Palangos pulsas

Prieš 5 metus ir dabar šiluma brangiausia Prienuose, Palangoje, Trakuose

Palyginus prieš penkerius metus savaitraštyje „Veidas“ skelbtą sąrašą miestų ir rajonų, kuriuose šildymo kainos yra didžiausios, su 2015-ųjų lapkričio duomenimis, matyti, kad daug kas kartojasi – ir prieš penkerius metus brangiausiai šildymas kainavo Prienuose, o į dešimtuką patenka tie patys Šalčininkai, Anykščiai, Palanga, Trakai, Ukmergė, penktadienį rašo savaitraštis. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, pigiausiai už šildymą šį lapkritį mokės Jonavos gyventojai – 4,52 cento už kilovatvalandę, o toliau rikiuojasi Birštonas, Utena, Elektrėnai ir Klaipėda.

Ruošiasi Kalėdų sutiktuvėms

Dr. Jono Šliūpo memorialinė sodyba ruošiasi Kalėdų sutiktuvėms. Gruodžio 1-12 dienomis sodyboje bus organizuojami edukaciniai užsiėmimai „Kiekvienam po žvakę“. Žvakes pasigaminti sodybos darbuotojai kviečia moksleivių grupes ir pavienius muziejaus lankytojus. Prašoma registruotis iš anksto tel. 8 670 88037.

Palangos savivaldybėje žmonių su negalia balsas negirdimas?

Palangos miesto savivaldybėje vyko šalies Neįgaliųjų reikalų tarybos išvažiuojamasis posėdis. Posėdyje aktualias problemas aptarė Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos valdybos pirmininkė Algė Nariūnienė ir vadovas Vaidotas Nikžentaitis, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ asociacijos vadovė Dana Migaliova, Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Vytautas Pivoras, Palangos žmonių su negalia atstovai, Palangos miesto socialinių paslaugų centro direktorė Daiva Dekontaitė, Palangos miesto savivaldybės administracijos ir Socialinės rūpybos skyriaus atstovės. Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė A. Kandratavičienė teigė, kad Palangoje būsto pritaikymo darbai praktiškai nevyksta. Socialinės rūpybos skyriaus vedėjos Genutės Kavarzienės patikslintais duomenimis, būsto pritaikymo Palangos mieste laukia 4 asmenys. Šis skaičius, anot posėdžio dalyvių, yra pernelyg mažas savivaldybei, turinčiai beveik 17 tūkstančių gyventojų. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Violetos Staskonienės teigimu, Palangos savivaldybė iki šiol nesiima būsto pritaikymų, nes gausu statybos projektų ir trūksta galinčių juos įgyvendinti darbuotojų. Per diskusiją išaiškėjo, kad šiuo metu Palanga yra pertvarkoma iš esmės. Vyksta Palangos stadiono renovacija, todėl mažieji projektai lieka užmiršti. V. Staskonienė sakė: „Svarbūs ‒ dideli projektai, tad mažiems nebėra laiko. Antroji savivaldybės nesprendžiama ir netgi ignoruojama problema – žmonių su negalia bendruomenių Palangoje patalpos, kurios ne tik nepritaikytos negalią turintiems asmenims, bet ir neatitinka jokių higienos normų. Šiuo metu žmonės su negalia įsikūrę rūsyje. Norint į jį patekti, reikia nusileisti laiptais. Sienos apaugusios pelėsiais ir grybeliu. Patalpos yra nuolatos užpilamos, todėl jose tvyro drėgmės kvapas“. Į klausimą, kada žmonių su negalia bendruomenė gaus kitas patalpas, per posėdį atsakyta nebuvo. V. Staskonienė teigė, kad sprendimo nėra. Viskas, ką gali pasiūlyti, – tai patalpos priemiestyje.

