Palangos pulsas

Palangos tiltas, 2018-06-21
Peržiūrėta
1978
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palangos pulsas

Muzikos magijos dienos Palangoje
Birželio 21 – liepos 7 dienomis Palangoje vyks Muzikos magijos dienos. Jų metu skambės gyva ir puikiai atkuriama muzika, veiks meno paroda, bus paskaitos. Palangoje numatyti net penki koncertai, visi skirtingų žanrų: nuo tautinės ir pasaulio muzikos, tradicinio ir šiuolaikinio džiazo iki klasikos.
Birželio 21 dieną, ketvirtadienį, 19 val. Muzikos magijos dienas Palangoje atidarė Sauliaus Petreikio pasaulio muzikos atlikėjų trio su programa „Negirdėta Lietuva, neišgirstas pasaulis“.
Birželio 24 dieną, sekmadienį, 18 val. Mindaugas Bačkus, vienas iš geriausių Lietuvos violončelininkų, Klaipėdos kamerinio orkestro vadovas, klausytojus palydės į muzikos magijos pasaulį su programa „Violončelės balsas – raktas į emocines gilumas“.
Birželio 27 dieną, trečiadienį, 19 val. Klaipėdos džiazo muzikantai prof. Saulius Šiaučiulis – kompozitorius ir pianistas – su Laimonu Urbiku, šiemet apdovanotu „Džiazo žvaigžde“, gros savo kūrinius ir džiazo improvizacijas programoje intriguojančiu pavadinimu „Saulėlydis Nykos valsčiuje“.
Birželio 30 dieną, šeštadienį, 19 val. lankysis dar vienas ypatingas Muzikos magijos dienos Palangoje svečias Juozas Milašius – eksperimentinės muzikos kompozitorius ir virtuozas atlikėjas. Juozo Milašiaus muzika – provokuojanti ir įtraukianti, tai tikra muzikos magija.
Liepos 6 dieną, penktadienį, 20 val. Muzikos magijos dienas Palangoje uždarys koncertas, kuriame skambės Šiaurės Indijos ragos, atliekamos sitaro meistro Anatolijaus Lomonosovo (AnatoAli). Gerbėjai žino, kad autentiškai atliekama raga užburia, o jei dar nesate girdėję šio muzikos, pasinaudokite proga susipažinti su Indijos ragos muzikos magija plačiau.

Vagystės Palangoje
Birželio 18 d., apie 4 val. pranešta, kad Palangoje, J. Basanavičiaus g. kavinės lauko terasoje pavogti du dviračiai – „TREK“, kurio vertė – 500 eurų, ir MEK, kurio vertė – 250 eurų. Jie buvo palikti neprirakinti. Taip pat nuo stalo dingo telefonas HUAWEI P9, kurio vertė – 300 eurų. Padaryta 1050 eurų turtinė žala.
Birželio 19 d. Palangos pareigūnams pranešta apie vagystes iš dviejų kioskų Kopų g., Palangoje. Iš vieno kiosko pavogta 100 eurų, muiliukai, žiebtuvėliai. Iš antrojo kiosko pavogta 88,40 eurai, įvairių gaiviųjų gėrimų už 78 eurus, kasos aparatas, kurio vertė 100 eurų.

Kultūros pieva „I love Palanga“ pradeda septintąją savo vasarą
Į Palangą sugrįžtanti kultūros pieva „I love Palanga“ pirmaisiais koncertais su savo lankytojais pasisveikins jau šį savaitgalį: penktadienį scenoje susitiks tamsaus ir ramybe dvelkiančio indie-roko atlikėja iš Klaipėdos Ingaja ir kaunietis Lukas Pilkauskas, skaniai maišantis Hiperbolės ir Connan Mockasin ar Teisučio Makačino ir „Tame Impala“ kūrybą. Šeštadienį gitaras brūkštels ironiškais tekstais garsėjanti roko grupė iš Vilniaus „Arklio galia“.
Kaip ir kasmet „I love Palanga“ didžiulį dėmesį skirs šviežios muzikos pristatymui ir surengs per 40 muzikinių susitikimų su perspektyviausiais muzikos inkubatoriaus „Novus“ dalyviais ir atlikėjais bei grupėmis iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Švedijos, Australijos ir t. t.
Bendradarbiaujant su Izraelio ambasada Lietuvoje bei Palangos miesto savivaldybe, kultūros pievoje šią vasarą svečiuosis net trys eklektiškos šiuolaikinės Izraelio muzikos scenos atstovai – „JonZ“, Eldad Zitrin bei „Ori“. Pastarąjį atlikėją „I love Palanga“ scenoje išvysite jau birželio 30-ąją.
Septintoji kultūros pievos vasara taps ir kino vasara – Vilniaus kino festivalis „Kino pavasaris“ „I love Palanga“ šią vasarą pristatys 10 žiūrimiausių šių metų festivalio juostų: „Gražuolė ir Sebastianas: draugai visam gyvenimui”, „Jūsų Vincentas“, „Ką žmonės pasakys“, „Kandelarija“, „Maria Callas: savais žodžiais“, „Manasis Godard‘as“, „Michelin“ žvaigždutės“, „Silvana“ bei „Šventa vieta“.

Liepos viduryje į „I love Palanga“ užsuks ir „Kino karavanas“, o rugpjūtį lietuviškos mados bei aktyvaus gyvenimo būdo gurmanus ant žolės sukvies mados, muzikos ir sporto savaitgalis „Palanga MOD“.

