Ar „Minera“ atvers Palangos vartus investicijų srautui?
Palanga regis pralaužė ketvirtį amžiaus trukusią stambiųjų investuotojų blokadą. Nuo pat Nepriklausomybės atgavimo kurortas pirmą kartą sulaukė rimtesnės investicijos – Šiaulių banko antrinė bendrovė „Minera“ kartu su partneriais mūsų mieste pasiryžusi investuoti per 50 mln. eurų. Kad būtų dar suprantamiau – apie 175 mln. litų, kaip sakoma, senais pinigais.
Už tokią sumą per kelerius metus tarp Vytauto gatvės ir Klaipėdos plento ketinama pastatyti ištisą gydyklų miestelį, kurio plotas užims 7 hektarus. Čia turėtų iškilti 9 tarpusavyje sujungti pastatai, kurie vienu metu galės priimti apie pusantro tūkstančio sveikatinimo paslaugų į Palangą atvykusių žmonių. Būsimoje gigantiškoje sanatorijoje turėtų dirbti apie 450 darbuotojų, o šis gydymo „fabrikas“ taptų didžiausiu darbdaviu mieste.
Galima realiai tikėtis, kad šis projektas ne tik sumažins sezoniškumą Palangoje, bet ir pralauš ledus kitiems didžiausiame šalies kurorte savo sėkme abejojančioms stambioms verslo kompanijoms.
Skeptikai gali pradėti bumbėti, kad grandiozinių planų ir pažadų Palanga jau girdėjo ne kartą. Ir jie savotiškai bus teisūs. Matėme ir nuniokoto „Lino“ baseino vietoje ketinto statyti SPA komplekso maketą, daugiau nei penkerius metus „grožimės“ išbetonuotu vandens telkiniu buvusios „Jūratės“ baseino vietoje. Mums buvo rodytos ir pietinėje miesto dalyje turėjusios atsirasti didelės čiuožyklos, baseinų bei žirgų maniežo vizualizacijos. Pramoninio miesto kvartalo dalyje buvo piešiami pramogų miestelio vaizdai.
Tačiau pažadukų nebeliko. Vieni savo projektams neturėjo reikiamo žemės sklypo, kiti sau tapšnojo per tuščias kišenes ir svaičiojo apie Europos Sąjungos paramą. „Mineros“ projekto atvejis kiek kitoks. Kaip ten bebūtų, ši bendrovė jau yra nemažo sklypo šeimininkė, o už ne vieną didelį projektą Druskininkuose ir Birštone įgyvendinusios įmonės nugaros – Šiaulių banko finansiniai ištekliai.
„Mineros“ užmojus įvardinant, kaip reikšmingiausią investiciją per visą Nepriklausomybės atgavimo laikotarpį, jokiu būdu nereikia nuvertinti to, ką Palangoje privatus verslas yra padaręs iki šiol.
Vietoj sovietmetyje nustekentų jūrininkų poilsio namų atsirado penkių žvaigždučių „Vanagupės“ viešbučio, modernaus SPA ir didžiulio konferencijų centro kompleksas. Bankrutavusios „Žuvėdros“ sanatorijos vietoje pajūrio pušis grakščiai apjuosė prabangaus „Palangos“ viešbučio korpusai. Paskutinį kvapą išleidusią „Žvorūnės“ sanatoriją pakeitė modernus sveikatingumo centras „Gradiali“. Rytoj dešimtmetį švenčia J. Basanavičiaus gatvės kavinėms kitą kokybės kartelę užkėlęs restoranas „De Cuba“ su savo parku. Per pastaruosius dešimt metų Palangoje ir Šventojoje atsirado keletas naujų viešbučių, šiuolaikiškų prekybos centrų.
Tačiau visos šios privačios investicijos savo masteliais neprilygsta „Mineros“ užmojams ir iš esmės nepakeitė Palangos kurorto užimtumo ne sezono metu. Aišku, galima būtų suabejoti, ar pusantro tūkstančio vietų būsimų gydyklų kompleksas tikrai išgydys mūsų kurortą kamuojančią sezoniškumo ligą. Tačiau Druskininkuose tos pačios „Mineros“ pastatyto „Eglės“ sanatorijos analogo sėkmė leidžia to tikėtis.
Kita vertus, ne tai yra svarbiausia. Verslo pasauliui nusiųsta žinia, kad Palangoje ryžtasi investuoti per 50 mln. eurų, į Palangą turėtų atkreipti ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos stambaus kapitalo dėmesį.
Ką miestui reiškia nors vieno, visam pasauliui žinomo ir įtakingo investitoriaus atėjimas, Palangos savivaldybės delegacija galėjo įsitikinti prieš keletą metų viešėdama Gruzijoje.
Per keletą metų prie Juodosios jūros esantis Batumio miestas sulaukė apie pusantro milijardo eurų siekiančių investicijų ir iš nuskurdusio regiono tapo klestinčiu kurortu. Čia įsikūrė penkių žvaigždučių viešbučiai, kurie atstovauja garsiausiems pasaulio viešbučio tinklams, kurių dar nėra prisiviliojusi Lietuva. Švyti išpuoselėti parkai, trinkelėmis iškloti pėsčiųjų bulvarai, kvapą užgniaužia pagal muziką šokantys fontanai. Batumyje išvydome taip sutvarkytų vietų, kad jos pranoksta Ispanijoje ir Italijoje matytus senamiesčius ir jų aikštes.
Batumio meras atskleidė tokios miesto sėkmės formulę: užteko prisivilioti pasaulinio „Sheraton“ tinklo viešbutį, kai netrukus čia atsirado garsusis „Hilton“, aukščiausios klasės „Palace“, „Royal“ linijų viešbučiai. Dabar Batumyje į viešus pramogų objektus nesibaimina investuoti turtingi Turkijos, Irano verslininkai ir arabų šeichai.
Ar bendrovės „Minera“ gydyklų kompleksas privers praverti duris į Palangą milijardines pajamas skaičiuojančius pasaulio verslo gigantus, galime tik spėlioti. Tačiau, kad verslo susidomėjimas mūsų kurortu nuo šiol didės, abejoti neverta. Bent jau pačios „Mineros“ įmonės vadovai kalba, kad Palangoje numatytu projektu susidomėjo ir savo lėšas čia pasiryžę investuoti ir Vokietijos partneriai.
Kaip bus ateityje, pagyvensime – pamatysime. Faktas tas, kad Palangos kurorto potencialas dar yra toli gražu neišnaudotas. Vien ką reiškia mūsų kurorte kilometro gylyje esantys geoterminio vandens telkiniai. Į Palangą ateinantys Lietuvos investuotojai kol kas sako, kad išgręžti tokio gylio gręžinius mūsų kompanijos finansiškai dar nėra pajėgios. Tačiau kažkas pasaulyje tai yra padaręs ir geoterminis vanduo pastatų šildymui, ištisus metus veikiantiems atviriems baseinams ir žmonių gydymui jau yra naudojamas. Kodėl tai netolimoje ateityje negali atsitikti ir Palangoje?
„Palangos tilto“ redakcija