Prezidentės pastebėtas jaunasis Palangos talentas kultūros viltimi savęs nevadina
Kol Palanga laukia žvaigždžių atlikėjų iš užsienio naujojoje Koncertų salėje, geriausios koncertų salės atsiveria vienam talentingiausių kurorto atlikėjų – jaunajam akordeono virtuozui Algirdui Benečiui. Jo mikliai po klaviatūrą bėgiojantys pirštai širdį priverčia plakti atliekamo kūrinio ritmu. Moksleivio talentą yra pripažinę ir žinovai – ne viename respublikiniame bei tarptautiniame akordeonininkų konkurse A. Benetis tapo nugalėtoju. „Paskutinis – šių metų lapkričio pabaigoje Prahoje vykęs tarptautinis konkursas. Iš ten parsivežiau auksinį diplomą“, – pasakojo jaunasis akordeonininkas.
Groja nuo šešerių
Šiemet antroje gimnazijos klasėje besimokantis A. Benetis pasakojo, jog pažintis su akordeonu prasidėjo jau ne prieš vienerius metus. „Į paruošiamąją muzikos mokyklos klasę pradėjau eiti būdamas penkerių metų, o nuo šešerių jau pradėjau groti akordeonu“, – pasakojo jaunasis muzikantas. Nors šiandien A. Benetį sunku įsivaizduoti be akordeono, jaunasis talentas pasakojo, jog šio instrumento pasirinkimą nulėmė atsitiktinumas. „Iki paskutinės akimirkos nežinojau kuo noriu groti, tačiau namuose turėjau seną akordeoną – jis pas mus stovėjo, tad pagalvojau, kad gal vis dėlto įdomu būtų groti šiuo instrumentu“, – pasakojo moksleivis.
Lankyti muzikos mokyklą buvo paties A. Benečio sprendimas – jaunuolis tikino jokio spaudimo nepatyręs. „Tėvai tik pasiūlė, paklausė ar nenorėčiau lankyti muzikos mokyklos. Ir dėl instrumento pasirinkimo jie jokios įtakos nedarė“, – kalbėjo moksleivis.
Pradėjęs lankyti muzikos mokyklą, A. Benetis iš karto pateko pas mokytoją Nijolę Daukšienę, kuri, pasak moksleivio, labai prisidėjo prie jo sėkmės istorijos. „Nuo pat pradžių ji dėjo į mane viltis, jaučiau jos tikėjimą manimi. Ir dabar ši mokytoja dirba ne tik darbo dienomis – jei yra galimybė, renkamės ir savaitgaliais. Tai mokytoja iš idėjos“, – gerų žodžių savo ugdytojai negailėjo A. Benetis.
Pažanga ateina palaipsniui
Jaunasis akordeonininkas, kaip ir kiti pradedantys muzikantai, mokytis groti pradėjo nuo paprasčiausių kūrinių, kuriuos vėliau keitė sudėtingesni. Nors, pasak pašnekovo, pradžia jam nepasirodė sunki, vis dėlto prireikė keleto metų, kol buvo pasiektas grojimo lygis, leidžiantis pasirodyti kitiems. „Pirmame konkurse dalyvavau 2007 metais, man tada buvo devyneri“, – prisiminė jaunasis muzikantas.
Kalbėdamas apie grojimo pažangą, A. Benetis tikino, jog ši ateina labai palaipsniui, atliekant vis sudėtingesnius kūrinius. „Žiūri, ką jau galėtum pagroti ir mokaisi. Man kūrinius parenka mokytoja – ja labiau pasitikiu“, – prisipažino moksleivis.
Sunku nebuvo
Be pagrindinio instrumento muzikos mokyklos auklėtiniai išmoksta groti ir dar vienu – antruoju instrumentu, tačiau tai reikalauja papildomų pastangų, kurių ne kiekvienas vaikas linkęs įdėti. Ne vienam moksleiviui, pasirinkusiam mokslus muzikos mokykloje, koją pakišo ir kitos šioje mokykloje dėstomos muzikos teorijos disciplinos, tačiau A. Benetis teigė, jog jam šie mokslai ypatingų sunkumų nekėlė. „Aš daugiau koncentravausi į grojimą – jam skyriau kur kas daugiau dėmesio negu solfedžiui. Iš kitų dalykų išmokdavau, atsiskaitydavau ką reikia, ir viskas. Antrasis mano instrumentas buvo pianinas – mokiausi pas mokytoją S. Paugienę. Šio instrumento namuose neturėjau, tai tiek, kiek reikėdavo išmokti jį valdyti, išmokdavau mokykloje kartu su mokytoja. O akordeonui skyriau daug daugiau dėmesio“, – sakė A. Benetis.
