merginai stovykla paliko tokį gilų įspūdį, kad abi su drauge nusprendė joje dalyvauti kasmet, kai tik bus organizuojama. “Stovykloje sužinojau apie šešių mėnesių trukmės savanorystės programą, todėl nusprendžiau ją baigti. Kada pradėsiu, dar nežinau, nes į ją įsitraukti galima bet kuriuo, kiekvienam patogiausiu, metu”, - sako Ugnė.
Trokšta padėti kitiems
Šešiolikmetė Lukrecija Usaitė tokioje stovykloje dalyvavo irgi pirmą kartą, išgirdusi apie ją iš savanoriaujančios draugės. Lukrecijai irgi yra tekę ne kartą savanoriauti Palangos koncertų salėje vykstančiuose renginiuose.
“Labai “fainiai” buvo, - apie “Visraktį” pasakojo mergina. – Daug diskutavome, sužinojome, kas yra savanorystė – daugiau apie tai, ką galime daryti, kaip savanoriai, kur galime savanoriauti”.
Lukrecija atvirauja, kad jai labai patinka bendrauti su žmonėmis, ypač – su vaikais. Mat turi jaunesnę, septynerių metukų, sesutę. “Noriu padėti kitiems. Ir norėčiau savanoriauti vaikų darželiuose ir vaikų namuose”, - prisipažįsta jaunoji palangiškė.
Kas labiausiai patiko stovykloje? “Kai kalbėjomės apskritai apie viską. Gavau kortelę su fotografija. Ir remdamasi paveikslėliu turėjau pasakoti, ką galvoju apie bendravimą. Ir visi kalbėjo, ką mąsto. Buvo labai įdomu, kad mūsų – daugiau nei dešimt, bet visi mąstome skirtingai. Kiekvienas galėjome pakeisti savo nuomonę arba ją tiesiog papildyti kitų mintimis, kitokiu požiūriu”, - sako Lukrecija.
Jaunimo stovyklą “Visraktis” spalio 19-20 dienomis Kretingos rajone, Kėkštuose, organizavo Verslo ir lyderystės asociacija “In corpore”. Projektas finansuojamas iš Palangos miesto savivaldybės jaunimo iniciatyvų skatinimo programos lėšų.
„Palangos tilto“ redakcija