NAUJIENŲ PABIROS

Smėlio skulptūrų parkas: J. Basanavičiaus gatvės pabaigoje esančioje tuščioje laukymėje, kur anksčiau sukdavosi olandų karuselės, gimsta smėlio skulptūrų parkas. Trečiadienį čia pradėjo dirbti 4 smėlio skulptoriai iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Vengrijos, kurie per 10 dienų iš smėlio turi išskaptuoti 8 skulptūras, rašo „Lietuvos rytas“.

Smėlis būsimiems kūriniams yra suslėgtas į kelių metrų aukščio piramides, kurios apjuostos medžio drožlių plokštėmis. Skulptoriai darbuojasi pasilipę ant viršaus ir nuo medinių apkaustų išlaisvinę viršutinę piramidės dalį.

Palangos festivalyje dalyvauja ir šiemet Maskvoje smėlio skulptūrų pasaulio čempionu tapęs lietuvis Andrius Petkus, kurio sukurtų smėlio skulptūrų nuolatinė ekspozicija už kelių šimtų metrų toje pačioje J. Basanavičiaus gatvėje veikia jau antrus metus.

Šį smėlio skulptūrų festivalį organizavo belgų įkurta bendrovė „Eurokoncepcija“, kurios rūpestis buvo ne tik pakviesti skulptorius iš įvairių šalių, bet ir į J.Basanavičiaus gatvę atgabenti apie 200 kubinių metrų skulptūroms tinkamo smėlio. Jis buvo vežamas iš Klaipėdos rajone esančio Poškų karjero.

Atidarius smėlio skulptūrų parką penkių narių vertinimo komisija, kurią sudarys Lietuvos meno ir architektūros specialistai, išrinks įdomiausius kūrinius. Konkurse dalyvaus tik 8 menininkų sukurtos skulptūros, tačiau parko erdvę užpildys keletas mažesnių skulptūrų, kurios laikui bėgant bus keičiamos.

Pirmą kartą Lietuvoje kuriamą unikalių smėlio skulptūrų parką lankytojams ketinama atverti birželio pabaigoje ir jis veiks iki rugsėjo mėnesio. Įėjimo bilietas kainuos 10 litų.

Parodų paviljonas: nuo šio šeštadienio septynerius metus stovėjęs praktiškai neveikiantis Vasaros parodų paviljonas, kuriame šiltuoju metų laiku veikdavo tik Savicko paveikslų galerija, trumpam atgimusi per Kurorto sezono atidarymo šventę „Menų kupeta“ vėl prisipildys žmonių šurmulio. Palangos kultūros centras, kurios valdo Vasaros parodų paviljoną, po keleto metų pastangų ir keliskart skelbtų nuomos konkursų pagaliau sulaukė pasiūlymo. Vasaros parodų paviljono nuomos konkurse vienintelė per keletą metų dalyvavusi vilniečių bendrovė, pasikvietusi žinomus Lietuvoje renginių organizatorius, čia ketina rengti parodas bei kultūrinius renginius, bus atidaryta kavinė.

Oro uostas: nebe pirmus metus buksuojantys Palangos oro uosto veiklos plėtros reikalai verčia Vakarų Lietuvos savivaldybių vadovus iš esmės kelti klausimą dėl jo ateities. Klaipėdos regiono savivaldybės dar 2013-aisiais savo biudžetuose buvo numačiusios iš viso 400 tūkst. Lt Klaipėdos pasiekiamumo programai, kuri apimtų skrydžių rinkodaros finansavimą, įgyvendinti. Pernai ministerijai nesuradus suinteresuotų skrydžių bendrovių ir procesui nepajudėjus iš mirties taško, savivaldybių nuostata nepakito – analogiška suma buvo numatyta ir šių metų biudžetuose.

Anot Klaipėdos mero ir asociacijos „Klaipėdos regionas“ prezidento V. Grubliausko, tai esąs puikus regioninio susitarimo bendram labui pavyzdys, tačiau, nematant prošvaisčių, entuziazmas blėsta. Baigiantis gegužei Susisiekimo ministerijai išsiųstas oficialus prašymas informuoti apie pažangą, derantis su skrydžių bendrovėmis, kurios šiemet galėtų pradėti vykdyti skrydžius iš Palangos oro uosto. Ministerija atsakė negalinti pranešti apie kurių nors oro linijų konkretų sprendimą pradėti skrydžius iš pajūrio, o regiono savivaldybėms pasiūlė prisijungti prie skrydžių plėtros ir skatinimo programą rengsiančios tarpinstitucinės grupės.

„Atsakymai, nenurodantys aiškių Palangos oro uosto perspektyvų, Klaipėdos regionui yra nepriimtini ir kvepia pavojingu neveiklumu“, – mano V. Grubliauskas.

Šiuo metu reguliarius reisus iš Tarptautinio Palangos oro uosto vykdo užsienio aviakompanijos SAS, „airBaltic“ bei „Norwegian Air Shuttle“, skraidinančios į Rygą, Oslą bei Kopenhagą. Vasarą jų gretas papildo į Maskvą keleivius skraidinanti bendrovė „RusLine“. Taip išnaudojama tik vos daugiau negu pusė modernizuoto oro uosto pajėgumų.

Situacijoje atsiranda ir naujų aplinkybių. Reorganizavus Tarptautinį Vilniaus oro uostą į valstybės įmonę „Lietuvos oro uostai“ (LTOU), jau nuo liepos 1 d. Palangos oro uostas taps vienu iš trijų jos filialų.

Oficialiai teigiama, kad taip bus sukurtas Lietuvos oro uostų tinklas, kurio plėtra bus vieningai koordinuojama. Anot V. Grubliausko, nesinorėtų, kad ši vizija praktiškai taptų paslaugų keleiviams koncentravimu centrinėje šalies dalyje, neišnaudojant išplėtotos Palangos oro uosto infrastruktūros.

„Palangos tilto“, Lrytas.lt, ve.lt inf.