Jūros krantas ties Palanga kažkada buvo 30 km į jūrą

Povandeninės archeologijos Lietuvoje pradininkas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto profesorius akademikas Vladas Žulkus „Žinių radijo“ laidoje „Mokslininko užrašai“ pasakojo apie tai, kokias paslaptis slepia Baltijos jūra ir Lietuvos vidaus vandenys. Anot jo, Baltijos jūros Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir ekonominėje zonoje yra per 50 objektų. „Mūsų tyrimo objektas pirmiausia ir yra nuskendę ar sudužę pakrantėse laivai. Jų yra ir iš XVI amžiaus, didžioji dalis – iš vadinamosios industrinės epochos, per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus nuskendę laivai. Deja, Baltijos jūroje nuskendę laivai kažkokių lobių neturi. Kai nutirpo paskutiniai ledynai, Baltijos jūros vandens lygis smarkiai svyravo. Buvo metas, kai vandens lygis, palyginti su dabartiniu, buvo nukritęs apie 50 metrų. Beje, ties Klaipėda jūros krantas yra buvęs apie 15 kilometrų toliau į jūrą, ties Palanga – apie 30 kilometrų. O ties Nida 50 kilometrų nuo dabartinio jūros kranto dar buvo sausuma“, – pasakojo V. Žulkus.

Apvogė palangiškės butą

1971 metais gimusi palangiškė lapkričio 20 dieną pranešė, kad lapkričio 16 dieną Sodų gatvėje kažkas apvogė jos butą – moteris pasigedo 130 eurų ir butelio brendžio.

Palangos koncertų salė jau pasirengusi

Praėjusį šeštadienį naujojoje Palangos koncertų salėje įvyko pirmoji generalinė repeticija. „Pagrindinis Palangos koncertų salės išskirtinumas – itin aukšto lygio ir analogų Pabaltijo regione neturinti skaitmenizuota elektroakustinė sistema, kuri pritaikyta įvairaus muzikinio žanro atlikėjų pasirodymams. Tai itin sudėtinga ir profesionali sistema, adaptuojanti salės akustinį skambesį pagal scenoje atliekamo muzikinio žanro poreikius, kas neabejotinai teikia malonumą tiek atlikėjams, tiek klausytojams”, – sako šią sistemą įrengusios įmonės „Scenos techninis servisas” direktorius Laurynas Paškevičius. Anot L. Paškevičiaus, šios sistemos esmė, kad garsas yra pasiimamas tik nuo scenos specialių 8 mikrofonų pagalba, kurie išdėlioti labai tiksliais kampais. Tuomet garsas pereina į valdymo procesorių ir, jau tolygus bei pritaikytas atitinkamam muzikiniam žanrui, ištransliuojamas žiūrovui per 112 sienose, lubose ir po laiptais įrengtų prancūzų gamintojo L-Acoustics” kolonėlių. Sistemą sureguliuoti ir parengti naudojimui atvyko vienos geriausių pasaulyje elektroakustinių sistemų gamintojų Nyderlandų įmonės SIAP profesionalai Wimas Prinssenas ir Reinoutas Gerlachas, kurie suprogramavo net 15 muzikinių žanrų nustatymų (pradžioje planuota buvo 9). Kitas statinio išskirtinumas – orkestrinė duobė. „Scenos techninis servisas” projektuota ir įrengta orkestrinė duobė su pakyla unikali tuo, kad poreikiui esant nestandartinės formos pakyla gali būti keliose padėtyse. Dėl lenktų kraštų ir 64 kv. m ploto pakylos pakėlimo galimybės ji gali pratęsti po scena sėdinčio orkestro vietos plotą, pasikelti ir prailginti parterį, arba pakelta dar aukščiau – tapti scenos dalimi. „Tai, kad duobės pakyla kilnojasi – kelia papildomus iššūkius saugumui. Todėl duobė, valdoma nuotoliniu būdu ir visiškai kompiuterizuota, yra su itin sudėtinga apsaugos sistema: prie jos primontuoti įvairūs saugos davikliai (judesio, greičio, platformos padėties) ir elektromechaniniai saugikliai, kurie išjungia pakėlimo sistemą, kai yra nesaugu”, – pasakojo L.Paškevičius delfi.lt. Salės akustiką repeticijos metu stebėjo Europos Brass Band asociacijos prezidentas Ulfas Rosenbergas, kuris savo vertinimus dėl akustikos pateiks po kelių savaičių.