Pasmalsavus, ar nuolat grojant akordeonu, šis instrumentas niekada nebuvo įgrisęs, moksleivis teigė, jog per dešimt metų taip tikrai nebuvo atsitikę. „Akordeonas neįgriso – laikas greit bėgo. Dabar jau eina vienuolikti mano grojimo metai – tas laikas taip greit pralėkė, kad net nepastebėjau“, – prisipažino akordeonininkas.
Mokslai nenukentėjo
Mokytis dviejose mokyklose – išties nemažas krūvis: po pamokų reikia skubėti į muzikos mokyklą, grįžus paruošti namų darbus, o tada dar kaip nors rasti laiko ir jėgų atlikti muzikos mokykloje skirtas užduotis, tačiau A. Benetis tuo skųstis nebuvo linkęs. „Pirmoje klasėje dar mažiau pamokų būdavo mokykloje, tai turėdavau laiko ir namuose pagroti. O šiuo metu po pamokų einu į muziką, po jos – į teatrą, o pamokas ruošiu vakare. Mokykloje mokslai nuo to nenukentėjo – vis tiek viską, kas užduota, stengiuosi atlikti“, – tikino moksleivis.
Tikriausiai dėl to, kad užsiima mėgstama veikla, A. Benetis nejaučia nuoskaudos ar pavydo savo bendraamžiams, turintiems kur kas daugiau laisvo laiko nei jis. „Renginiai, konkursai, festivaliai, kuriuose dalyvauju, tai atperka. Juk ne be reikalo ir groji – kažkam reikia pasirodyti“, – sakė jaunasis muzikantas.
Akordeonas – išskirtinis
Pasak A. Benečio, akordeonas jam yra išskirtinis instrumentas. „Tiek metų juo esu grojęs, jau taip lengvai nekeisi jo kitu, – prisipažino muzikantas. – Dažniausiai, kai ilgą laiką negroji, pasiilgsti instrumento – tada groju. Kai atvažiuoja svečių, paprastai manęs prašo pagroti – pagroju“.
Pasmalsavus, ar neketina savo ateities sieti su muzika, palangiškis sakė: „Dėl ateities dar nežinau – man ir mokslai sekasi gerai, ir muzika. Kol kas, kol turiu laiko, groju. Mokykloje esu dešimtokas, Senojoje gimnazijoje, kur dabar mokausi, tai yra antroji klasė – čia dirba puikūs mokytojai, mokslai man irgi gerai sekasi. Gal dar per tuos kelis likusius iki mokyklos baigimo metus atsirinksiu“.
Jaunasis akordeonininkas klausosi įvairios muzikos. „Priklauso nuo nuotaikos“, – prisipažino A. Benetis, tačiau pastebėjo, jog tą patį kūrinį kiekvienas atlikėjas atlieka savitai, šiek tiek kitaip negu likusieji: „Yra skirtingi atlikėjai, ir kiekvienas tą patį kūrinį pagros skirtingai – grodamas tu išreiški kažką savo – interpretacija, savitas grojimo stilius yra tavo“.
Konkursų laureatas
Į pokalbį A. Benetis atsinešė visą pluoštą diplomų. Didžiuotis tikrai yra kuo – jaunasis akordeonininkas yra tapęs ne vieno reikšmingo konkurso nugalėtoju. „Paskutinis – šių metų lapkričio pabaigoje Prahoje vykęs tarptautinis konkursas. Iš ten parsivežiau auksinį diplomą. 2012 metais aš ir mano mokytoja N. Daukšienė gavome Prezidentės raštą už pasiekimus. Tada Vilniuje vyko visos Lietuvos tarptautinių konkursų laureatų pagerbimas. 2014 metais Kaune vyko 64-asis pasaulio akordeonistų čempionatas „Pasaulio trofėjus“ (64th Trophée Mondial de l’Accordéon), kuriame dalyvavo atlikėjai iš įvairių pasaulio šalių, o konkurso vertinimo komisiją sudarė atstovai iš JAV, Serbijos, Brazilijos, Šveicarijos, Italijos, Rusijos ir kitų šalių, ten laimėjau trečią vietą, taip pat esu Vilniaus respublikinio ir tarptautinio akordeonininkų konkurso „Vilnius 2015“ pirmos vietos laureatas, be to, esu dalyvavęs konkursuose ir pasiekęs aukštų įvertinimų Italijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Lenkijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Kroatijoje, Slovakijoje ir kitur. Daug koncertuoju. Džiaugiuosi, kad praėjusią vasarą man nusišypsojo laimė kartu koncertuoti su operos primadona Nomeda Kazlaus. Kiekvienais metais iš Palangos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus gaunu padėkas už pasiekimus“, – vardino jaunasis talentas.
