Palangos pulsas

Palanga pristatyta turizmo verslo misijoje Breste

Rugsėjo 20 d. Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos organizavo tarptautinį turizmo galimybių pristatymo renginį Breste, Baltarusijoje. Renginys sulaukė didelio populiarumo, užsiregistravusiųjų buvo daugiau kaip 40. Iš jų – turizmo paslaugų teikėjai, valstybinių institucijų, diplomatinio korpuso atstovai bei Baltarusijos žurnalistai. Kaimyninės Baltarusijos turizmo verslo atstovams ir žurnalistams buvo pateikta informacija apie Palangos miesto infrastruktūrą, apgyvendinimo, sveikatingumo ir poilsio paslaugas bei atsakingo turizmo skatinimo galimybes. Palangai atstovavo Palangos turizmo informacijos centro vyr. specialistas Mindaugas Surblys.
„Tokie tarptautiniai turizmo renginiai ir kontaktų mugės yra puiki galimybė pristatyti Palangą, parodyti, kad kurortas siūlo ir plečia teikiamų turizmo ir rekreacijos paslaugų spektrą bei užtikrina aukštą jų kokybę“, – sakė M.Surblys.
Lietuvos turizmo galimybių pristatymo renginyje viena iš neeilinių staigmenų tapo Lietuvos ambasadoriaus Baltarusijoje Andriaus Puloko vizitas į Brestą. Ambasadorius renginio atidarymo metu pasveikino per pastaruosius metus išaugusį Lietuvos atstovavimą tarptautinėse mugėse ir parodose bei pasidžiaugė didėjančiais Baltarusijos turistų srautais Lietuvoje.
Ši kontaktų mugė, kurioje pristatomos Lietuvos turizmo galimybės, yra viena iš trijų, organizuojamų šiemet Rytų Europos šalyse – Lenkijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje. Po tokių pristatymų Lietuva sulaukia vis daugiau užsienio turistų dėmesio. Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Baltarusija išlieka viena iš labiausiai perspektyviausių atvykstamojo turizmo rinkų ne tik Palangoje, bet ir visoje Lietuvoje. Pernai Lietuvoje apsilankė 394,8 tūkst. turistų, t. y. 7,9 proc. daugiau nei 2015 m. Tai yra antra didžiausia mūsų šalies atvykstamojo turizmo rinka. Palangos turizmo informacijos centro lankytojų statistikos duomenis turistai iš Baltarusijos patenka tarp svarbiausių bei gausiausiai Palangos kurortą lankančių turistų ir rikiuojasi pirmoje vietoje. Palangos turizmo informacijos centras per 2016 m. sulaukė – 12 581 turistų iš Baltarusijos.

