Palangos pulsas

Balti margučiai Palangoje papuošti istorinėmis nuotraukomis
Aštuntąjį kartą prieš Velykas įrengiant margučių alėją jau buvo aišku, kad kiaušinius reikia puošti Lietuvos šimtmečio jubiliejaus tema. Kasmet Velykų šventei Palangos J.Basanavičiaus gatvėje įrengdami margučių alėją Palangos kultūros darbuotojai privesti pasukti galvą, kokia tema marginti nuo Birutės alėjos link jūros rikiuojamus milžiniškus kiaušinius. Iš putplasčio padaryti margučiai, kurių aukštis siekia apie du metrus, o skersmuo – beveik pusantro metro, jau buvo išdažyti įvairių Lietuvos regionų tautiniais raštais, Baltijos jūros šalių nacionaliniais motyvais. Šiemet margučiai skirti Kristijono Donelaičio jubiliejiniams metams, o kiaušiniai išmarginti Mažosios Lietuvos regiono tautiniais raštais, bei svarbiausiojo rašytojo kūrinio – poemos „Metais“ citatomis. Aštuntąjį kartą prieš Velykas įrengiant margučių alėją jau buvo aišku, kad kiaušinius reikia puošti Lietuvos šimtmečio jubiliejaus tema. „Atrodė, kad užduotis yra aiški: yra 10 kiaušinių – po vieną kiekvienam Lietuvos dešimtmečiui. Aštuntąjį kartą prieš Velykas įrengiant margučių alėją jau buvo aišku, kad kiaušinius reikia puošti Lietuvos šimtmečio jubiliejaus tema. Kilo mintis kiekvienam dešimtmečiui skirtą kiaušinį iliustruoti to laikmečio kurorto nuotraukomis“, – apie ankstesnius planuslrytas.lt pasakojo Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorė Vita Petrauskienė.

Vyriausybė Šventosios uostą perdavę Palangai

Šventosios uostą Vyriausybė trečiadienį, kovo 28-ąją, perdavė Palangos savivaldybei. Po šio sprendimo Šventosios valstybinis jūrų uostas nebėra valstybinį statusą turintis uostas - jo žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdys, naudos ir ja disponuos Palangos miesto savivaldybė. Priėmus pakeitimus, uosto naudojimo ir laivybos taisykles tvirtins savivaldybė, tačiau žemės nuomos mokesčius ir tvarką tvirtins Vyriausybė. Klaipėdos uosto direkcija Palangos savivaldybei perduos 2,7 mln. eurų vertės Šventosios uosto turtą – didžiąją jo dalį sudaro galimybių studija ir techninė dokumentacija dėl uosto plėtros. Susisiekimo ministerija pažymi, jog išliks rizika, kad Šventosios uosto infrastruktūrai reikės skirti valstybės biudžeto lėšų, nes, tikėtina, kad vien pajamų neužteks jo veiklai. Žemės įstatymo pakeitimu siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypai Vyriausybės sprendimu gali būti perduodami savivaldybėms patikėjimo teise kitoms, įstatyme nenumatytoms, reikmėms. Siūloma, kad Šventosios jūrų uosto įstatymas įsigaliotų nuo liepos, o Žemės įstatymo pakeitimas – nuo gegužės. Išgilintas ir išvalytas Šventosios uostas buvo atidarytas 2011-ųjų metų birželį, tačiau po kelių dienų jį teko uždaryti, kai įplaukos kanalas vėl buvo užneštas smėliu. Pokario laikais Šventojoje švartavosi nedideli žvejų laiveliai, jis buvo palaikomas pamario žvejų lėšomis.

