Palangos pulsas

Siūlo didinti baudas už maudynes apsvaigus

Vyriausybė pritarė ir teikia Seimui svarstyti pataisas, kurios stipriai padidintų baudas už maudynes apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų bei nesaugų elgesį ant ledo.
Šios Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtos pataisos taip pat naikintų prievolę vežiotis vairuotojo pažymėjimą.
Dabar įstatymas numato baudas nuo 16 iki 60 eurų už pirmą ir nuo 60 iki 140 eurų už pakartotinį nesaugaus elgesio vandenyje ar ant ledo atvejį. Jei būtų priimtos VRM siūlomos pataisos, baudos už pirmą pažeidimą siektų nuo 100 iki 500 eurų, o prasižengus pakartotinai grėstų bauda nuo 500 iki 900 eurų.
Kartu VRM siūlo didinti baudas už alkoholio vartojimą viešose vietose ar neblaivaus asmens pasirodymą viešoje vietoje. Dabar maksimali bausmė už pirmą tokį pažeidimą siekia 30 eurų, ją siūloma didinti iki 100 eurų. Pakartotinis pažeidimas užtrauktų baudą iki 200 eurų.
Anot ministerijos, dabar numatytos baudos „neleidžia pasiekti administracinės nuobaudos tikslų“. Siūlymas didinti baudas už nesaugų elgesį vandenyje ir ant ledo taip pat grindžiamas didelėmis gelbėjimo darbų organizavimo ir vykdymo išlaidomis.
Taip pat svarstyta apie tai, jog priėmus pataisas vairuotojai neprivalėtų vežiotis ne tik vairuotojo pažymėjimo, bet ir transporto priemonės registracijos liudijimo, privalomosios techninės apžiūros dokumento, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo. Policijos pareigūnams užtektų pateikti galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

„Vaikų svajonės“ įgauna pagreitį

Jau septintus metus vykstančioje akcijoje „Vaikų svajonės“ šiemet mažųjų kalėdiniai norai pildomi itin aktyviai. Iš beveik 4 tūkst. pateiktų svajonių 68 proc. jų – jau pasirinktos įgyvendinti. Vis dėlto vaikų, laukiančių savo svajonės išpildymo, vis dar yra, ir laukiama dar didelio jų gausėjimo – tikimasi, kad šiemet projekte bus kviečiama padovanoti per 10 tūkst. dovanų.
Nuo 2010-ųjų vykstanti socialinė iniciatyva kasmet auga, tad siekiant dar labiau palengvinti svajonių įgyvendinimą prieš kelerius metus prie projekto prisijungė siuntų bendrovė „DPD Lietuva“. Įmonė suteikia nemokamo siuntimo per „Pickup“ siuntų taškus paslaugą visiems įgyvendinantiesiems vaikų svajones.
Pernai per DPD „Pickup“ siuntų taškus buvo pristatyta apie 2500 dovanų, tikimasi, kad šiemet pavyks nuvežti džiugių Kalėdinių akimirkų dar didesniam skaičiui mažųjų.
Projektas „Vaikų svajonės“ vyks iki pat šv. Kalėdų, dovanas per „Pickup“ siuntų taškus reikėtų išsiųsti iki gruodžio 14 d. – tuomet jos vaikus pasieks dar iki švenčių. Į kartonines dėžes supakuotas svajones reikia pristatyti į bet kurį iš 76 siuntų taškų, įsikūrusių tiek didžiuosiuose, tiek ir mažesniuose miesteliuose.

Prezidentas K. Grinius bus pagerbtas pašto ženklu

Šiemet minint prezidento Kazio Griniaus 150-ąsias gimimo metines Lietuvos paštas išleis proginį pašto ženklą. Jis apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, spalio 29 dieną.
Proginį pašto ženklą, kurio tiražas – 200 tūkst. egzempliorių, sukūrė dailininkas Domantas Vildžiūnas. Jame panaudota prezidento K. Griniaus archyvinė nuotrauka. Šio pašto ženklo nominalas – 0,45 euro.
Kartu su K. Griniui skirtu proginiu pašto ženklu apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.
K. Grinius (1866–1950) yra paskutinis demokratiškai išrinktas tarpukario Lietuvos prezidentas. Jis yra dirbęs Seimo nariu, buvo Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Konstituciją, pirmininkas, šeštosios Vyriausybės vadovas. K. Grinius – aktyvus visuomenės ir kultūros veikėjas, gydytojas, vienas iš sveikatos apsaugos sistemos kūrėjų, žymus XIX a. tautinio atgimimo, vadinamo „Varpininkų sąjūdžiu“, organizatorius ir dalyvis, laikraščių redaktorius ir leidėjas, mąstytojas, humanistas, mokslininkas. Iki pat mirties K. Grinius tikėjo, kad Lietuva išsivaduos iš sovietų okupacinės priespaudos. „Aš nepalenkiamai įsitikinęs Lietuvių Tautos gyvata“,– savo testamente rašė prezidentas K. Grinius.
Seimas yra 2016-uosius paskelbęs prezidento Kazio Griniaus metais.