Lankysis Prancūzijos ambasadorius
Šiandien, birželio 22 d. Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe Jeantaud ir Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Jean-Marie Sani lankysis Palangoje, kur drauge su Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi atidarys prancūzų vasaros kino festivalį. Renginio metu taip pat bus atidaryta garsaus prancūzų fotogtafo André Perlstein fotografijų paroda, eksponuojama pirmą kartą Palangos kurorto muziejuje.
Šis renginys yra gražių santykių tarp Prancūzijos ambasados Lietuvoje, Prancūzų instituto Lietuvoje ir Palangos miesto savivaldybės vaisius. Palangos miestui išreiškus didelį susidomėjimą prancūzų kultūra, šiuo renginiu ne tik tęsiami jau pradėti darbai kultūros srityje, bet ir siekiama pritraukti kuo platesnį žiūrovų ratą.

Prieš atostogas – perspėjimas: kurios šalys pavojingiausios sveikatai?
Į užsienį atostogų ar darbo reikalais išvykę Lietuvos gyventojai šiemet dažniau susiduria su sveikatos sutrikimais, rodo draudikų statistika. Draudimo bendrovė BTA per pirmąjį metų ketvirtį užsienyje keliaujantiems Lietuvos gyventojams atlygino 51 proc. daugiau žalų nei tuo pačiu metu pernai, o vidutinė vienos draudimo išmokos suma per metus padidėjo 35 proc. iki 417 eurų.
„Iš vienos pusės, didesnes išmokas lemia tai, kad Lietuvos gyventojai renkasi vis įvairesnius ir tolimesnius kelionių maršrutus, kur sveikatos įstaigų paslaugos dažnai brangesnės nei ES šalyse – turime nemažai draudimo įvykių Tailande, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, JAV, Kanadoje, net ir Kinijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje. Iš kitos pusės, nerimą kelia padažnėjusios keliautojų traumos bei kiti sveikatos sutrikimai, kurie patiriami dėl neatsargumo, jėgų neapskaičiavimo, taip pat neįvertinus staigių pasikeitusio klimato aplinkybių“, – sakė BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marekas Ernestas Goliančikas.
Sveikatos sutrikimų šiemet ypač pagausėjo poilsiaujant Egipte, Turkijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Atidaroma paroda
Birželio 30 d. A. Mončio namuose-muziejuje atidarome paroda, kuri vadinasi „Malonės cirkas“. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus dailės akademija.

Palangoje – policijos prevencijos diena
Birželio 15 d. Palangoje buvo suorganizuota prevencijos diena, kurią lydėjo pareigūnų ir dalyvių susidomėjimas ir smalsumas. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai svečiams buvo paruošę nemažai staigmenų. Programoje dalyvavo Palangos miesto gyventojai bei miesto svečiai. Išskirtinį dėmesį pareigūnai skyrė šeimoms. Pirmojoje renginio dalyje dalyviams buvo pristatyta policijos veikla ir joje naudojama technika. Edukaciją papildė komisariato kinologai su dresiruotais tarnybiniais šunimis. Lankytojai taip pat turėjo galimybę išbandyti simuliacinius girtumo akinius, sužinojo apie dviračių ženklinimą, išbandė policijos techniką. Antroje dalyje lankytojų laukė įvairios viktorinos, varžybos. Aktyviausieji buvo apdovanoti prizais. Kiek vėliau pareigūnai atsakinėjo į smalsuolių klausimus, o taip pat nepraleido progos susirinkusiems priminti apie saugų bei atsakingą piliečių elgesį.
Tiek iniciatyvos organizatoriai, tiek programos dalyviai mėgavosi proga pabendrauti neįpareigojančioje erdvėje, sužinoti daugiau apie pareigūnų kasdienybę. Visą renginį lydėjo geros emocijos ir didžiulis lankytojų susidomėjimas. O pusdienį trukusią programą vainikavo renginio svečių ir pareigūnų fotosesija.
Šios gražios iniciatyvos organizatoriai – Palangos vasaros parkas – džiaugėsi susirinkusiųjų gausa ir gera proga piliečiams ne tik susipažinti su nematomu pareigūnų darbu, žinoti ką nors naujo, bet ir atnaujinti turimas žinias.

