KRETINGA – MAŽASIS LIETUVOS VATIKANAS
Kretingos rajonas – turtingas kraštas. Čia galite rasti ne vieną lobį. Tik lobis ne auksu žibės. Lobis, kurį atrasite, suteiks daugiau žinių, dvasinio gėrio, emocinio ir fizinio poilsio, smagių akimirkų. Kretingos vardas dažnai siejamas su mažuoju Lietuvos Vatikanu. Kodėl? Ogi todėl, kad Kretingoje veikia net penki vienuolynai, dvi bažnyčios ir kiti, ne mažiau svarbūs, sakralinės kultūros objektai. Kiekvienas jų saugo daugybę gražių istorijų ir paslapčių.
Vienas pagrindinių traukos objektų yra Viešpaties Apreiškimo Mergelei Marijai bažnyčios ir pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblis. Bažnyčią ir vienuolyną, anot legendos, J. K. Chodkevičius pastatė kaip padėką Dievo Motinai už laimėtą mūšį prie Salaspilio.
Vienuolyne ir bažnyčioje saugomi neįkainojami istoriniai objektai – knygos, paveikslai, religinis inventorius. Iki šiol čia galima pamatyti vienas seniausių durų Lietuvoje, seniausius šalyje veikiančius vargonus, stebuklingą Šv. Antano paveikslą, Chodkevičių šeimos sarkofagus, kriptas.
Pakvietęs į Kretingą pranciškonus, J.K. Chodkevičius tikėjo, kad jo dvasiniai patikėtiniai Kretingą ves teisingu keliu. Pranciškonai į miestą atsinešė ne tik tikėjimą, bet geriausias švietimo bei kultūros tradicijas. Iki šiol pranciškonai vykdo miesto įkūrėjo valią – bažnyčią gausiai lanko vietiniai tikintieji ir piligrimai iš svetur, ansamblyje vyksta klasikinės muzikos koncertai, mokslinės konferencijos.
Daugiau negu 400 metų Kretingoje veikiantis pranciškonų vienuolynas sudarė puikias sąlygas kurtis ir kitoms kongregacijoms. Be vyrų pranciškonų vienuolyno, mieste yra net keturi moterų vienuolynai. Arčiausiai bažnyčios įsikūrusi Švč. Širdies pranciškonių Misionierių kongregacija. Vienuolės dirba mokykloje, pas save priima vaikus, taip pat dvasinės pagalbos ieškančius žmones. Dar viena pranciškoniškos šeimos dalis - Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Pagalbos Šv. Pranciškaus seserų kongregacija. Seserys padeda puošti bažnyčią, ruošia vaikus Pirmajai Komunijai. Taip pat lanko vienišus žmones, ligonius, o pagrindinis jų tikslas yra apaštalauti tarp jaunimo ir suaugusiųjų. Dievo Meilės Misionierių kongregacija: seserys lanko šeimas, rūpinasi vargstančiais, namų neturinčiais žmonėmis. Pats uždariausias ir paslaptingiausias Šv. Klaros seserų vienuolynas. Seserys gyvena uždarą, kontempliatyvų gyvenimą.
Kretingos liuteronų istorija mieste siekia XVI amžių. Per keletą šimtmečių liuteronų bendruomenė turėjo ne vienerius maldos namus, kol 1899 metais buvo pašventinta šalia Rotušės aikštės stovinti neogotikinė liuteronų evangelikų bažnyčia. Prie jos atsiradimo prisidėjo ne vienas žmogus. Štai grafai Tiškevičiai, nors lankėsi Romos katalikų bažnyčioje, padovanojo beveik visus rąstus, reikalingus statyboms. Kretingos žydų bendruomenė paaukojo pinigų tam, kad liuteronai galėtų nusipirkti vitražus. Prūsijos karalius Vilhelmas II – padovanojo nemenką sumą pagrindiniam altoriui įrengti. Šioje bažnyčioje didžiausias turtas yra vieninga bendruomenė. Tačiau yra ir materialių lobių. Liuteronų bažnyčioje galima pamatyti dar 1785 metais garsaus vargonų meistro Johanno Preusso Karaliaučiuje gamintus vargonus.
Visus, įvažiuojančius ar išvažiuojančius iš Kretingos miesto, pasitinka bei palydi analogų Lietuvoje neturintis šviečiantis kryžius. Monumento aukštis siekia 12 metrų, o sutemus jis ryškiai šviečia. Šiuolaikišku ir unikaliu kryžiumi Kretingos pranciškonai įamžino 400 metų jubiliejų – prieš tiek laiko pranciškonai Kretingoje pradėjo savo veiklą.