Klaipėdos greitosios medikai – geriausi Lietuvoje

Rugsėjo 21-22 dienomis Palangoje vyko Lietuvos greitosios medicinos pagalbos žaidynės. Renginio metu varžėsi trisdešimt šeši greitosios medicinos pagalbos ekipažai iš Lietuvos ir užsienio šalių. Per dvi Žaidynių dienas komandoms teko pademonstruoti labai įvairius įgūdžius: gaivinti staigios mirties ištiktą ar užspringusį asmenį, įkalbėti savižudį ant Palangos tilto, teikti pagalbą sunkiai sergančiam naujagimiui ar traumą patyrusiam vaikui.
Šių metų Lietuvos greitosios medicinos pagalbos žaidynėse didžiųjų greitosios medicinos pagalbos įstaigų kategorijoje nugalėjo VšĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties komanda, kurią sudarė Virginija Šomkaitė, Jurgita Toliušienė ir ValdimarasAuksorius. Klaipėdiečiai Žaidynėse laimėjo penktąjį kartą. Mažųjų miestų kategorijoje pirmąją vietą užėmė VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos skyriaus komanda, jau nugalėjusi prieš dvejus metus ir sėkmingai dalyvaujanti GMP varžybose užsienyje. Svečių grupėje varžėsi penki ekipažai, tarp kurių stipriausi buvo Kazachstano atstovai iš Almatos greitosios medicinos pagalbos stoties.
Žaidynių dalyviams teko atlikti šešias skirtingas užduotis. Dalis jų – ne taip dažnai kasdieniame darbe pasitaikančios situacijos, pavyzdžiui, komandoms teko stabilizuoti dviejų savaičių naujagimio, kuriam prasideda sepsis, būklę. Taip pat reikėjo suteikti pagalbą traumą patyrusiam dviratininkui ir kėdutėje sėdėjusiam vaikui, kuriam buvo sužalotas stuburas. Psichologinės pagalbos žinių ir nuoširdaus žmogiško rūpesčio pareikalavo savižudžio gelbėjimo užduotis. Ant Palangos tilto atbrailos stovintį ir nusižudyti ketinantį pacientą reikėjo profesionaliai įkalbėti pakeisti sprendimą, kartu nuraminant jo sutuoktinį ir pašalinius smalsuolius. Greitą reakciją, ištvermę, fizinį pajėgumą ir darnaus komandinio darbo įgūdžius komandos demonstravo linksmojoje estafetėje, kurią parengė skubiosios medicinos gydytojai rezidentai.
Pirmąją Žaidynių dieną Palangos senojoje gimnazijoje, Vlado Jurgučio, Baltijos ir Šventosios pagrindinėse mokyklose vyko pradinio gaivinimo mokymai. Juos mokiniams vedė praėjusiųjų metų Žaidynių nugalėtojų, Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties, atstovai. Kol mieste zujo užduotis vykdantys ekipažai, Jūratės ir Kastyčio skvere dirbo instruktoriai, kurie kiekvieną norintį pamokė pirmosios pagalbos veiksmų.

Regioninė politika po 2020 metų

Rugsėjo 18-19 d. Palangoje vyko Euroregiono „Baltija” (ERB) valdybos ir jaunimo posėdžiai. Į kurortą suvažiavo aštuonių, šiai organizacijai priklausančių regionų tarybų vadovai iš Danijos, Lenkijos, Švedijos, Lietuvos, bei Euroregiono veikloje dalyvaujančios Rusijos Federacijos Kaliningrado srities atstovai. Lietuvai, nuo 2012 metų, Euroregione atstovauja Klaipėdos regiono savivaldybių deleguota asociacija „Klaipėdos regionas“. Posėdžio metu svarstytas ir priimtas visiems ERB regionams svarbus dokumentas – Europos Sąjungos institucijoms skirta ERB narių pozicija dėl Sanglaudos politikos po 2020 m. Dokumentas parengtas atsižvelgiant į 337 ES regionų pasirašytą politinę deklaraciją „Stipri atnaujinta regioninė politika visiems regionams po 2020”. Dokumente pabrėžiama teritorinio bendradarbiavimo, turimos patirties ir gerosios praktikos mainais grindžiamų projektų svarba regionams, taip pat akcentuojama svarba gerinti Baltijos jūros regiono strategijos koordinavimą, supaprastinti regioninius administracinius ir finansinius reglamentus.
„Naujajame ES regioninės politikos planavimo laikotarpyje, Klaipėdos regiono savivaldybių buvimas ERB tinklo dalimi yra ypatingai svarbus – stiprinantis partnerystę ir pasitikėjimą, suteikiantis galimybę bendrai spręsti regionų iššūkius ir problemas“, – kalbėjo ERB delegaciją sveikinęs Palangos miesto savivaldybės mero patarėjas Pranas Žeimys. Posėdyje taip pat dalyvavo BalticSeaFuture lyderystės platformos vadovė MarmarNekoro, kuri kvietė ERB regionus, vietos savivaldas ir jų vadovus, prisijungti prie bendrų Baltijos jūros regiono iniciatyvų formuojant šio regiono ateitį.
Susitikimo metu buvo diskutuojama apie ERB ateities veiklos kryptis bei bendrus regionų iššūkius, kuriuos galima ir būtina spręsti drauge – kompetentingos darbo jėgos pritraukimas į pakrančių regionus, demografiniai iššūkiai, transporto plėtra ir pasiekiamumo didinimas. Taip pat aptarti 2018 m. planai, skirti ERB 20 metų veiklai paminėti.