Nustatytas nepotizmo – giminaičių įdarbinimo – lygis savivaldybių administracijose
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai nustatė visų 60 Lietuvos savivaldybių administracijų nepotizmo intensyvumo (įstaigoje dirbančių giminaičių, sutuoktinių ir sutuoktinių giminaičių dalis nuo visų darbuotojų) rodiklius.
Analizės metu buvo nustatyta, kad 18 proc. savivaldybių administracijose dirbančių asmenų yra susiję giminystės ir svainystės ryšiais. Tačiau pastebėta, kad galimo nepotizmo intensyvumo rizika nėra tolygi skirtingų savivaldybių administracijose.
Gegužės 31 d. atlikta analitinės antikorupcinės žvalgybos analizė rodo, kad didžiausia nepotizmo intensyvumo rizika egzistuoja Pagėgių (35 proc.), Varėnos r. (29 proc.), Šalčininkų r. (28 proc.) ir Zarasų r. (27 proc.) savivaldybių administracijose. Mažiausia nepotizmo intensyvumo rizika nustatyta Rokiškio r. (3 proc.) ir Vilniaus m., Alytaus m. bei Palangos m. savivaldybėse (po 7 proc.).
„Giminystės ryšiai institucijose savaime nėra problema, tačiau kuo didesnis nepotizmo intensyvumas egzistuoja, tuo didesnė tikimybė, kad gali būti bandoma naudotis einamomis pareigomis, proteguoti ir siekti naudos savo šeimos nariams bei giminaičiams. Nepotizmo kontrolei turėtų būti skiriamas pakankamas dėmesys, nes nuo to priklauso priimamų sprendimų objektyvumas ir skaidrumas, visuomenės pasitikėjimas vietos valdžios institucijomis“, – sako STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius.
Analizuojant savivaldybių administracijose dirbančių giminaičių skaičiaus pokytį per pastaruosius 3 mėnesius, nustatyta, kad giminystės ir svainystės ryšiais susijusių darbuotojų skaičius didėjo proporcingai augančiam darbuotojų skaičiui. Per vieną metų ketvirtį savivaldybių administracijų darbuotojų skaičiui išaugus 3 proc., nepotizmo intensyvumo rizika taip pat padidėjo 3 proc. Per tirtą laikotarpį savivaldybių administracijų darbuotojų skaičius išaugo nuo 12 878 iki 13 299, t. y., 421 asmeniu. Taip pat, giminystės ir svainystės ryšiais susijusių ir dirbančių asmenų skaičius padaugėjo 74. Analizės atlikimo metu Lietuvos savivaldybių administracijose iš viso dirbo 2332 giminaičiai, sutuoktiniai arba sutuoktinių giminaičiai.
Savivaldybių administracijose pastebimos skirtingos nepotizmo intensyvumo rizikos pokyčių tendencijos. Per analizuotą laikotarpį nepotizmo intensyvumo rizika augo 32 savivaldybėse, 25 savivaldybėse sumažėjo, o 3 – išliko toks pat. Labiausiai nepotizmo rizika išaugo Neringoje (+6,2 proc.), Šilutės r. (+3,1 proc.) ir Šilalės r. (+2 proc.). Pavyzdžiui, per 3 mėn. Šilutės r. savivaldybės administracijoje giminystės ir/ar svainystės ryšiais susijusių ir dirbančių asmenų skaičius padidėjo 22. Nepotizmo rizikos ženklus sumažėjimas nustatytas Molėtų r. (-8,5 proc.) ir Rietave (-7,1 proc.). Molėtų r. savivaldybės administracijoje per 3 mėn. giminystės ir/ar svainystės ryšiais susijusių ir dirbančių asmenų skaičius sumažėjo 14.

STT inf.

Vaikai spalvins marškinėlius
Šiandien, birželio 22 dieną ir liepos 13 dieną Palangoje, žolynėlyje šalia Vaikų parko vaikai kviečiami nuspalvinti marškinėlius su specialiais tekstilei skirtais dažais, markeriais. Renginiai prasidės 16 val. ir tęsis iki 19 val. Renginiai yra nemokami. Jį organizuoja būsimų ir esamų mamyčių ir tėvelių asociacija „Gandras“, Palangos miesto socialinių paslaugų centras. Renginį remia Palangos miesto savivaldybė.

Gerins Baltijos jūros vandens kokybę
Palangos miesto savivaldybė kartu su užsienio partneriais dalyvauja projekte, kuriuo siekiama žaliosiomis biotechnologijomis užtikrinti Baltijos jūros švarą, bei, įsigijus reikiamą įrangą, pagerinti Palangos paplūdimių kokybę.
„RBR-Reviving Baltic Resilience (Atkurk Baltijos atsparumą) – tai Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo programos projektas, truksiantis trejus metus, startavo pernai metų liepą. Projekte dalyvauja solidūs partneriai – devynių dalyvių konsorciumas. Pagrindinis projekto partneris – Gdansko technologijos universitetas (Lenkija). Kiti partneriai: Palangos miesto savivaldybės administracija, Klaipėdos universitetas, Båstado savivaldybė (Švedija), Linnaeus universitetas (Švedija), Pietų pramonės plėtros centras (Industrial Development Center South, Švedija), Pomeranian Special Economic Zone Ltd. (Lenkija), NSR (Švedija), KSSR (Švedija).

Pasveikink jūrą Palangoje
Liepos 28-29 dienomis Palangos miesto savivaldybė trečią kartą inicijuoja socialinę akciją „Pasveikink jūrą Palangoje“. Ši akcija organizuojama prisidedant prie Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“, kurios pagrindinis tikslas – telkti visuomenę – NVO, bendruomenes, savivaldybes, socialiai atsakingo verslo įmones, žiniasklaidos kanalus ir žinomus žmones – bendromis pastangomis keisti Lietuvą.
Nori prisidėti prie šio kilnaus projekto ir iš arti matyti tas nuostabos ir džiaugsmo kupinas akis ir visą diena neblėstančias šypsenas jų veiduose? Prisijunk prie savanorių komandos! Anketa čia: https://goo.gl/k8Gikp

Rinkliava už automobilių stovėjimą
Palangoje rinkliava už automobilių stovėjimą mokamose zonose renkama kiekvieną dieną visą parą nuo gegužės 15 d. iki rugsėjo 15 d. Šiuo periodu atsiskaityti už parkavimą galite grynaisiais pinigais parkomate, uniPark išmaniąja programėle arba trumpąja SMS žinute.