Guodos Korsakaitės tapybos darbų paroda „Jiems”
Rytoj, kovo 31 d., 13.30 val. Palangos viešosios bibliotekos skaityklos salėje atidaroma Guodos Korsakaitės tapybos darbų paroda „Jiems“. Atidarymo metu smuiku grieš Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos auklėtinė Aušrinė Rukšėnaitė.
„Mano kūrybai reikalingas įkvėpimas“, – sako Guoda, prieš metus lankiusi ir susižavėjusi kompozitoriaus M. Urbaičio paskaitomis apie šiuolaikinę muziką. Būtent šiuolaikinė muzika pastaraisiais metais jaunajai kūrėjai tapo įkvėpimo šaltiniu. „Tai ir buvo priežastis kurti scenografiją P. Glass operai ,,Einšteinas paplūdimyje”, – teigia daug naujos, gyvos muzikos atradusi G. Korsakaitė. Kiekvienas parodoje eksponuojamas tapybos darbas siejamas su XX-XXI a. muzikos kūriniu. Tai Guodos maža, asmeninė dedikacija ir padėka Jiems – kompozitoriams, rašytojams ir jūrai, jos amžinajai muzikai.
Tapybos darbų paroda eksperimentinė: akvarelė, aliejus, pastelės, koliažas, metalas, plastikas, išmetimui skirti skudurėliai, įvairus popierius, epoksidinė derva, nuotraukų fragmentai.

,,Ąžuoliuke“ paminėta Žemės ir Vandens diena
Palangos lopšelyje-darželyje ,,Ąžuoliukas“ Žemės ir Vandens dienos paminėjimas tampa gražia tradicija, į kurią įsijungia visa bendruomenė. Pedagogai su vaikais organizavo pokalbius, diskusijas apie Žemės, Vandens dieną: ,,Kaip aš turėčiau elgtis, kad Žemė būtų švari ir saugi“, ,,Kokius palinkėjimus noriu skirti Žemei“, Kiek vandens reikia išgerti per dieną“.Vaikai pasakojo, dalijosi įspūdžiais apie gražius potyrius išvykose ir pastebėjo, kad žmonės negerai elgiasi šiukšlindami aplinką, vandens telkinius.Savo įspūdžius,palinkėjimus Žemei, Vandeniui išreiškė per meninę veiklą.
Kovo 20-tą dieną ,,Pavasarėlis“ auklėtoja Milda Valantinienė ir ,,Pempė“ auklėtoja Rita Nazarovienė pakvietė visus darželio vaikus ir pedagogus į šventinį rytmetį ,,Mes mylim, Tave Žeme“. Visų grupių vaikai, nešini tėvelių pagamintais inkilėliais rinkosi į salę. ,,Pavasarėlis“ sveikindamas visus šios gražios šventės proga, priminė, jog pavasario lygiadienis – Pasaulinė Žemės diena – ragina ir įpareigoja visus gerais darbais prisidėti prie gamtinės aplinkos puoselėjimo ir saugojimo. Skambiomis dainelėmis, žaidimais, rateliais mažieji gamtos mylėtojai žadino Žemę, klausėsi ir mėgdžiojo paukščių balsus, minė mįsles, porino patarles. Sugrįžusi ,,Pempė“ sveikino ugdytinius savo skambia giesme ir priminė senolių išmintį, jei kovo 19 – tą dieną parskrenda pempės, prasidės atšilimas. Skatino vaikus stebėti parskrendančius paukščius, o kovo 25 dieną laukti sugrįžtančių gandrų. Tėveliai įsijungę į akciją ,,Nameliai“ sparnuočiams“ pagamino naujų inkilėlių. Po šventės vaikai keliavo į kiemą ir padedant įstaigos meistrui, inkilėliai buvo pakabinti į medžius, kurie taps jaukiais namais sugrįžusiems giesmininkams. Taigi, mūsų darželio kieme nenutils paukščių giesmės.