Judumo savaitė: sportuoti, padėti artimui, saugoti save ir gamtą

Rugsėjo 16 -22 dienomis visoje Europoje vyksta judumo savaitės renginiai, įpareigojantys susimąstyti apie klimato kaitos keliamus pavojus, raginantys rūpintis oro švara, savo bei kitų žmonių sveikata. Erdvioje mūsų mokyklos aplinkoje judėjimui, sportavimui – puikios sąlygos. Kiekvieną pertrauką mokiniai turėjo galimybę mokyklos kieme, sporto aikštelėse žaisti judrius žaidimus, sportuoti, naudotis įvairiu sportiniu inventoriumi – sviediniais, lankais, šokdynėmis.
Rugsėjo 20 d. trečioji pamoka buvo skirta tradiciniam solidarumo bėgimui. Šio renginio, kurį vedė mokytoja Danutė Petkienė ir kūno kultūros mokytojas Kazimieras Litvinas, tikslas – prisidėti prie akcijos „Gelbėkit vaikus“, vienytis, ištiesiant pagalbos ranką skurdą ir ligas kenčiantiems Zambijos vaikams. Prie gausaus spalvingo mokyklos bendruomenės būrio prisijungė ir Šventosios vaikų darželio „Sigutė“ mažieji auklėtiniai, darbuotojai. Visi bėgimo dalyviai pasipuošė gražiais organizacijos „Gelbėkit vaikus“ lipdukais ir bandė jėgas juostomis pažymėtoje simbolinėje solidarumo trasoje, už kiekvieną apsuktą ratą gaudami atžymą lipduke. Vedami kilnaus tikslo, vieni apsuko keturis, kiti – septynis, treti rado jėgų net dešimčiai ratų: už kiekvieną nuoširdžiai uždirbtą atžymą vaikų susirastieji „rėmėjai“ (žinoma, tai daugiausia tėveliai) aukos pinigėlių, kurie bus išsiųsti į bendrą labdaros fondą. Dalyvavimą solidarumo bėgime bei įveiktą kilometrų skaičių visiems primins įteiktos padėkos.
Mokytojai pasistengė, kad rugsėjo 16-22 dienomis mokiniai kuo daugiau būtų gamtoje, kelionėse pėsčiomis ar dviračiais. Pirmokai su mokytoja Rimante Toliušiene vaikštinėjo po Šventąją, gėrėjosi rudenėjančios gamtos grožiu, mokėsi pažinti augalus, mėgavosi tyru pajūrio oru. Ketvirtokai su mokytoja Silva Sendrauskiene pajūrio dviračių taku mynė pedalus net iki Naglio kalno, kur išmoko padavimą apie gražią milžinų meilę. Antrokai (mokyt. Rasa Birškuvienė), ketvirtokai (mokyt. Meilutė Petrauskienė), penktokai (aukl. Ingrida Griškėnienė) daug įspūdžių patyrė ir etnokultūros žinių įgijo vaikščiodami, bėgiodami po labirintus gražiajame Baltų mitologiniame parke. Minėdami Baltų dieną, į šį parką keliavo ir VI-VIII klasių mokiniai su auklėtojomis Danute Petkiene, Rima Valantinaite.
Rugsėjo 22 dieną dalis mokinių ir mokytojų solidarizavosi su „Dienos be automobilio“ entuziastais ir į mokyklą važiavo dviračiais.