Palangos gatvės stilius: dominuoja plėšyti džinsai
Kaip ir kiekvieną vasarą, taip ir šiemet Palangos gatves užplūdo šimtai turistų, atvykusių iš užsienio bei atokiausių Lietuvos kampelių. Saulės išsiilgę poilsiautojai laiką leidžia prie jūros, o užsimanę daugiau pramogų, apsilanko ir kurorto gatvėse. Ne išimtis – ir pagrindine dažnai tituluojama Palangos J. Basanavičiaus gatvė. Čia susirinkusieji skanauja lauko kavinėse, mėgaujasi gatvės muzika bei demonstruoja vasarišką stilių. Tiesa, šį kartą tarp kurorto svečių dominavo ne tokios ryškios spalvos. Atvėsęs oras poilsiautojus paskatino rinktis patogius, sportinio stiliaus drabužius. Be to, daugelis poilsiautojų sukneles ir šortus nutarė iškeisti į džinsus. Pastebėta, kad dominuoja plėšyti džinsai, rašo lrytas.lt

Ypatingoji L. Brežnevo vila Palangoje: ją itin mėgo A. Brazauskas ir A. Sabonis
Tarp sienų, kurios galėtų papasakoti daugiau nei mokykliniai vadovėliai, dabar gali pagyventi bet kas – sovietinei valdžiai, o dabar Lietuvos valstybei priklausanti prezidentinė vila Palangoje jau septynerius metus nuomojama privačiai kompanijai ir veikia kaip viešbutis, kuriame gali apsistoti bet kas. O pamatyti čia išties yra ką: lyg muziejaus koridoriais po milžiniškas patalpas, esančias beveik ant jūros kranto, vedžiojęs vilos „Auska“ direktorius Gintaras Pociūnas papasakojo, kodėl čia apsistoti taip mėgo aukščiausi vadovai, o dabar vilai neatsispiria Lietuvos krepšininkai bei pasiturintys poilsiautojai. Dabar viloje apsistoti gali bet kas, tereikia tik susimokėti. Tačiau sovietiniais laikais vila buvo tik aukščiausių SSRS vadovų poilsio vieta. Pastatas buvo įrengtas maždaug 1973 metais ir buvo tiesiogiai valdomas iš Maskvos. Tarp sienų, kurios galėtų papasakoti tikriausiai daugiau nei mokykliniai vadovėliai, dabar gali pagyventi bet kas. „Jis buvo Komunistų partijos centrinio komiteto kompetencijoje. Jis vadovavo visam grafikui, pagal kurį tų laikų aukščiausi vadovai važiuodavo čia ilsėtis. Jie atvažiuodavo čia ne todėl, kad tuo metu viešėjo Lietuvoje, o tik pagal Maksvoje reguliuojamą laiką“, – vilos atsiradimo istoriją aiškino G. Pociūnas. Visus tuos metus, iki pat Lietuvos nepriklausomybės, vila veikė uždaru režimu, kuris, anot dabartinio direktoriaus, yra šiek tiek mistifikuotas. Iki šiol yra svarstoma, ar čia iš tiesų viešėjo ir pats Sovietų Sąjungos generalinis sekretorius L. Brežnevas, kurio įsaku ir buvo pastatyta vila. „Mano manymu, visos tokios kalbos yra tapusios legendomis, nes tai yra absoliučiai nepatikrinami dalykai. Tų laikų vadovų atostogų grafikas buvo valstybinė paslaptis. Ir jeigu, pavyzdžiui, L. Brežnevas pranešė, kad buvo šioje viloje, tai dar nieko nereiškia, nes galbūt tai tebuvo paskleista žinia saugumo sumetimais, o jis atostogavo kažkur kitur“, – svarstė G. Pociūnas.
Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, vila tapo valstybės nuosavybe, ją valdė valstybinė įmonė „Baltija“. Čia vykdavo įvairūs aukščiausio lygio susitikimai, posėdžiai, poilsio dienomis apsistodavo šalies prezidentai. „Vėliau, kai valstybė vilos nebeišlaikė ar jai tiesiog neapsimokėjo, ji vilą išnuomojo ir ji tapo prieinama visiems – susimoki pinigus ir nakvoji. Kai mes ją perėmėme, daugiausiai darbo ir įdėjome į viešinimą, reikėjo pranešti, kad ši vieta nebėra uždara, čia gali atvykti bet kas“, – sakė vadovas.
Kaip pasakojo G. Pociūnas, šią vietą ypatingai mylėjo prezidentas A. Brazauskas, jis čia atvykdavo ne tik ilsėtis, bet ir dirbti. „L. Brežnevo vilos pavadinimas jau blėsta, nes dabar šiuolaikiniai žmonės jo nebežino, tiksliau net būtų sakyti, kad tai buvo A. Brazausko vila, nes jį Lietuvoje žino visi. Jis tikrai nuoširdžiai mylėjo vilą, buvo labai prie jos prisirišęs, leisdavo čia daug laiko“, – teigė direktorius.
Pasak jo, viloje iki šiol dirba keli žmonės, kurie čia dirbo ir prezidento vadovavimo laikais: „Jie mini A. Brazauską tik geru žodžiu, nes jis buvo korektiškas ir pagarbos vertas vadovas, kad ir ką apie jį kalbėtų žmonės dabar“. Vila, pasirodo, patinka ir Arvydui Saboniui bei kitiems Lietuvos krepšininkams. O to priežastis – išskirtinai aukštos durys, siekiančios beveik lubas. „A. Sabonis sakė, kad čia tikriausiai yra vienintelės durys Lietuvoje, pro kurias jam einant nereikia pasilenkti. O prezidentiniame kambaryje yra ir lovos, kur jis gali atsigulti ir pilnai ištiesti kojas, nereikia nieko papildomo pasidėti“, – juokėsi G. Pociūnas.
Jo teigimu, į vilą prieš svarbius čempionatus dažnai atvažiuoja visa Lietuvos krepšinio rinktinė: „Jie turi tokią tradiciją čia pasimaudyti ir išsikepti šašlykų. Aišku, būna labai linksma stebėti, kaip jie įlipa į baseiną ir vaikšto jame kaip gandrai, nes jis nėra labai gilus“.