Kretingos Lurdo grotą pranciškonai pastatė 1933 metais – tuomet tikrasis Prancūzijos Lurdas šventė 75-ąjį jubiliejų. Skirtumas tas, kad Prancūzijos grotoje vaikams Mergelė Marija pasirodė. Kretingoje toks stebuklas neįvyko, tačiau nuo seno tikima, kad šalia grotos tekantis šaltinis – stebuklingas ir gydantis. Kretingos Lurdas per atidarymo ceremoniją pritraukė net 25 tūkstančius maldininkų iš visos Lietuvos. Iškilmėse apsilankė pats tuometinis prezidentas Antanas Smetona. Per karą ir sovietmetį buvo sunaikintas balto marmuro Lurdo grotos altorius, tačiau iki šių dienų išliko grotą puošusios skulptūros, anuomet pargabentos iš Prancūzijos.
Vienas lankomiausių kapų senosiose Kretingos kapinėse yra vienuolio pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos kapas. XIX amžiuje tėvas Ambraziejus garsėjo savo pamokslais, buvo puikus pedagogas, tačiau žmonės pas jį eidavo ir kaip pas gydytoją. Botanikos ir medicinos studijų ragavęs tėvas Ambraziejus nagrinėjo gydomąsias augalų savybes ir buvo labai vertinamas kaip liaudies gydytojas. Kiekvieną pacientą J. A. Pabrėža palydėdavo malda, aprūpindavo gydomaisiais augalų mišiniais. Daugybė žmonių jam buvo dėkingi už pasitaisiusią sveikatą ar net išgelbėtą gyvybę. Tėvui Ambraziejui mirus, tik po kelių dešimtmečių kuklų kapą papuošė kryžius. Dar vėliau – tarpukariu – pranciškonų vienuolyno vadovo Augustino Dirvelės rūpesčiu, ant kapo pastatyta neogotikinė koplyčia. Ją kretingiškiai lanko iki šiol – uždegdami žvakes, prašo įvairių malonių. Tikima, kad pasimeldus prie šio vienuolio kapo, vyksta sveikatos stebuklai.
Sakralinių objektų galima rasti ir už Kretingos miesto ribų. Senovės pagonių šventyklos vietoje trykštantis Erškėtyno šaltinis garsėja savo stebuklingomis ir gydomosiomis galiomis. Žmonės nuo seno šaltinio vandeniu plauna akis ir veidą – tikima, kad vanduo ypač padeda turint regos problemų. Šalia šaltinio pastatyta koplyčia – krikščioniškos kultūros atspindys.
Įdomią istoriją turi Tūbausių kaimo šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčia: pradžioje buvusi medinė, susiklosčius palankioms aplinkybėms buvo perstatyta tvaresnėmis medžiagomis.
Įspūdinga savo architektūriniu stiliumi yra medinė Laukžemės šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčia – vaizdas vertas atviruko. Pati bažnyčia pastatyta XIX a. viduryje, tačiau jos viduje esantys lobiai yra gerokai senesni.
Šiuolaikiška, kukli šv. Motiejaus bažnyčia stovi Kūlupėnų kaime. Tai bendruomenės vieningumo ir gerumo įrodymas. Sklypą bažnyčiai padovanojo dvi kūlupėniškės, o dar viena – padovanojo klebonui sklypą, kurį pardavus užteko pinigų statybų pradžiai.
Visai neseniai, Žibininkuose, HBH pramogų komplekso įkurtame skulptūrų parke, pastatyta 10 m aukščio Kristaus Atpirkėjo skulptūra. Tai Rio de Žaneire stovinčios skulptūros replika, kuri keturis kartus mažesnė už originalą. Skulptūra simbolizuoja tai, kad mes tiesiame pagalbos rankas padėti vieni kitiems.
Tai tik keletas įdomesnių sakralinių objektų Kretingos rajone. Atvykę pamatysite jų žymiai daugiau.
Liuteronų bažnyčią vasaros sezono metu (nuo 06.01 iki 08.31) galima aplankyti kiekvieną šeštadienį nuo 14.00 iki 15.00 valandos. Ne sezono metu sekmadieniais - pusę valandos prieš mišias arba pusę valandos po mišių.
Artimiausių mišių Kretingos liuteronų bažnyčioje laikas:
kovo mėn. 24 d. – 11val., 30 d. – 19 val., 31 d. – 11 val.;
balandžio mėn. 14 ir 28 dienomis -11val.;
gegužės mėn. 5 d. – 13 val., 12 d. – 11 val., 19 d. – 13 val., 26 d. – 11 val.