Ragina nepamiršti deklaruoti savo faktinę gyvenamąją vietą

Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas.
Nuo šių metų pradžios pasikeitė gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka – gyventojai, kurie savo gyvenamąją vietą deklaravo savivaldybėje be tikslaus adreso, iki 2016 m. gruodžio 31 d. privalės deklaruoti savo faktinę gyvenamąją vietą. Jeigu minėti gyventojai iki nurodytos datos savo gyvenamosios vietos nedeklaruos, jie bus išbraukti iš savivaldybės apskaitos.
Palangos miesto savivaldybės administracijos duomenimis, Palangoje į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie savivaldybės yra įtraukti 745 asmenys. Asmenys, kurie nedeklaruos savo faktinės gyvenamosios vietos arba nepratęs gyvenamosios vietos neturinčių asmenų galiojančio termino, negalės gauti tam tikrų paslaugų, pavyzdžiui, praras prioritetus registruojant vaiką į darželius, negalės registruoti automobilio savo vardu, neteks teisės į socialines išmokas, bus išbraukiam iš eilės socialiniam būstui gauti ir kt.
Anksčiau į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą galėjo būti įtraukiami visi gyventojai, neturintys savo būsto. Nuo šiol į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, 6 mėnesių laikotarpiui pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena, įtraukiami benamiai, taip pat jeigu jie nėra deklaravę gyvenamosios vietos, įtraukiami: asmenys, kurie buvo globojami (rūpinami) vaikų globos institucijose ar šeimynose, kai jie išleidžiami iš vaikų globos institucijos–pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena – iki 6 mėnesių; asmenys, kuriems teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, šių priemonių taikymo laikotarpiu – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje buvo paskutinė asmens deklaruota gyvenamoji vieta; asmenys, laikomi tardymo izoliatoriuose ir pataisos įstaigose, visą buvimo šiose įstaigose laikotarpį–pagal savivaldybę, kurios teritorijoje buvo paskutinė asmens deklaruota gyvena.
Gera žinia būsto savininkams: nuo šiol jie gali nustatyti datą, iki kurios leidžia gyventi bei deklaruoti gyvenamąją vietą nurodytame name ar bute nuomininkams ar įnamiams. Suėjus nustatytam terminui, laikinų gyventojų gyvenamosios vietos duomenys Gyventojų registre bus panaikinami automatiškai. Taip išvengiama papildomų rūpesčių – savininkui nereikės teikti prašymų, kad būsto nuomininko duomenys apie jo deklaravimą būtų panaikinti.
Būtina sudaryti raštišką nuomos, panaudos ar kitą sutartį, kad galėtum deklaruoti gyvenamąją vietą ne savo būste, nepateikiant atskiro savininko sutikimo. Gyvenamosios vietos deklaravimas nesukuria nuomininkui jokių turtinių teisių į būstą, nepakeičia ir neapriboja savininko nuosavybės teisės.
Nepilnamečių vaikų „išdeklaravimui“ nėra taikomi papildomi reikalavimai. Jei tėvai ir nepilnametis vaikas jau nebegyvena nuomojamame būste, savininkas gali panaikinti tiek tėvų, tiek vaikų deklaravimo duomenis, jei to nepadaro nuomininkai. Nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai arba kiti atstovai. Vaikų gyvenamoji vieta deklaruojama ten, kur ją deklaruoja tėvai. Faktinės nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos deklaravimas yra svarbu vaiko gerovei ir interesams planuojant socialines paslaugas šeimai ir vaikui.

Įvedamas žiemos laikas

Paskutinį spalio sekmadienį Lietuvoje bus įvedamas žiemos laikas. Laikrodžio rodykles tądien turėsime pasukti valanda atgal.
Spalio 30-ąją, 4 valandą ryto, bus oficialiai atšaukiamas vasaros laikas, kuris buvo įvestas paskutinį kovo mėnesio sekmadienį. Tikinama, kad prisitaikymas prie naujo laiko užtrunka apie porą savaičių. Žiemos ir vasaros laikas įvedamas siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, taupyti dienos šviesą. Tačiau netrūksta šią sistemą kritikuojančių. Štai medikai metai iš metų kartoja, kad tokia sistema gali pakenkti sveikatai, esą tai turi įtakos ir nelaimingų atsitikimų statistikai, padidėja nusikalstamumas bei nelaimingų atsitikimų kelyje skaičius. Prieš laiko persukimą – ir 74 proc. švietimo įstaigų bendruomenių atstovų – vadovų, mokytojų, dėstytojų, mokinių, tėvų, studentų, parodė Švietimo ir mokslo ministerijos šių metų balandį atlikta apklausa.
Pagal Europos Komisijos direktyvą, dabartinė laiko keitimo tvarka galioja iki 2016 metų pabaigos – tuomet, jeigu ES narės nesikreips dėl jos keitimo, direktyva turėtų būti pratęsta dar penkeriems metams. Taigi šiemet Lietuva galėjo atsisakyti sprendimo du kartus per metus persukti laikrodžius, bet panašu, kad šia galimybe nebus pasinaudota.
Lietuvoje vasaros laikas Vyriausybės nutarimu kasmet įvedamas nuo 2003-iųjų, tačiau daugelis Europos Sąjungos šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Laikrodis sukamas du kartus per metus – kovo ir spalio pabaigoje. Pirmoji Europos Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 m. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą – paskutinį spalio sekmadienį – nustatė 1996 m. įsigaliojusi septintoji direktyva. Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą. Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, 1784 m. iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas. Tačiau vasaros laiką kai kurios valstybės įsivedė tik XX a. pradžioje. Sezoninį laiką turi apie 100 pasaulio valstybių.