Tarp kitų diplomų – į akis krentantis Prezidentės D. Grybauskaitės raštas, patvirtinantis, kad pasiekta tikrai nemažai. „Aukštas Jūsų meninių gebėjimų įvertinimas tarptautiniame konkurse yra didelė garbė ir įkvepianti paskata skleisti ir puoselėti profesionalųjį muzikos meną Lietuvoje ir pasaulyje. Esate mūsų kultūros viltis – Jūsų laimėjimai kuria gražią šalies ateitį. Išsaugokite meilę muzikai, tegul ji visada veda Jus pirmyn, suteikia jėgų ir stiprybės tobulėti, augti ir įgyvendinti visus kūrybinius užmojus. Linkiu pačios didžiausios sėkmės“, – rašoma Prezidentės rašte.
Sekasi mokslai
Atrodytų, gamta nepašykštėjo muzikanto talento, likimas – nuoširdžių bei geranoriškų supančių žmonių, – tik grok ir apie nieką daugiau nesvajok. Tačiau neretai taip atsitinka, kad vienoje srityje laurus skinantis žmogus nemažais pasiekimais gali pasigirti ir kitose. Sunku pasakyti, kiek čia motinos gamtos, kiek supančių žmonių nuopelnas, o kiek paties pareigingumas ir tvirtas charakteris lėmė, kad A. Benetis skina laurus ir ne viename šalies mokyklose organizuojamame respublikiniame bei tarptautiniame konkurse. „Mokykloje sekasi visi mokslai. Labiau orientuojuosi į tiksliuosius – tiesiog, gerai išlaikęs egzaminus, visur galėsiu stoti. Dalyvauju olimpiadose, konkursuose „Olympis“, „Kengūra“, „Tavo žvilgsnis“ bei mieste organizuojamuose konkursuose ir olimpiadose. Esu pasiekęs ir laimėjimų: informacinių technologijų konkurse „Olympis“ surinkau maksimalų balų skaičių ir užėmiau pirmą vietą respublikoje. Dalyvavau visų dalykų „Kengūroje“, esu gavęs „Olympio“ pirmo laipsnio diplomų – ir šiais metais turėčiau gauti, yra jau paskelbti rezultatai“, – kalbėjo gimnazistas.
Gabus jaunuolis iš tiesų turi kuo didžiuotis – ne vienas tikriausiai išpuiktų. Pasmalsavus, ar neriečia nosies prieš bendraamžius, moksleivis sakė: „Tiesiog nežinau ko čia riesti nosį“. Pasak A. Benečio, pavydo iš bendraklasių jis taip pat nepastebėjo. „Visi stengiasi, mokosi, mokytojai atsižvelgia į kiekvieno sugebėjimus: kas ką gali, tas tą dėl savo pasiekimų ir padaro“, – kalbėjo gimnazistas. Ir nors ne visi A. Benečio bendraklasiai noriai išbando savo jėgas įvairiuose konkursuose, jaunuolis teigė, jog jis stengiasi dalyvauti visose vykstančiose olimpiadose bei organizuojamuose konkursuose.
Vaidina teatre
Dar viena A. Benečio mėgstama sritis – vaidinimas Palangos „Grubiajame“ teatre, kurio režisierius – Virginijus Milinis. „Teatrą pradėjau lankyti trečioje klasėje. Tuo metu teatras ieškojo aktorių, atėjo į mano mokyklą nuostabaus grožio mokytoja – aš tik vėliau supratau, kad tai buvo Palangos „Grubiojo“ teatro aktorė Rita Milinienė – ir paklausė mokytojos, gal yra artistiškesnių norinčių vaidinti vaikų. Tuomet pakalbėjo su keliais vaikais, ir mane pakvietė“, – pasakojo moksleivis.
Pasak palangiškio, mama iš pradžių bandė atkalbėti nuo šio sumanymo, motyvuodama tuo, kad sūnus visur nesuspės, tačiau galutinį sprendimą leido priimti jam pačiam. „Aš norėjau pabandyti ir nuėjau. Iš pat pradžių nenusivyliau – smagu ten: susirenkame, pašnekame, gali įsikūnyti į kitą. Įsivaizduoti, kad esi kažkas kitas, man atrodo, nėra sunku – svarbiausia įtikinti žiūrovą, ypač jeigu ateina pažįstami. O šiaip man priimtina tą emociją pajausti. Vaidinti teatre man labai patinka, nes išmokau atsakomybės už kitus aktorius. Nieko nedarai vienas, spektaklio sėkmė priklauso nuo visų aktorių. Solo grojant akordeonu – atsakai tik už save“, – kalbėjo A. Benetis.