5 Kretingos vienuolynus, Chodkevičių šeimos kriptą, bažnyčios bokštą galima aplankyti tik Kretingos rajono turizmo informacijos centro organizuojamų ekskursijų metu. Daugiau informacijos apie tai skaitykite www.aplankykkretinga.lt
Kaimų bažnyčios ir koplyčios lankytojams atveriamos tik per mišias ir atlaidus. Nesant progos lankymas galimas tik iš išorės.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Mūsų gimnazistė Emilia Sebeckis – Chemijos konkurso I-ojo etapo nugalėtoja
2024 04 24 | Rubrika: Miestas
Palangos senosios gimnazijos III E kl. mokinė Emilia Sebecekis geriausiai iš visų šalies moksleivių išmano chemiją.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) partijos prezidiumui paskelbus apie pirmalaikių rinkimų siūlymą parlamentaras, konservatorių partijos atstovas Mindaugas Skritulskas ragina partijų vadovybes „persikrauti“ ir pasitikrinti rinkėjų pasitikėjimą. „Siūloma elgtis ryžtingai ir kirsti iš peties – paleisti visą Seimą po velnių, vėliau ir Vyriausybę“, – socialiniame...
Lietuvos muziejų asociacijos kuruojamas M. K. Čiurlionio kultūros kelias tapo pirmuoju Lietuvoje sertifikuotu nacionaliniu kultūros keliu!
Ch. Harlerio benefisu vainikuotose rungtynėse – „Kuršių“ triumfas prieš Klaipėdos ekipą
***, 2021 03 02 | Rubrika: Sportas
Palangos „Kuršiai“ sėkmingai pradėjo VIKINGLOTTO – NKL atkrintamąsias. Vytauto Buzo auklėtiniai namuose 76:67 (26:19, 12:15, 17:11, 21:22) sekmadienį, vasario 28 d., pranoko Klaipėdos „Neptūną-Akvaservis“ ir serijoje iki dviejų pergalių išsiveržė į priekį 1-0. Atsakomosios rungtynės Klaipėdoje vyks trečiadienį.
Vintažinių dviračių pedalus mins siekdami palengvinti sergančių mažųjų palangiškių kasdienybę
"Palangos tilto" redakcija, 2019 10 03 | Rubrika: Sveikata
Palangiškė Ilona Emanuelsson su vyru Joachimu, šiuo metu gyvenantys Šveicarijoje, kviečia jungtis prie žmonių, neabejingų specialiųjų poreikių turintiems kurorto vaikams, bei padėti surinkti lėšų mažiesiems itin reikalingoms ugdymo priemonėms ir infrastruktūrai.
A. Vinkus užkibo už socialdemokratų demagogų kabliuko? 4
Linas JEGELEVIČIUS, 2017 05 15 | Rubrika: Miestas
Kurorto socialdemokratai sumišę: kas šovė į galvą partijos veteranui Antanui Vinkui, Seimo nariui Kretingos-Palangos rinkimų apygardoje, kad jis balsavo už lengvatos šildymui panaikinimą ir pasisako už gerokai griežtesnį Alkoholio įstatymą, kuris su priimtomis pataisomis smogtų Palangai. „Gal jis (A. Vinkus) užkibo ant socialdemokratų demagogų kabliuko?“...
Balandžio 1-osios pokštas: Palangos vicemeras- Eimutis Židanavičius
„Palangos tilto“, Palangos PK inf., 2015 04 01 | Rubrika: Miestas
Su Balandžio 1-ąja, melagių ir juokų diena. "Palangos tiltas" taip pat leido sau papokštauti: Eimučiui Židanavičiui nebuvo pasiūlyta tapti Palangos savivaldybės vicemeru.
Parodoje „Palangos kultūros paveldas fotografijoje“ – apie fotografą Igną Stropų
Parengta pagal J.KLIETKUTĖS pranešimą., 2013 05 06 | Rubrika: Kultūra
Kultūros centre „Ramybė“ po Palangos – Kultūros sotinės 2013 vėliava startavusiame pirmajame asociacijos „Fotobienalė LT“ organizuoto projekto „Fotografija projekte „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė 2013“ renginyje – parodoje paskaitoje „Palangos kultūros paveldas fotografijoje“ išskirtinio dėmesio sulaukė...
Lietuviams vienybės jausmas atgyja tik prisiminus Sausio 13-osios įvykius
Rasa GEDVILAITĖ, 2011 01 12 | Rubrika: Miestas
Rytoj bus minima jubiliejinė Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. Praėjo 20 metų, kuomet lietuviai taip įnirtingai kovojo už savo laisvę. Metams bėgant pamirštami įvairūs gyvenimo įvykiai, tačiau šis įsirėžęs į daugelio lietuvių atmintis labai giliai. „Atvykę į vietą, pajutom tokią didžiulę vienybę, visi susitikę apsikabindavome, kaip seniai regėti draugai, jautėmės visi tokie artimi...
Už modernų kurortą! (Visuomeninių organizacijų atstovai)
Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) Palangos skyrius, 2011 01 10 | Rubrika: Miestas
Šiandien mes pristatome mūsų kandidatų sąraše esančius visuomeninių organizacijų atstovus.