O kuo gi ši vila traukia dabartinius poilsiautojus? G.Pociūnas įsitikinęs, kad dauguma jų atvažiuoja tiesiog pailsėti, nes vila yra atokiau nuo viso Palangos miesto šurmulio, tačiau yra ir tokių, kurie nori pajusti tikrą pastato dvasią ir idėją. Tą padaryti čia išties nesunku – nors pastatas ir buvo renovuotas, vilą drąsiai būtų galima pavadinti „gyvu“ muziejumi, nes didžioji dalis interjero detalių, baldų ir pan. išliko iki pat šių dienų, taigi čia apsistojantys poilsiautojai iš tiesų gali gulėti toje pačioje lovoje ar sėdėti ant tos pačios sofos, kur kadaise sėdėjo ir aukščiausi SSRS pareigūnai. „Pastatą šiek tiek atnaujindami bandėme išlaikyti visą dekorą ir tuometines architektūrines madas. Viskas, kas čia matoma, yra tų laikų didelės prabangos atributai, nors dabar tai gal kažkam ir kelia šypseną. Kadangi vilą projektavo jaunas, tik studijas pabaigęs lietuvis architektas Juozas Šipalis, tai jis sudėjo viską, kas tuo metu buvo progresyviausia“, – pasakojo vilos direktorius. Paklaustas, kodėl vila buvo patikėta projektuoti lietuviui ir dar ką tik baigusiam studijas, G. Pociūnas tikino, kad tuomet jis buvo vienas gabiausių studentų, o sovietinė (vėliau ir Rusijos) valdžia tokius architektus labai vertino.
Įspūdingas ir pats pastato plotas – iš viso vila apima apie 3,5 tūkst. kv. m, nors joje buvo vos 8 miegamieji kambariai tik su 4 numeriais, nes vieną kambario numerį sudarė svetainė, prieškambaris ir du miegamieji su vonios kambariais. Tokie apartamentai sudarė apie 250 kv. m. Kai vilą perėmė valstybė, kambarių skaičius išaugo iki 10, o dabar jų skaičius dar didesnis. „Kai darėme renovaciją, iš tų 10 numerių padarėme 28, bet visi jie buvo įkurti pagalbinėse patalpose ir keliuose holuose, nes holų mes čia turime daugybę. Jeigu paprastame viešbutyje yra koridoriai, kuriuose kambariai išdėstyti pagal brangumą, tai čia nėra jokios koridorinės struktūros, visi jie yra unikalūs“, – aiškino G. Pociūnas.
Viloje išlikę net ir autentiški vokiški sietynai, kurie čia buvo atvežti iš tuometinės Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR). Autentika dvelkia ir patys kambariai, ypač – prezidentiniai numeriai. Vieno iš prezidentinių numerių svetainėje – beveik visi baldai yra tie patys, kurie čia stovėjo ir L.Brežnevo laikais, naujai nupirktas tik stalas. Įėjus į svetainę iš karto dėmesį patraukia dideli ir įmantriai papuošti židiniai. Tačiau, G. Pociūno teigimu, jie niekada nebuvo naudojami pagal paskirtį, labiau kaip kambario dekoracija. Svetainėje taip pat yra labai svarbus akcentas – spintelėje įmontuotas baras, o to anuomet dar niekur nebūdavo. „Čia būdavo sudėti konteineriai su ledukais ir vadovai galėdavo tiesiog pasiimti šaltus gėrimus ir vartoti. Gal net ir apelsinų sulčių būdavo, kad „dėdės“ galėtų pasidaryti kokteilių, o tai būdavo visiškas deficitas“, – juokėsi barą aprodydamas vilos direktorius.
G. Pociūnas teigė, kad poilsiautojams, net ir tiems, kurie atvyksta į paprastus numerius, visada aprodo ir prezidentinius kambarius: „Visada siūlau atvykti su kompanija ir pasirinkti prezidentinį bloką, nes jis padeda pajusti tikrąją šio pastato dvasią, idėją, suvokti, kaip gyveno tų laikų prezidentai“.
Kambariuose kabantys paveikslai – taip pat išskirtiniai. Jie viloje atsirado jau Nepriklausomybės laikotarpiu, nes, anot G. Pociūno, tuometinis vilos vadovas buvo labai impozantiška asmenybė, „toks vietinės reikšmės Brazauskas, nes visi jį žinojo“. „Jis organizuodavo plenerus ir geriausi Lietuvos dailininkai atvažiuodavo čia, o po tų plenerų kai kurie darbai čia ir likdavo. Vienu metu Dailės fondas pareikalavo, kad atiduotume visus kūrinius tam, kad jie galėtų sukišti juos į saugyklą. Sako man: „Gi tiesiog kabo čia pas jus“. Sakau: „Tai aišku, kad kabo, o ką meno kūriniai turi daugiau daryti?“ – ironiškai klausė G. Pociūnas.
Dar vienas vilos prabangos ir išskirtinumo akcentas – tuomet patalpose veikusi privati kino salė. „Jeigu tais laikais žmonės norėdavo pažiūrėti kokį nors filmą, o per tuos porą kanalų, kurie tuomet buvo, nerodydavo, jie eidavo į kino salę. O jeigu ten nerodydavo filmo, kurį nori pažiūrėti? Viloje komunistai turėjo įsirengę ir nuosavą kino salę su projektoriumi, žmonės ten sėdėdavo ir žiūrėdavo privatų filmą. Tais laikais buvo prabangos viršūnė“, – sakė išlikusią salę aprodydamas direktorius. Nors į ją patekdavo tik išrinktieji, valdžios ir galios santykiai išlikdavo ir čia: visos kėdės buvo sustatytos piramidės principu: priekyje viena, kur sėdėjo pats svarbiausias asmuo, už jos – dvi, tada trys ir taip toliau. Salė išliko, tačiau kėdžių joje nebėra.
Objektas turėjo ir savo apsaugą: prie tam tikrų bokštelių stovėdavo ginkluoti kareiviai ir saugodavo prieigas. Pasak G. Pociūno, viloje iš Lietuvos bėgdami sovietai paliko ir nemažai daiktų, kurie čia likti negalėjo: „Pavyzdžiui, jie paliko visus telefonus su tiesioginiu ryšiu su Maksva ar bet kokia sąjungine respublika. Šiais laikais mes nebesuprantame, kas čia tokio, bet tuomet tai buvo absoliutus technikos stebuklas, kai nereikia užsakinėti tarptautinio pokalbio, o tu tiesiog paskambini ir tau iškart atsiliepia žmogus, kurio tau ir reikia“. Prie visų vilos įdomybių būtų galima pridėti ir unikalų Lietuvos formą primenantį baseiną, nors, G. Pociūno teigimu, architektūrine prasmei jis yra ganėtinai stilizuotas. Direktoriaus įsitikinimu, tuomet toks baseinas buvo iš tiesų labai drąsi ir architektūrine prasme smagi idėja. Šis baseinas vienintelis toks Lietuvoje ne tik dėl savo formos: jis pripildytas šildomu jūros vandeniu, todėl poilsiautojai tokioje „jūroje“ gali pliuškentis bet kuriuo sezono metu, rašo lrytas.lt