Metas pakeisti įprotį

Norėdami tarp moksleivių populiarinti alternatyvius judėjimo būdus, su pirmųjų klasių gimnazistais nusprendėme per Europos judumo savaitę dviračiais nuvykti į pakrančių apsaugos Palangos užkardos Karklės atraminį punktą. Tad rugsėjo 20d. sėdome ant dviračių ir dviračiu taku, tai yra apie 20 kilometrų, važiavome į Karklės atraminį punktą. Mokinius lydėjo direktoriaus pavaduotoja neformaliajam ugdymui Aurelija Jazbutienė, geografijos mokytojas, ID klasės vadovas Nerijus Vaišvilas bei matematikos mokytoja, IA klasės vadovė Asta Pantelejeva.
Pakrančių apsaugos Palangos užkardos Karklės atraminiame punkte mus pasitiko užkardos pamainos viršininkas ir kinologas su savo augintiniu rusų spanieliumi. Punkto darbuotojai mokiniams pristatė pasieniečio profesiją, papasakojo apie savo veiklą, kinologas pasidalijo šunų dresavimo paslaptimis, parodė mokiniams, kaip tarnybinis šuo ieško narkotikų, apžiūri bagažą. Pasiklausę pasieniečių pasakojimų, susipažinę su jų veikla, linksmai sugrįžome. Įsitikinome, kad pažintinę veiklą prasminga derinti su dviračių sportu.

Aurelija JAZBUTIENĖ
Palangos senosios gimnazijos pavaduotoja neformaliajam ugdymui

Holograminė žinutė Palangos miesto visuomenei

Kalbėti apie naujausias technologijas reikia pasitelkiant naujausias technologijas, todėl 2017 m. spalio 1 dieną Palangos mieste organizuojamos projekto „Holograminė žinutė“ veiklos.
„Holograminė žinutė“ – tai Lietuvos kultūros tarybos remiami mokymai jaunimui apie internete tykančius pavojus. Šešias valandas truksiančiuose mokymuose jaunuoliai sužinos asmeninės informacijos viešinimo pavojus, silpniausius (t.y. nesaugiausius) slaptažodžius, internete ieškos blogiausių asmeninės informacijos viešinimo pavyzdžių ir iš to sekusių virusinių kampanijų. Visus savo atradimus projekto dalyviai sudės į interaktyvią planšetinių kompiuterių galeriją, kuri bus eksponuojama Palangos kurhauze (Grafų Tiškevičių al. 1).
Kol vieni kūrybiškumą lavins kurdami žinutę planšetėse, kiti jaunuoliai mokysis kurti hologramas. Video hologramos nėra toks egzotiškas dalykas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai po truputį į aplinką įsiliejanti technologija, kurią naudodami projekto jaunuoliai galės paeksperimentuoti. Mokymų pabaigoje bus sukurtas holograminis video, kuriuo dalyvaujantieji perduos savo sugalvotą žinutę Palangos gyventojams.
2017 m. spalio 1 dieną, 18 val. duris atvers finalinis renginys, kuriame renginio svečiai išvys tikrą hologramą ir unikalią, interaktyvią planšetinių kompiuterių galeriją. Renginio metu dalyviai pamatys tiek absurdiškų ir liūdnų, tiek pamokančių asmeninės informacijos skleidimo internete atvejų.
Organizatoriai: VšĮ „Kūrybos ir inovacijų laboratorija“ ir Palangos kultūros ir jaunimo centras.

Paskaita apie meditaciją

Rugsėjo 28 d. (ketvirtadienį) Palangos viešosios bibliotekoje vyks nemokama paskaita apie transcendentinę meditaciją. Transcendentinės Meditacijos mokyklos sertifikuotas mokytojas ir tarptautinio MMY Vedinių technologijų instituto atstovas Lietuvai Darius Rutkys pristatys natūralią, lengvą bei labai veiksmingą techniką, efektingai stiprinančią ir tobulinančią visus žmogaus struktūros ir gyvenimo aspektus. Transcendentinė sąmonės būsena teigiamai veikia organizmo savireguliaciją ir nervų sistemos atsistatymą po patirto streso bei įtampos, kurie yra daugelio sveikatos sutrikimų priežastis.

Bibliotekoje – paroda „Liuteroniškajai reformacijai – 500“

Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos bei Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupo M. Sabučio iniciatyva Lietuvoje ir daugelyje viso pasaulio krikščioniškų valstybių šiemet švenčiamas Reformacijos 500 metų jubiliejus. Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia parengė parodą „Liuteroniškajai reformacijai – 500“. Tai – informatyvi, gausiai iliustruota šešių stendų kilnojamoji paroda, apimanti reformacijos istoriją Vokietijoje, Prūsijos kunigaikštystėje ir Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje. Paroda eksponuojama Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje, III aukšte.