Vaidinant apkeliauta nemažai miestų. „Turėjome daug gastrolių: daug apkeliavome su dainų šventei parengta K. Donelaičio „Metų“ vienos iš dalių – „Žiemos rūpesčiai“ – interpretacija: aplankėme Rusnę, Šventąją, Klaipėdą, Plungę, Kupiškį, Druskininkus, Molavėnus (Raseinių rajonas), Jurbarką, Naujamiestį – daug miestų“, – džiaugėsi pašnekovas.
Artimiausiuose jaunojo aktoriaus planuose – sausio 23 dieną įvyksianti premjera „Šaunuolis iš Vakarų pakrantės“. „Šioje komedijoje aš esu pagrindinis veikėjas“, – atskleidė A. Benetis.
Pasiteiravus, kuriame mieste jam smagiausia vaidinti, A. Benetis sakė: „Man tas pats kur vaidinti. Tiesiog gal smagu yra pati kelionė, vaidinti vis naujai publikai – jiems ir spektaklis yra kaip naujas“.
Nors puikiai groja akordeonu, jaunasis aktorius prisipažino, jog panaudoti šio instrumento teatre kol kas neteko.
Dėkingas mokytojams
Kiekvienoje pergalėje yra sportininką supusių žmonių indėlis, taip pat yra ir kitose srityse. A. Benetis – ne išimtis. Už tai, ko pavyko pasiekti, jaunasis talentas jaučiasi dėkingas tiems, kurie buvo šalia ir prisidėjo prie jo pasiekimų. „Esu dėkingas entuziastingai, iniciatyviai ir niekad nepavargstančiai mano akordeono mokytojai N. Daukšienei, tėvams, auklėtojai Liudmilai Pranienei, dabartinei savo auklėtojai Daivai Urbštienei, teatro režisieriui V. Miliniui ir visiems kitiems mane mokiusiems ir mokantiems dalykininkams“, – dėkingai ir labai pagarbiai kalbėjo moksleivis bei pridūrė, jog, jei likimas nebūtų jam atsiuntęs šių žmonių, o ypač Palangos lopšelio-darželio „Pasaka“ auklėtojos Vidos Gadliauskienės, šiandien jis vargu ar būtų toks, koks yra. „Visada labai svarbu įsiklausyti į mokytojų žodžius ir paliepimus, nes jie geriausiai žino, ką mokiniai turi žinoti ir mokėti“, – įsitikinęs talentingas gimnazistas.
Patinka viskas
Jaunuolis teigė negalintis išskirti kurio nors vieno dalyko kaip labiausiai patinkančio. „Man viskas smagu: ir groti, ir vaidinti – nesu apsisprendęs dėl mėgstamesnio. Kol yra laiko, vaidinu ir groju. Apie muzikanto ar aktoriaus karjerą kol kas nesvajoju. Gal per tuos metus, kol baigsiu mokyklą, bandysiu apsispręsti kur pasukti“, – kalbėjo moksleivis.
Kol vieni kryptingai siekia tikslo, kiti nuolat blaškosi – išbando vieną veiklą, ją meta, imasi kitos, kol galiausiai taip ir lieka nieko nepešę. Besiblaškantiems jaunuoliams A. Benetis patarė nepasiduoti susidūrus su sunkumais ir kiekviename pasirinktame dalyke surasti tą džiaugsmą, kuris turėjo įtakos vieno ar kito dalyko pasirinkimui. „Kiekviename dalyke yra juodoji ir baltoji pusė. Svarbu nesureikšminti sunkumų ir nesimėtyti – ką pradėjus, tą ir pabaigti“, – patarė A. Benetis.
Pasmalsavus, kaip leidžia laisvalaikį, aktyvus moksleivis prisipažino, jog šio lieka visai nedaug. „Visą jį išnaudoju miegui, poilsiui. Atsiradus laisvesnei valandėlei pailsi, ir vėl, žiūrėk, pirmadienis. Aišku, tas nuovargis per savaitę jaučiasi, kai viską reikia suspėti, bet ateina savaitgalis, kažkiek pasikrauni, ir vėl eini, nes visa ši veikla man teikia didžiulį džiaugsmą. Man visada malonu būti scenoje ir teikti džiaugsmą žiūrovams“, – sakė aktyvus moksleivis.
Trumpai:
Gimė Palangoje.
Zodiako ženklas – Ožiaragis.
Principas, kuriuo vadovaujasi: „Stengiuosi viską apgalvoti šaltu protu. Skubotų veiksmų stengiuosi vengti“.
Apie Palangą: „Čia – mano šaknys: esu čia ir augęs, ir iškilęs. Palanga – mano namai, tai mane išugdęs miestas“.
„Palangos tilto“ redakcija