Už 1,5 mln. eurų prikėlė Palangos vilą, tačiau laukė nemalonus siurprizas
Už nuosavas lėšas dar grafų Tiškevičių statytą vilą „Komoda“ atkūrusiam Palangos verslininkui Egidijui Vičiui valstybė pakišo koją – netrukus įkurtuves švęsiančio 10 apartamentų prestižinio viešbučio svečiai prie jo neturės kaip privažiuoti.
Dar neseniai šalia jūros langų kiaurymėmis švietęs grafų Tiškevičių laikus menantis vaiduoklis į vidų neviliojo net benamių – ne kartą degęs „Komoda“ vadintos garsiosios vilos pastatas buvo be stogo, perdangų, o iš jo sienų augo medžiai. Tokį apleistą statinį įsigijęs palangiškis E. Vičius ryžosi jam grąžinti dar kurorto įkūrėjų sumanytą paskirtį – „Komodoje“ atgaivino Palangos svečių namus.
Verslininkui investavus beveik 1,5 mln. eurų po daugiau nei metų „Komoda“ vėl nušvito kaip balta gulbė ir liepos mėnesį pakvies pirmuosius svečius. Tačiau iki šiol nėra aišku, kaip jie iki naujojo viešbučio privažiuos. Valstybės institucijų patvirtintame specialiajame plane numatytas atskiras apie 100 metrų ilgio privažiavimas iš Gedimino gatvės, tačiau pusė jo atsidūrė miško žemėje. Šioje vietoje privažiavimui prie viešbučio neprieštaravo ir miško žemės valdytojas – Nacionalinė žemės tarnyba, su kuria „Komodos“ savininkai pasirašė notarinį susitarimą. Juo remiantis, servitutinis kelias jau įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Apie 5 metrų pločio ir 52 metrų ilgio ruože buvo likę tik nukirsti būsimo keliuko vietoje augančius 8 juodalksnius ir tris jaunus klevus. Tačiau miško žemėje kirtimams leidimus išduodanti Valstybinė miškų tarnyba atsisakė leisti pašalinti keliukui trukdančius medžius.
„Šioje vietoje privažiavimui prie viešbučio Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas neprieštarauja, o Valstybinė miškų tarnyba čia įrengti kelio neleidžia. Nesusitaria dvi tos pačios Aplinkos ministerijos institucijos, o nukenčia į kultūros paveldo objektą savo pinigus investavęs verslininkas ir atkurtu pastatu turinti naudotis visuomenė“, – teigė E. Vičius.
Kol ne sezono metu vyko statybos darbai, medžiagos buvo gabenamos ir darbininkai važinėjosi J. Basanavičiaus gatve, kuri vasaros metu virsta pėsčiųjų alėja. Siekiant šią gatvę išsaugoti pėstiesiems ir buvo nutarta prie „Komodos“ įrengti atskirą privažiavimą iš Gedimino gatvės.
Liepos pradžioje numatytoms viešbučio įkurtuvėms besiruošiantis verslininkas neįsivaizduoja, kaip čia vasarą turės patekti svečiai.
„Privažiuoti bus galima tik J. Basanavičiaus gatve, kurioje nuo 13 valandos iki vidurnakčio automobilių eismas uždraustas. Aš juk negaliu viešbučio numerį rezervavusiam svečiui nurodyti atvažiuoti būtinai iki to laiko, nes vėliau jis taps kelių eismo taisyklių pažeidėju“, – gūžčioja pečiais E. Vičius. Atkurtoje „Komodoje“ įrenginėjamas prašmatnus 40 vietų restoranas, kuriam vadovaus iš Londono atvykęs garsus virtuvės šefas Martinas Meidus.
Verslininkas baiminasi, kad jei prie šio restorano visą dieną iki vidurnakčio nebus galima privažiuoti automobiliu, restoranas praras klientus ir neišvengiamai bankrutuos. Toks pat likimas gali ištikti ir viešbutį, kuris svečiams taps nepatrauklus.
Būsimo „Komodos“ viešbučio savininkė – bendrovė „Geras poilsis“ – ne kartą bandė tartis su miškininkais dėl trukdančių kelių medžių kirtimo, tačiau jie lieka prie savo – norint įrengti kelią, jo plote privalu keisti miško žemės paskirtį. Į bendrovės argumentą, kad servitutiniam privažiavimui šioje vietoje yra pritarę aplinkosaugininkai, Valstybinė miškų tarnyba atšauna, kad jie neturi įgaliojimų spręsti miško reikalų. Tarnybos direktoriaus Pauliaus Zolubo manymu, pasirašydama sutartį dėl servitutinio kelio savo kompetenciją viršijo ir šioje kurorto vietoje miško valdytoja esanti Nacionalinė žemės tarnyba.
Verslininkas tikina, kad šioje vietoje numatyta ne gatvė, o tik privažiavimo keliukas, kurį galima iškloti šiuolaikišku plastiko koriu, pro kurį želtų žolė ir kelio visiškai nesimatytų. Jis teismo prašo Valstybinę miškų tarnybą įpareigoti leisti nukirsti kelio įrengimui trukdančius medžius. Tačiau pirmoje teismų instancijoje viešbutį pastačiusi bendrovė ginčą pralaimėjo. Dabar abi pusės ruošiasi apeliaciniam teismo procesui. „Kaip miške bebūtų įrengiamas naujas kelias, jis, pagal Statybos įstatymą, yra inžinerinis statinys. Miško žemėje gali būti tik miškų ūkio reikalams tarnaujantys inžineriniai statiniai“, – aiškino Valstybinės miškų tarnybos direktorius P. Zolubas.