Neliko nepaminėta ir Vandens diena. Pedagogai kartu su ,,Vandens lašeliu“ pasitiko vaikus kieme ir dovanodami vandens buteliukus skatino gerti vandenį, primindami jo svarbą sveikatai. Veiklos metu vaikai aiškinosi, kodėl reikia taupyti vandenį. atliko įvairius bandymus su vandeniu.
Nuo mažens vaikų širdelėse pasėti ekologinio ugdymo pradai, padės skleistis vertybinėms nuostatoms pajausti, pasigrožėti ir saugoti gamtą.
Milda Valantinienė ir Rita Nazarovienė
Palangos lopšelio-darželio ,,Ąžuoliukas“ auklėtojos

Akcija „Spalvotas pavasaris”
Jau devynerius metus Lietuvoje vyksta graži akcija „Spalvotas pavasaris“, kurios metu siuvamos, mezgamos, neriamos kepurytes onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams. Tai labai jautri akcija, kurios finalas būna Kauno onkohematologiniame poskyryje. Surengiama šventė, vaikams perduodamos surinktos kepurėles ir visi šventės dalyviai – maži ir dideli, sergantys ir juos palaikantys – ant šilko lieja vaikiškų fantazijų paveikslą. Šiemet prie akcijos prijungė ir Palangos viešoji biblioteka. Kepurytės atneškite į skaityklą (III aukštas). Akcija tęsis iki gegužės 1 d. Kepurytės turi būti iš natūralaus pluošto (medvilnė, linas, švelni vilna) megztos, nertos, siūtos, veltos kepurytės, kepurės ar tapyti šilko šalikėliai, tinkantys vaikams ir suaugusiems.

Gandas
Kalbama, kad Tėvynės Sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis, aktyviai galvojantis apie kitais metais vyksiančius tiesioginius merų ir Tarybų rinkimus, kandidatuoti Klaipėdoje tiesioginiuose mero rinkimuose siūlo Palangos merui Šarūnui Vaitkui.

Primintos Gyvūnų laikymo Palangoje taisyklės
Kovo 22-23 d. nuo ankstaus ryto, t. y. po 6 val., Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai kartu su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnais vykdė prevencinę akciją, kurios metu buvo tikrinama, kaip Palangos miesto gyventojai bei svečiai laikosi Gyvūnų laikymo Palangos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių. Akcijos metu gyventojams buvo priminta, kad augintinius viešose vietose privaloma vedžioti su pavadėliais, turėti reikiamas priemones ekskrementams surinkti (specialius maišelius, dėkliukus ar kitas priemones).

„Darom” akcija vyks balandžio 21 d.
Balandžio 21 d., šeštadienį, įvyks jau 11-oji „Darom” akcija. Ši pilietinė iniciatyva suburianti visas amžiaus grupes vyks visose 60 Lietuvos savivaldybių, daugiau nei 500 seniūnijų ir daugiau nei 500 mokyklų. Šių metų akcijos tema - baterijos ir elektronikos priemonės. Gamintojų ir importuotojų asociacija pasirūpins jog iš namų atneštos baterijos būtų saugiai utilizuojamos.

Velykų stalas prieš 100 metų ir dabar
Artėjant šv. Velykoms, vienas lietuviškas prekybos tinklas pakvietė palyginti, kaip šventinis Velykų stalas Lietuvoje atrodė prieš 100 metų ir dabar. Vadovaujantis tautodailininkų rekomendacijomis, pabandyta atkurti pasiturinčių valstiečių velykinį stalą prieš maždaug šimtmetį, ant kurio – gausu mėsos patiekalų, raugintų daržovių, „šventinių“ – baltų – miltų pyragų, giros, pleckų ir mozūrėlių. Pasakodama apie pasiturinčių valstiečių Velykas prieš maždaug šimtmetį, Vilniaus etninės kultūros centro vyriausioji koordinatorė Marija Liugienė apibendrino, jog žmonių mitybą tuo metu daugiausia apibrėždavo trys veiksniai: žemės ūkio darbų cikliškumas ir religinis kalendorius, tam laikmečiui būdingas nepriteklius ir vedybos. „Žmonės valgydavo tai, ką užsiaugindavo savo ūkyje, pagal sezonus. Laikėsi pasninko advento ar gavėnios laikotarpiu. Dėl to per šventes norėdavo stalą nukrauti mėsa ir iš peties atsivalgyti už visą pasninko laikotarpį. O tam, ką dėdavo ant stalų, įtakos turėdavo net ir vedybos – santuokos su lenkais, čekais, rusais, vengrais ar gausi Žemaitijoje gyvenanti žydų bendruomenė. Taip pat iš prancūzų į rusų, o vėliau – ir į lietuvių kalbą verstos pirmosios kulinarinės knygos. Visa tai diktavo madas ir šeimininkių pasirenkamus receptus“, – pasakoja p. M. Liugienė. Šiandieninių žmonių mitybos įpročius lemia kitokie veiksniai: visiška pasirinkimo laisvė, kelionės ir viešoji informacija apie svečius kraštus, jų tradicijas, taip pat žmonių rūpinimasis sveikata ir sąmoningumas.

Palangoje paskelbta ekstremali situacija dėl jūros griaunamo kopagūbrio
Palangoje dėl pažeisto kopagūbrio šią savaitę paskelbta ekstremalioji situacija. „Centriniame paplūdimio ruože, šiauriau Palangos tilto, yra plaunamas paplūdimys ir apsauginis kopagūbris ir savivaldybė buvo užsakiusi mokslininkų gamtotvarkininkų tyrimą, kurį atlikę jie nustatė, kad būklė kopagūbrio yra kritinė ir reikalinga iki pavasario imtis stabilizavimo priemonių ir kopagūbrį stabilizuoti“, – sakė Palangos savivaldybės ekologė Reda Kairienė. Ekstremalioji situacija paskelbta centrinio paplūdimio ruože nuo Palangos tilto iki Rąžės upės žiočių. Kopagūbrio erozija prasidėjo pernai metų vasarą, ekstremaliąją situaciją skelbti nuspręsta įvertinus esamos situacijos rimtumą bei tai, kad darbus jai stabilizuoti reikės atlikti gana skubiai – iki vasaros. Yrantis kopagūbris, pasak ekologės, sudaro ne tik prastą estetinį vaizdą kurorto paplūdimyje, tačiau jei kopagūbris būtų visiškai sugriautas, ateityje Palangai grėstų potvyniai. Ekstremalioji situacija paskelbta centrinio paplūdimio ruože nuo Palangos tilto iki Rąžės upės žiočių. „Paplovus apsauginio kopagūbrio pamatą, jis visas byra žemyn, formuojasi skardžiai ir tai ne tik vizualiai nepatrauklu ir kelia grėsmę nuvirsti, bet apsauginis kopagūbris atlieka funkciją, saugo Palangos miestą nuo potvynių pavojų. Visiškai sugriuvus kopagūbriui, negalima prognozuoti, kas galėtų atsitikti – tuo labiau, kad yra klimato kaita, jis šiltėja, kritulių kiekiai didėja, audros dažnėja ir gamtiniai reiškiniai yra gana agresyvūs ir intensyvūs“, – sakė R. Kairienė. Siekiant sustabdyti eroziją, savivaldybė norėtų panaudoti Šventosios uoste sukauptą smėlį ir jį suvežti į nuardytas kopagūbrio vietas. Vėliau kopagūbris būtų tvirtinamas šakomis. Ekstremalioji situacija paskelbta centrinio paplūdimio ruože nuo Palangos tilto iki Rąžės upės žiočių. Tam reikėtų apie 200-300 tūkst. eurų, tiksli suma paaiškės atlikus viešuosius pirkimus. Šių lėšų savivaldybė neturi, todėl bus ieškoma, iš kur būtų galima jų gauti. 2019 metais savivaldybė planuoja įgyvendinti didesnį projektą, kurio metu smėliu būtų pildomi visi Palangos paplūdimiai. Tikimasi, kad tai ilgesniam laikotarpiui išspręs plaunamų krantų problemą. Vakar miesto meras Šarūnas Vaitkus dėl kopagūbrio situacijos lankėsi Aplinkos ministerijoje.

Keistas Palangos teismo pavadinimas
Marius Narkus socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Mano Palanga“ paskelbė fotonuotrauką, kurioje užfiksuotas naujas Palangos miesto apylinkės teismo pavadinimas (žiūrėkite nuotraukoje). „Kaip čia suprasti?“- stebisi vyras. Toks naujas pavadinimas - teismų reformos pasekmė. Kaip ir iki šiol, dokumentus teismui galima priduoti ir Palangoje. Teismo posėdžiai vyksta taip pat Palangoje, nors dėl teisėjų krūvių perskirstymo gali byla būti nagrinėjama ir kitame teisme.

Teatro išsiilgę palangiškiai užplūdo kurhauzo sales
Kovo 21-22 dienomis vyko pirmasis vaikų teatrų festivalis „Kurhauzo nykštukas“. Šias dvi dienas Palangos kultūros ir jaunimo centre netilo vaikų juokas ir klegesys. Festivalio metu buvo parodyti šeši spektakliai vaikams ir jų šeimos nariams. Į kurhauzo palėpę lipo ir vaikai vedimi močiučių, ir mamytės su 5 mėnesių mažyliais.
Vilniaus stalo teatras atvežė spektaklius „Pasaka apie karalius“ ir „Eglę žalčių karalienę“. Mažieji turėjo galimybę ne tik klausytis pasakos, bet ir patys pabūti karaliais ir karalaitėmis. O spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ taip užbūrė mažuosius žiūrovus, kad pirmoje eilėje sėdėję du vaikai... užmigo. Sekančią dieną su kurhauzo palėpe susipažino patys mažiausi žiūrovai. Klaipėdos lėlių teatro spektaklis „Labas, mažyli“, sulaikęs itin didelio susidomėjimo, mažylius pakerėjo įvairiomis formomis ir šviesų mirgėjimu. Pasirodymo pradžioje dar norėję rodyti nepasitenkinimą, po kelių minučių mažieji teatro mylėtojai meną stebėjo pravertom burnom. Po spektaklio aktoriai pakvietė į formas ir dekoracijas pasižiūrėti iš arčiau, jas paliesti, formą susieti su garsu. Išeinančius mažylius pakeitė didesni vaikai, atėję pažiūrėti „Raudonkepuraitės“. Šio Klaipėdos lėlių teatro spektaklio dekoracijos ir lėlės, pagamintos iš vilnos, ryškių spalvų ir įmantrių formų, prikaustė vaikų dėmesį. O kur dar šiuolaikiški ir juokų pilni personažų pokalbiai. Organizatoriai džiaugiasi tokiu spektaklių vaikams susidomėjimu ir planuoja „Kurhauzo nykštuką“ auginti, kitais metais atsivežti dar daugiau spektaklių, galbūt į repertuarą įtraukti ir spektaklius jaunimui.
Po spektaklių virtinės vaikams kurhauzo salė pakvietė Palangos intelektualus į „Grubiojo“ teatro spektaklio „Laikykis, Vydūne“ premjerą. Prieš spektaklį Klaipėdos universiteto dėstytoja, filologė prof. Roma Bončkutė atskleidė niekur negirdėtų detalių apie Vydūno gyvenimą, meiles bei tautiškumo suvokimą. Premjeros metu aktoriai pabudino žiūrovo sąmonę. „Būk, žmogus!“ - kreipėsi į kiekvieną. Po spektaklio, atsistoję žiūrovai dar ilgais plojimais neleido aktoriams nulipti nuo scenos. Nors ir laikydami rankose didžiausias puokštes gėlių, jie taip pat dėkojo už nuoširdų įvertinimą. Jei negalėjote atvykti į šią nuostabią Vydūno kūrybos interpretaciją, kovo 24 d. (penktadienį) 12.00 val. kviečiame į Palangos dienų šventės atidarymą Nepriklausomybės aikštėje, kurio metu „Grubusis“ teatras dar kartą parodys spektaklį „Laikykis, Vydūne!“
PKJC inf.

Palangoje – rekordinio dydžio Eglės Babilaitės freskos
Palangos „Eglės apartamentų“ liftų šachtas papuoš menininkės E.Babilaitės freskos. „Eglės apartamentuose“ bus įgyvendintas netradicinis menininkės Eglės Babilaitės ir architekto Donato Rakausko sprendimas – rekordinio dydžio – 15 metrų aukščio – freskos liftų šachtose. Tai bus pirmasis tokio pobūdžio dizaino sprendimas Lietuvoje. Apartamentų gyventojai ir svečiai iš pirmojo aukšto kildami stikliniu liftu į paskutinį turės galimybę grožėtis penkių pastato aukštų dydžio meno kūriniais, o specialus apšvietimas sukurs galimybę jų detales apžiūrėti atidžiau. Kas tiksliai bus pavaizduota E.Babilaitės freskose, skirtose „Eglė apartamentams”, iki šiol atskleista nėra – menininkė žada staigmenų.

Kur dėti senas padangas?
Netrukus prasidės padangų keitimo sezonas – transporto priemonių vairuotojai žiemines padangas keis į vasarines. Kur dėti netinkamas naudojimui automobilio padangas?Senas padangas priima ir savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kuriose iš vieno gyventojo priima nemokamai iki 4 ar 5 nenaudojamų padangų per metus, priklausomai nuo savivaldybių patvirtintų priėmimo sąlygų. Palangos miesto gyventojai netinkamas naudojimui padangas gali priduoti didžiųjų atliekų, antrinių žaliavų, buityje susidariusiųpavojingų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėje Joskaudų k., Darbėnų sen. Darbo laikas: II-V 9.00-18.00 val., VI - 10.00-14.00 val. Telefonai pasiteiravimui : 8 630 08992, (8 46) 219322.

„Regitra“: keičiasi numerio ženklų sudarymo tvarka
Balandžio 1 d. keičiasi automobilių numerio ženklų sudarymo tvarka. Nuo šiol taksi ir istoriniai numeriai bus baltos spalvos. Taip pat mažinama finansinė bei administracinė našta tiems, kurie pametė vieną iš numerio ženklų plokštelių.Šiuo metu taksi numerio ženklų plokštelės yra geltonos, istorinių transporto priemonių – rudos spalvos. Įsigaliojus naujoms taisyklėms jų spalvos bus pakeistos į baltą.Taip pat istoriniuose numeriuose atsisakoma pirmųjų 2 skaičių, turėjusių nurodyti automobilio pagaminimo metus. Nuo šiol jie bus parinkti atsitiktine tvarka. Toks sprendimas priimtas remiantis pasauline praktika, kadangi kilmės dokumentuose dažniausiai naudojami modelio metai, o ne automobilio pagaminimo. Taigi, skelbiami duomenys gali būti klaidingi. Iki šiol pametus bent vieną numerio ženklo plokštelę reikėdavo perregistruoti automobilį, tačiau netrukus to daryti nebereikės. Netekus vienos iš dviejų numerio plokštelių vieną kartą bus išduodamas jos dublikatas.

Iš Palangos – daugiau skrydžių į Rygą
Oro bendrovė „airBaltic“, atsižvelgdama į verslo keliautojų poreikius, nuo kovo 27 d. padidins skrydžių iš Palangos oro uosto į Rygą skaičių. Tiesiogiai į kaimyninę sostinę bus galima nuskristi 14 kartų per savaitę. Ši aviakompanija nuo gegužės 5 d. taip pat pridės dar vieną papildomą skrydį į Rygą iš Vilniaus oro uosto. Skrydžių dažnumas šia kryptimi išaugs iki 33 kartų per savaitę.