Lrytas.lt

Vykstant prie jūros – išbandymas kelyje
Neįprastai anksti Lietuvą užplūdę karščiai paankstino ir vasaros sezoną šalies pajūryje. Ankstesniais metais birželio pirmoje pusėje pustuštė būdavusi Palanga šiemet lyg vidurvasarį užpildyta poilsiautojais. Tačiau automobiliais prie jūros atvažiuojantys žmonės jau Palangos prieigose susiduria su sunkumais – rekonstruojamu įvažiavimo keliu į kurortą. Įvažiuodami į miestą poilsiautojai daugiau nei kilometrą priversti sukinėtis duobėtą vieškelį primenančioje kelininkų išraustoje gatvėje ir strigti spūstyse. Dar pavasarį, tik prasidėjus Kretingos gatvės rekonstrukcijos darbams, Palangos meras Šarūnas Vaitkus viešai žadėjo, kad po Joninių, kai pajūryje prasideda tikrasis vasaros sezonas, jau bus išasfaltuotos dvi naujojo kelio juostos ir poilsiautojai nepajusią jokio skirtumo. Tačiau birželiui jau persiritus į antrąją pusę, asfaltavimo ženklų dar nematyti.
– Ar ilgai dar į kurortą važiuojantys poilsiautojai jaus nepatogumus? – to lrytas.lt paklausė Palangos kurorto vadovo Š. Vaitkaus.
– Gatvę rekonstruojantys rangovai iš tiesų birželio pabaigoje buvo numatę pakloti asfalto dangą. Tačiau netikėtai paaiškėjo, kad projektuotojai privėlė klaidų ir dabar reikia laukti, kol bus atgabentos tinkamos gatvės lietaus nuotekų grotelės.
Dėl šios priežasties numatyti darbai užtruko. Kaip mane patikino rangovai, poilsiautojai asfaltuotomis dvejomis gatvės juostomis turėtų važiuoti iki liepos vidurio. Tačiau, nepaisant to, gatvės rekonstrukcija bus baigta kaip numatyta – rugsėjo 22 dieną. Maža to, gerų orų lepinami rangovai netgi tikisi darbus pabaigti iki rugsėjo vidurio.
– Viešoje erdvėje jau pasigirdo abejonių, ar buvo tikslinga pagrindinę įvažiavimo gatvę rekonstruoti per vasarą, kai į Palangą pajuda didžiausias transporto priemonių srautas.
– Mane stebina, kad poilsiauti prie jūros atvykę žmonės tampa tokie priekabūs ir irzlūs. Ar patyrus netikėtų nepatogumų neverčiau yra nusišypsoti ir į juos numoti ranka? Negadinti nuotaikos nei sau, nei kitiems? Juk vykstantiems poilsiauti skubėti niekur nereikia, šiek tiek užtrukus jūra per tą laiką neišdžius. Poilsiautojai lyg pamiršta, kad į Palangą atvykstantiems Žemaičių plentu Kretingoje tenka važiuoti lygiai tokia pačia rekonstruojamo kelio atkarpa. Vasarą gatvės remontuojamos įvairiose vietose, tačiau, susidaro toks įspūdis, kad kažkodėl labiausiai visus suerzina kelio rekonstrukcija Palangoje. Nenoriu sutikti, kad kurorto svečiai priversti laukti spūstyse. Rekonstruojamos gatvės kilometro ilgio ruože pasitaikantį stabtelėjimą vienai, dviem minutėms neteisinga būtų vadinti automobilių spūstimi. Vilniuje baigiantis darbo dienai nuo Vyriausybės iki Žaliojo tilto aš automobiliu trūkčioju visą valandą. Be jokio gatvės remonto. Štai čia iš tiesų transporto spūstis. Aišku, dabar esanti grunto danga niekada neprilygs asfaltui. Dar mėnesį važiuojant tą kilometrą visiems teks pakentėti kelio nelygumus. Kam tai neįveikiamas sunkumas, į Palangą gali atvažiuoti aplinkkeliu iš šiaurinės pusės. Ar šias „bėdas“ prisiminsime po vasaros, kai visi į Palangą riedėsime plačia, gerai apšviesta keturių eismo juostų gatve, kai pakelyje esančias sankryžas saugiai kirsime važiuodami šiuolaikiškais žiedais.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