Palangiškiams žinoma aiškiaregė Roksandra atsidūrė už grotų
Kovo 15-ąją Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos pareigūnai, atlikę teismo sankcionuotą kratą viename Pilaitės butų, sulaikė buto nuomininkę, Rumunijos pilietę M. F. Jai buvo pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo įgyjant didelės vertės svetimą turtą.Kratos metu kriminalistai rado tyrimui svarbių įrodymų, susijusių su juodąja buhalterija, bei daugiau nei 3 000 eurų.Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad rumunė periodiškai atvykdavo į Lietuvą ir apsistodavo vis kitame mieste. Vietiniuose laikraščiuose, taip pat ir pajūryje, ji reklamuodavosi kaip aiškiaregė Roksandra, paveldėjusi baltosios magijos galias ir pasiruošusi padėti žmonėms įvairiose probleminėse situacijose.Tyrėjai nustatė, kad pirmo magijos seanso kaina žmogui - 50 eurų, kitų seansų kaina vis augdavo. Rumunė, manipuliuodama kliento psichika ir dažniausiai psichologiniu įbauginimu apie gresiančią skaudžią nelaimę jam ar jo šeimos nariui, išviliodavo pinigus. Taip per tris 2017 m. mėnesius iš vieno asmens buvo išviliota šimtatūkstantinė pinigų suma. Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, sulaikydami rumunę, užkirto kelią analogiškam nusikaltimui - Roksandra iš Vilniaus rajono gyventojo jau kėsinosi išvilioti apie 10 tūkst. eurų, tam buvo ruošiamasi parduoti net žemės sklypą.Įtariamajai paskirta griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas. Artimiausiu metu jai bus pareikšti įtarimai ir dėl vertimosi neteisėta komercine, ūkine veikla.

Kviečia kartu pasivaikščioti
Šiaurietiškas ėjimas – ne tik raumenis sutvirtinantis ir sąnarius pramankštinantis užsiėmimas, bet ir širdies darbą gerinanti mankšta. Ėjimas, atsispiriant lazdomis, „įdarbina“ daugiau nei 90 proc. viso kūno raumenų, tačiau neapsunkina nugaros ir sąnarių. Kiekvienas gali reguliuoti savo ėjimo tempą, dėl to nebus fizinio pervargimo. Kiekvieną antradienį 17.30 val. palangiškiai, mėgstantys šiaurietišką ėjimą, susitinka prie vaikų žaidimo aikštelės, esančios prie poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas". Pageidautina, kad ateitumėme su savo lazdomis.Būtina išankstinė registracija tel. 8 687 42 358 arba el. paštu [email protected]

Vykdomas gyventojų gyvensenos tyrimas
Kovo-gegužės mėnesiais visose Lietuvos savivaldybėse, taip pat - ir Palangos mieste, vykdomi suaugusiųjų gyvensenos tyrimai.Tyrimo metu apklausiami atsitiktiniu būdu atrinkti 18 metų amžiaus ir vyresni gyventojai. Šiems tyrimams metodiškai vadovauja Higienos institutas, o juos organizuos ir vykdo savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai.Gyventojų prašoma užpildyti anketą, kuri paskelbta Higienos instituto interneto svetainėje adresu www.hi.lt/gyvensena. Apklausa - anoniminė, duomenys bus panaudotitikapibendrintikartusukitųtyrimodalyviųatsakymais. ApibendrintityrimorezultataiatskleisesamągyvensenossituacijąatskirosesavivaldybėseirLietuvoje, leis stebėtigyvensenosrodikliųpokyčius.

Paklydusi papūga ar invazinis paukštis?
Lina Daug pasirašiusi socialinio tinklo „Facebook“ narė, jo paskyroje paskelbė (kalba netaisyta): „Palangoj Janonio gatvėj ant 40 namo tvoros va tokį va grožį sutikau. Kažkaip keista tokią egzotiką išvysti tokiam klimate, šąla turbūt gražuolė. Nieks nepasigedot?“ Tačiau perskaičiusieji žinutę įspėjo, kad tai gali būti ne paklydusi papūga, o invazinis paukštis. Vytautas Go parašė (kalba netaisyta): „Nieko jis nešąla, tai invazinis paukštis papūga, kuri paplito Europoje, Anglijoje ūkininkai mažina jų populiaciją, nes siaubia pasėlius.“ Kažkas pastebėjo, kad į papūgą panašus paukštis buvo pastebėtas ir kitose Palangos vietose.