„Kas Tau yra laisvė?“ - klausiame aktyvių, įdomių Palangoje gyvenančių jaunuolių bei vaikų. Parodoje – instaliacijoje „Laisvės šviesa: Palangos jaunimo pulsas“ norime prisiliesti prie šiandieninio Palangos jaunimo pulso – veiklos, minčių ir jausmų. Visi šio projekto dalyviai gimė nepriklausomoje Lietuvoje, jau po 1990 metų kovo 11...


Savaitės pulsas (2011-01-15)  1

Žinias rinko Linas Jegelevičius, Ugnė Raudytė, Rasa Gedvilaitė, Alfredas Pumpulis, 2011 01 17 | Rubrika: Miestas

Ar turite žinių? Norite pranešti naujienas? Nebūkite abejingi! „Savaitės pulsas“ laukia jūsų žinių! Skambinkite 40004, 8 640 17257, rašykite [email protected] , siųskite laiškus adresu Vytauto g. 85a.


Savaitės pulsas (2011-01-08)

Linas Jegelevičius, Ugnė Raudytė, Rasa Gedvilaitė, 2011 01 10 | Rubrika: Miestas

Savaitės pulsas (2011-01-08). Savivaldybės internetinė svetainė neatitinka reikalavimų.  Moldavai Palangoje. Sveikuolių negąsdina joks oras. Moksleivių klube atsisveikinta su eglutėmis: Tautinių šokių kolektyvų – jaunųjų narių bei „Bočių“, kuriems vadovauja Janina Serapinienė ir Rimas Tranauskas, aktyvumo dėka visi drauge dainavo ir šoko, aplinkosaugininkas...


Savaitės pulsas (2011-01-05)  1

Linas Jegelevičius, Rasa Gedvilaitė, 2011 01 05 | Rubrika: Miestas

Ar turite žinių? Norite pranešti naujienas? Nebūkite abejingi! „Savaitės pulsas“ laukia jūsų žinių! Skambinkite 40004, 8 640 17257, rašykite [email protected] , siųskite laiškus adresu Vytauto g. 85a.


Savaitės pulsas (2010-12-18)  1

Rasa Gedvilaitė, Linas Jegelevičius, Ugnė Raudytė, Alfredas Pumpulis, 2010 12 20 | Rubrika: Miestas

Ar turite žinių? Norite pranešti naujienas? Nebūkite abejingi! „Savaitės pulsas“ laukia jūsų žinių! Skambinkite 40004, 8 640 17257, rašykite [email protected] , siųskite laiškus adresu Vytauto g. 85a.


Savaitės pulsas (2010-12-15)

Rasa Gedvilaitė, Linas Jegelevičius, Alfredas Pumpulis, 2010 12 15 | Rubrika: Miestas

Ar turite žinių? Norite pranešti naujienas? Nebūkite abejingi! „Savaitės pulsas“ laukia jūsų žinių! Skambinkite 40004, 8 640 17257, rašykite [email protected] , siųskite laiškus adresu Vytauto g. 85a.


Savaitės pulsas (2010-12-11)

Linas Jegelevičius, Alfredas Pumpulis, Rasa Gedvilaitė, Ugnė Raudytė, 2010 12 13 | Rubrika: Miestas

Ar turite žinių? Norite pranešti naujienas? Nebūkite abejingi! „Savaitės pulsas“ laukia jūsų žinių! Skambinkite 40004, 8 640 17257, rašykite [email protected] , siųskite laiškus adresu Vytauto g. 85a.


Savaitės pulsas (2010-12-08)

Rasa Gedvilaitė, Ugnė Raudytė, Linas Jegelevičius, 2010 12 08 | Rubrika: Miestas

Ar turite žinių? Norite pranešti naujienas? Nebūkite abejingi! „Savaitės pulsas“ laukia jūsų žinių! Skambinkite 40004, 8 640 17257, rašykite [email protected] , siųskite laiškus adresu Vytauto g. 85a.


Savaitės pulsas

Rasa GEDVILAITĖ, Ugnė RAUDYTĖ, Linas JEGELEVIČIUS, 2010 12 06 | Rubrika: Miestas

Ar turite žinių? Norite pranešti naujienas? Nebūkite abejingi! „Savaitės pulsas“ laukia jūsų žinių! Skambinkite 40004, 8 640 17257, rašykite [email protected] , siųskite laiškus adresu Vytauto g. 85a.


Savaitės pulsas

Rasa Gedvilaitė, Ugnė Raudytė, Linas Jegelevičius, Gediminas Griškevičius, Dalia Jurgaitytė, 2010 11 24 | Rubrika: Miestas

Ar turite žinių? Norite pranešti naujienas? Nebūkite abejingi! „Savaitės pulsas“ laukia jūsų žinių! Skambinkite 40004, 8 640 17257, rašykite [email protected] , siųskite laiškus adresu Vytauto g. 85a.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius