Palangos pulsas

„ENEOS 1000 km lenktynėse“ niekas nebus alkanas
Liepos 15-18 dienomis Palangoje vyksiančių „ENEOS 1000 km lenktynių“ dalyvių pirmasis kovinis krikštas laukia jau ketvirtadienį, liepos 16-ąją, kai po tradicinio, minias žiūrovų sutraukiančio sportininkų parado čia pat, Vytauto gatvėje, bus duotas startas trumpoms, tačiau visuomet azartiškoms, nepaliekančioms abejingų „Dylami:t Vitamin Energy“ sprinto lenktynėms. „Renginio atidarymo paradas ir ši sprinto rungtis AB „Volfas Engelman“ priklausančio prekės ženklo „Dynami:t Vitamin Energy“ vardu pavadinti neatsitiktinai, – sako „ENEOS 1000 km lenktynes“ rengiančios bendrovės „Promo Events“ direktorius Darius Jonušis. – Galime tik pasidžiaugti mus siejančiomis giliomis bendradarbiavimo tradicijomis su „Volfas Engelman“, kuriai teko ne tik atsakingos ir įpareigojančios pagrindinės renginio gėrimų tiekėjos pareigos, bet ir garbė į didžiausias maratonines lenktynes deleguoti savo komandą“. Dar vienas neatskiriamas vasaros atributas – lietuviški ledai ,,Aurum“. UAB ,,Iceco“ komercijos direktorius Mantas Šalauskas džiaugiasi, kad jau penkerius metus iš eilės įmonė turi galimybę dalyvauti greičio fiestoje Palangoje, lydėti lenktynininkus prie starto linijos ir džiuginti ledais lenktynių dalyvius ir svečius. Lenktynių klube dominuos „namų” virtuvės patiekalai, išskirtinio skonio šašlykas, kuriuos gamins „Karolinos” virtuvės meistrai. Prekybinėje aikštėje bus galima pasmaguriauti ir virtais kukurūzais, išskirtinėmis sriubomis, „suktomis” bulvėmis, konditerijos gaminiais, kibinais ir, aišku, garsiaisiais Palangos čeburekais.

Ką pirko svečiai per Mindaugines?
Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, ilgąjį Mindauginių savaitgalį šiemet prekyba tinklo parduotuvėse išaugo beveik 5 proc., palyginti su tuo pačiu savaitgaliu pernai – tiesa, praėjusiais metais jis buvo viena diena trumpesnis. Kurortinėse parduotuvėse – Nidoje, Druskininkuose, Ignalinoje, Utenoje ir Molėtuose – pardavimai išaugo beveik penktadaliu. O štai poilsiautojų apgultoje Palangoje net perpus, tačiau tam daugiausia įtakos turėjo šiemet atsidariusi dar viena nauja „Maxima“ parduotuvė. Tarp populiariausių produktų buvo vaisiai ir daržovės – pomidorai, agurkai, arbūzai, melionai. Labiausiai, apie trečdaliu, išaugo ledų pardavimai. Karštą savaitgalį ledų parduota trečdaliu daugiau nei pernai – beveik apie 386 tūkst. įvairių rūšių vienetų. Itin paklausi buvo ir šviežia mėsa bei mėsos gaminiai (jų pardavimai augo 11 proc.), šviežia žuvis, įvairūs vaisvandeniai ir lengvas alus. Iš pramoninių prekių labiausiai augo aprangos – lengvų viršutinių drabužių bei galvos apdangalų pardavimai (27 proc.), įvairių laisvalaikio prekių – pripučiamų vandens baseinų, vandens šautuvų, kamuolių ir kt. taip pat nupirkta maždaug 13 proc. daugiau.

„Amerikiečių klasika ir džiazas“ – Kurhauze
Pramoginės programos „Amerikiečių klasika ir džiazas“ atlikėjai – visiems žinomi ir visų mylimi garsūs operos solistai Nomeda Kazlaus (sopranas) ir Mindaugas Jankauskas (tenoras) bei pianistas Linas Dužinskas. Šie atlikėjai kiekvienais metais stebina bei džiugina Palangos publiką naujomis muzikinėmis staigmenomis. Ir šiemet pirmą kartą Kurhauze liepos 17,18 dienomis kurorto poilsiautojai išgirs pačių garsiausių XX a. amerikiečių kompozitorių Džordžo Geršvino ir Viktoro Herberto populiariausius kūrinius. Naujoje programoje „Amerikiečių klasika ir džiazas“ skambės vieno iš profesionalaus džiazo pradininkų – „Džiazo Tėvo“ Dž. Geršvino – dainos ir duetai. Į programą įsilies vieno mylimiausių ir produktyviausių amerikiečių operetės meistrų V. Herberto arijos ir dainos. Koncerto globėjas – Palangos miesto savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus.

Tvora ties buvusia pionierių stovykla
Mūsų skaitytoja atsiuntė redakcijai laišką: „Liepos 3 d. laikraščio numeryje paskelbėte apie užtvertą privačioms statyboms kelią Vanagupės/Ajerų g. O aš noriu pasidalinti nuotrauka apie iškilusią tvorą Kunigiškiuose, ties buvusia pionierių stovykla. Gal savivaldybė irgi paaiškins, ką tai reiškia?“

Renaldo Seibučio vasaros krepšinio stovykla
Stovykloje dalyvauja krepšininkai, atvykę iš įvairių šalies regionų. Krepšinio įgūdžius sportininkai tobulina su patyrusiais treneriais V. Sirvydžiu, D. Mažioniene bei R. Seibučio treneriu A. Dočkumi. Savo patyrimu treniruočių metu pasidalina ir pats R. Seibutis. Treniruotės vyksta lauko krepšinio aikštelėje ir Palangos arenoje. Laisvalaikiu, kurio nėra daug, sportininkai mėgaujasi Palangos paplūdimio malonumais – maudosi Baltijos jūroje. Stovykla truks iki liepos 8 dienos.

Kodėl „Line“ nėra suoliukų?
Gamta alma vasaros spalvomis ir melodijomis, bet Palangos reabilitacijos centre „Linas“ besigydžiusi moteris sanatorijoje pasigedo suoliukų lauke. Anot jos, jų čia nėra, nors būtų labai gerai visiems ligoniams išeiti į lauką ir pasidžiaugti saulute. Pavyzdžiui, šalia esančios Palangos reabilitacijos ligoninės pacientai mielai pasinaudoja ten esančiais suoliukais.

Dviračių takas
Žuvus dviratininkui Vilniuje, redakcija sulaukė perspėjančio skambučio, kad dviračių takas netikėtai baigiasi ir Palangoje, netoli Ronžės upelio žiočių. „Dar viena nelaimė laukia“, – pastebėjo „Palangos tilto“ skaitytojas.

Nuolaidos neįgaliesiems
Skaitytojas brūkštelėjo laišką redakcijai: „Niekaip niekur nerandu informacijos dėl automobilių parkavimo neįgaliesiems Palangoje lengvatų. Gal padėsite tokią atrasti?“

Pasibaisėjo klaidomis iškabose ir meniu
Palangoje su vaikinu iš Ispanijos apsilankiusi Renata pasibaisėjo, kad kurorto verslininkai nesugeba net elementarių žodžių angliškame ir lietuviškame kavinės meniu parašyti be klaidų. Klaidos iš tolo švietė ne tik angliškame, rusiškame, bet ir lietuviškame meniu variante. Angliškame meniu – rašybos ir stiliaus klaidos. Štai, pavyzdžiui, viena kavinė pievagrybius įvardijo kaip „shampignon“, o ne „champignon“, padažą – „saurce“, o ne „sauce“. Žodį „įvairios“ jie išvertė ne „various“, o „varios“, rašė ne „with“ (su – liet.) o „wuth“. O štai kitoje kavinėje kepsnys, keptas ant grotelių, įvardytas ne kaip „grilled“ ar bent „roasted“, o „roast pork“. Neaišku, ir kas bus patiekta užsisakius „armenian neck barbecue“ ar „chicken pork“.
Klaidos matyti ir lietuviškame meniu – pamiršti kableliai, pamestos raidės, kitaip nei turėtų atrodo kabutės. Yra ir daugiau klaidų. Pavyzdžiui, traškūs skrudinti koldūnai siūlomi su „astriomis darqrzovemis“.

Palangiškio skundas dėl konteinerio
Į laikraščio „Palangos tiltas“ redakciją atėjęs pilietis Antanas Volskis iš Rūtų tako pasiskundė, jog jau trečią antradienį iš jų gatvėje esančio geltonojo konteinerio, kuris skirtas plastmasės ir popieriaus atliekoms, neišvežamos šiukšlės, nors tuo metu iš pilkojo konteinerio, kuris skirtas įvairioms atliekoms, šiukšlės išvežamos. Vyras sakė, jog prėjusiais metais už šiukšlių išvežimą mokėjo 30 litų, o šiais metais 52 eurus. A. Volskis teigia, kad pasirašė sutartį su Palangos komunaliniu ūkiu dėl geltonojo konteinerio išvežimo, kuris pagal grafiką turi būti išvežamas kiekvieną antradienį. UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstantino Skierus sakė, kad kaina nesikeitė nuo 2011 metų, negalėjo praėjusiais metais tiek kainuoti, o šiais metais tiek kaina gyventojams nesikeitė. „Antra, jeigu gyventojas iš kiemo į gatvę konteinerio neišveža, tad mes jo ir netuštiname, nes į kiemą nevažiuojame. Jeigu žmogus apie kainą meluoja, tada ir apie išvežimą meluoja“, – atkirto K. Skierus. A. Volskis teigia, jog abu konteinerius jis į gatvę išveža.

Akvarelės darbų paroda „Miesto peizažas: nuo Klaipėdos iki Venecijos“
Nuo liepos 10 dienos Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje eksponuojama personalinė uostamiesčio akvarelės meistro Sergey Lysyj darbų paroda „Miesto peizažas: nuo Klaipėdos iki Venecijos“. Gimęs ir užaugęs Odesoje, ten baigęs dailės grafikos fakulteto akvarelės kursą S. Lysyj, atviliotas meilės, atvyko į Klaipėdą. S. Lysyj dalyvavo Lietuvos akvarelininkų parodoje „Avanscena“ Kaune, dviejose tarptautinėse akvarelės bienalėse – „Baltijos tiltai“ (Kaunas) ir „Promenad“ (Narva, Estija). Reikšmingiausias 2014-ųjų įvykis – dalyvavimas tarptautinėje akvarelės bienalėje Prancūzijoje „5 Salon International d‘Aquarelle de Rochemaure”. S. Lysyj neeksperimentuoja, neieško įmantrybių. Jo santūrus ir elegantiškas Venecijos, Klaipėdos, Romos ar Rygos peizažas nuveda paklaidžioti po žavias, atokias ir „nesugadintas“ miestų erdves. Autorius nuoširdžiai, jautriai ir aistringai „kalbina“ akvarelę senąja klasikine maniera, būdinga garsiajai Odesos akvarelės mokyklai.

Vienkartinė rinkliava įvažiuojant į Palangą – 5 eurai
Palangos miesto savivaldybės Taryba nusprendė, kad nuo kitos vasaros kurorto svečiams, apsistojusiems Palangos apgyvendinimo įstaigose, nebereikės mokėti vadinamojo „pagalvės“ mokesčio, tačiau atvykstantys automobiliais į Palangą nuo kito birželio mokės tik vienkartinę vietinę rinkliavą už naudojimąsi viešąja kurorto infrastruktūra, kuri, nepriklausomai nuo viešnagės Palangoje trukmės, sieks 5 eurus. Kaip rašoma Palangos miesto savivaldybės puslapyje, ši rinkliava bus renkama tik vasarą – birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Tai reiškia, kad devynis mėnesius per metus vykstantieji į didžiausią šalies kurortą apskritai nemokės jokio mokesčio už naudojimąsi kurorto infrastruktūra.
„Palanga yra labai patraukli ne tik karštuoju sezonu, bet ir visais metų laikais. Atsisakydami vadinamojo „pagalvės“ mokesčio, kurį apgyvendinimo įstaigose apsistojantys turistai dabar turi mokėti visus metus, bei pakeisdami jį vienkartine, tik vasarą renkama rinkliava, tikimės daugiau svečių sulaukti ne aktyviojo atostogų sezono metu. Kitaip tariant turistas, atvykęs į Palangą, devynis mėnesius neturės mokėti jokių rinkliavų“, – sakė miesto meras Šarūnas Vaitkus. Teigiama, kad automobiliais vasarą į Palangą atvyksiantys kurorto svečiai, nebemokėdami vadinamojo „pagalvės“ mokesčio, o tik – vienkartinę rinkliavą, sutaupys. Esą, pavyzdžiui, keturių asmenų šeima, vykdama į kitą kurortą ilsėtis dešimčiai dienų, ir už kiekvieną nakvynę vidutiniškai moka po 0,5 euro „pagalvės“ mokestį už asmenį. Taigi, per visą atostogų kurorte laikotarpį šeima sumokėtų 20 eurų. Palangoje ateinančią vasarą situacija bus kitokia – jei ta pati 4 asmenų šeima atvyks automobiliu, ji tik vieną kartą, įvažiuodama į kurortą, sumokės 5 eurus, o jei visuomeniniu transportu – apskritai nemokės mokesčio už naudojimąsi kurorto infrastruktūra.

Meras Š. Vaitkus atostogauja
Kurorto meras Šarūnas Vaitkus kaip niekada atostogaus ilgai – net mėnesį. Gimus dukrelei, Šarūno ir Vilmos Vaitkų trečiajam vaikui, šeimos galva neskubėjo iškart imti atostogų, bet meras jau atostogauja, ir rekordiškai ilgai. Kiekvienais metais Š. Vaitkus su šeima išvyksta trumpam atostogų į užsienį, bet šįkart, redakcijos žiniomis, meras padės žmonai rūpintis naujagime. Beje, „Palangos tilro“ statistika sako, kad tarp savivaldybės Tarybos konservatorių – daugiausiai daugiavaikių tėvų. Tokiu statusu gali pasididžiuoti ne tik Š. Vaitkus, bet ir Mindaugas Skritulskas, Vaidotas Bacevičius.

V. Žulkui suteiktas Palangos miesto Garbės piliečio vardas
Palanga turi dar vieną miesto Garbės pilietį – juo tapo žinomas Lietuvos archeologas, akademikas, prof. habil. dr. Vladas Žulkus.
Palangos miesto Garbės piliečio vardas V. Žulkui suteiktas už miesto vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje, prie šio tikslo prisidedant savo darbais ir ilgamete bei reikšminga moksline, kultūrine ir visuomenine veikla, taip pat – už svarų indėlį kuriant Palangos miesto gyventojų kultūrinę ir dvasinę gerovę.
V. Žulkus – Lietuvos archeologas, nuo 2002 iki 2011 m. – Klaipėdos universiteto rektorius.
1962–1964 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale. 1970–1976 m. neakivaizdžiai studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, 1985–1988 m. – TSRS Mokslų Akademijos Archeologijos instituto aspirantas. 1988 m. Maskvoje apgynė kandidatinę disertaciją „Klaipėda ir jos regionas XI–XVII amžiais“, 1993 m. ji nostrifikuota. 1999 m. Lietuvos istorijos institute apgynė humanitarinių mokslų habilitacinį darbą „Kuršiai vakarinių baltų geležies amžiaus kultūroje ir visuomenėje“.
1969–1990 m. dirbo Paminklų konservavimo instituto Klaipėdos skyriuje moksliniu bendradarbiu, nuo 1979 m. – archeologų grupės vadovu. Daugiausia tyrinėjo Klaipėdos senamiestį ir piliavietę. 1990 m. tapo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Klaipėdoje direktoriumi, nuo 1992 m. dirba Klaipėdos universiteto Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centre, kuris 2003 m. buvo reorganizuotas į Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutą. 1993–1997 ir 2001–2002 m. buvo istorijos centro direktoriumi. Pirmasis Lietuvoje pradėjo povandeninės archeologijos tyrimus. Dėstė Klaipėdos universiteto Istorijos katedroje. Nuo 1995 m. – docentas, nuo 2001 m. – profesorius. Nuo 2002 m. spalio 11 d. iki 2011 m. gruodžio mėn. Klaipėdos universiteto rektorius.
2001–2003 m. Lietuvos archeologijos draugijos pirmininkas. Nuo 2008 m. Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, nuo 2009 m. – UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos Mokslinio ir techninio patariamojo komiteto narys. 2009 metų Lietuvos mokslo premijos humanitarinių ir socialinių mokslų srityse laureatas už fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų darbų ciklą „Baltai Baltijos jūros erdvėje (1994–2008 m.)“ (kartu su Algirdu Girininku ir Audrone Bliujiene). Nuo 2011 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.
V. Žulkus yra keturių monografijų, keturių kolektyvinių monografijų ir daugiau kaip 50 tiriamųjų straipsnių lietuvių, vokiečių, anglų, lenkų, rusų kalbomis autorius ir bendraautorius.
Palangos miesto garbės piliečiai taip pat yra: Alfredas Tiškevičius (1913–2008) – 1997 m. Antaninos ir Felikso Tiškevičių palikuoniui už giminės nuopelnus, kuriant ir plėtojant Palangos kurortą, suteiktas pirmojo Palangos miesto Garbės piliečio vardas; Romualdas Budrys (g.1933) –
2009 m. Palangos miesto Garbės piliečio vardas suteiktas Lietuvos dailės muziejaus direktoriui, dailėtyrininkui R. Budriui, daug prisidėjusiam, kuriant Gintaro muziejų Palangoje, restauruojant kurorto bažnyčios istorines, ypatingos vertės relikvijas, leidžiant vertingus leidinius apie Palangą bei dirbant kitus darbus; Jonas Žemaitis (1909–1954) – partizanų generolui, pripažintam ketvirtuoju Lietuvos prezidentu, kraštiečiui, Palangos miesto Garbės piliečio vardas po mirties suteiktas 2009 m. Palangoje generolui J. Žemaičiui-Vytautui atminti pastatytas paminklas (2004, skulptorius Jonas Jagėla); Larsas Tomas Larsonas (Lars Thomas Larsson) (g. 1943) – 2013 m. Palangos miesto savivaldybės taryba už veiklą ir ypatingus nuopelnus Lietuvai ir Palangos miestui Švedijos piliečiui L. T. Larsonui suteikė Palangos miesto Garbės piliečio vardą; Jonas Brindza (g. 1936) – 2013 m. Palangos miesto savivaldybės taryba už veiklą ir ypatingus nuopelnus Lietuvai ir Palangos miestui pedagogui J. Brindzai suteikė Palangos miesto Garbės piliečio vardą; Danius Puodžius (g. 1935) –
2015 m. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu, už ypatingus nuopelnus Lietuvai, ilgametę ir reikšmingą veiklą Palangos miestui, D. Puodžiui suteiktas miesto Garbės piliečio vardas; Vitalius Bernardas Litvaitis (g. 1937) – 2015 m. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu, už ypatingus nuopelnus Lietuvai, aktyvią kultūrinę, visuomeninę veiklą ir svarų indėlį Palangos miestui, kuriant bendruomenės kultūrinę gerovę, V. B. Litvaičiui suteiktas Palangos miesto Garbės piliečio vardas.

Sulaikyti ginklų pardavėjai
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, bendradarbiaudami su Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Latvijos teisėsaugos institucijų pareigūnais, atliko tyrimą dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandos. Su įkalčiais sulaikyti du su organizuotu nusikalstamumu susiję Latvijos Respublikoje gyvenantys vyrai. Ikiteisminio tyrimo metu tikrinama versija dėl suimtų įtariamųjų galimo prisidėjimo prie kitų Lietuvos Respublikoje įvykdytų nusikaltimų, tarp jų – ir prie 2014 m. gegužės mėn. kelyje Palanga–Klaipėda įvykdyto ginkluoto užpuolimo, kurio metu vienas vyras buvo nužudytas, o kitas sužeistas.

Visi oro uostai – į vienas privačias rankas
Aiškėja, kodėl Lietuvos valdžia lygiai prieš metus sujungė Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus. Valstybė siekia perleisti oro uostus valdyti privačiai bendrovei bent 25 metams, taip esą būtų pritraukta daugiau privačių lėšų. Spaudos konferencijoje susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius sakė, kad šiais metais dar bus atliekama studija, kuri parodys, ko galima reikalauti iš naujo koncesininko, kokias kelti sąlygas. Tam dar turės pritarti Seimas ir Vyriausybė. Bet ministras užtikrino, kad preliminarus pritarimas jau yra. Manoma, kad sutartis galėtų būti pasirašyta 2017 metais. Lygiai prieš metus Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai sujungti į vieną bendrovę – Lietuvos oro uostai. Tikimasi, kad trys oro uostai šiemet aptarnaus daugiau nei 3,8 mln. keleivių. Per pirmą pusmetį jau priskaičiuota 1,9 mln. keleivių.

Lietuvos rinktinė rinksis į stovyklą Palangoje
Liepos 20-ąją Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kandidatai rinksis į pirmąją stovyklą Palangoje, kurioje ekipos strategas Jonas Kazlauskas turės atsirinkti tą geriausiųjų dvyliktuką, dalyvausiantį Europos krepšinio pirmenybėse. J. Kazlauskas gegužės 5-ąją paskelbė išplėstinį 25 krepšininkų, kuriuos jis norėtų matyti stovykloje, sąrašą, o šiomis dienomis praneš 16 žaidėjų pavardes, kurie bus kviečiami į Palangą. Tarp „tikrų“ kandidatų į rinktinę minimas ir palangiškis Renaldas Seibutis.

Palangoje masiškai sugiedotas himnas
Lietuviai visame pasaulyje liepos 6-osios pirmadienio vakarą būrėsi bene ryškiausiai mūsų tautos tradicijai – Valstybės dienos vakarą visiems kartu giedoti „Tautišką giesmę“. Gausiausiai giedotojų sulaukė vasaros sostinė Palanga, kur vyko pagrindinis šių metų „Tautiškos giesmės aplink pasaulį“ šventinis renginys. J. Basanavičiaus gatvė buvo sausakimša – į renginį atėjo daug šeimų su vaikais ir jaunimo. Visi susirinkę buvo geros nuotaikos, o nuo tilto prieš 21 val. skambėjo lietuviškos dainos. Prieš giedojimą himno žodžius repetavo ir melodiją tylia niūniavo mažiausi šventės dalyviai.
Gintauto Bružo nuotr.

Lietus ginė poilsiautojus iš Palangos
Pirmadienį, liepos 6-ąją, pajūrio poilsiautojus pažadino stiprus lietaus beldimas į stogus. Ryte miestą nuprausė galingas lietus, trankė žaibai ir griaudė perkūnija. Subjurus orui, poilsiautojai suskubo palikti Palangą – prie išvažiavimo iš miesto prieš pietus nusidriekė automobilių eilės. Daug automobilių užstrigo Klaipėdos plente, čia eismą reguliavo pareigūnai. Palangos policijos komisariato viršininkas Alvydas Katkauskas sakė, kad automobilių spūstys susidarė Vytauto gatvėje, Liepojos plente, Kretingos gatvėje. Apie 15 val. didžioji dalis išvykstančių jau buvo palikę kurortą ir spūsčių nebebuvo. Tiesa, autostradoje eismas tapo itin intensyvus. Pasak A. Katkausko, anksčiau žiniasklaidoje minėto milijono poilsiautojų Palanga gal ir nesulaukė, tačiau, jo duomenimis, automobilių galėjo būti apie 300-400 tūkstančių

Palangos klubas „Exit“ šventė gimtadienį
Liepos 3-iosios, penktadienio, vakarą Palangos paplūdimyje ošė jaunimas. Čia radijo stotis „Zip Fm“ ir klubas „Exit“ šventė dešimtąjį gimtadienį. Linksmybės užsitęsė iki paryčių. Pajūryje sugužėjo būrys žinomų žmonių ir taip pradėjo karštą ilgąjį savaitgalį.

Mažametis į Palangą – be tėvų žinios
13 metų berniukas keletą dienų praleido Palangoje be tėvų žinios, su vyresniais draugais. Paliktas vyresnių draugų, mažametis Vaiko teisių apsaugos specialistų buvo laikinai apgyvendintas Palangos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ vaikų socialinės globos skyriuje. Vaiko motina motyvavo neturinti lėšų atvykti į Palangą parsivežti sūnaus. „Ąžuoliuko“ administracijos darbuotojų dėka buvo pasirūpinta vaiko grąžinimu motinai. Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius informavo Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių pasidomėti, kaip minėtoje šeimoje užtikrinamos vaiko teisės ir teisėti jo interesai.

Palangoje – M. K. Čiurlionio vardo III-asis tarptautinis muzikos festivalis
Šiandien, penktadienį, jaunųjų talentų maratonu Palangoje startuoja M. K. Čiurlionio vardo III-asis tarptautinis muzikos festivalis. Jaunųjų talentų maratonas „Festivalio preliudas“ vyks liepos 10 d. 19 val. kultūros bare „Kablys: Jūra. Kultūra“. Festivalį liepos 11 d. 20 val. grafų Tiškevičių rūmų svetainėje atidarys Lietuvos pianizmo grandas Petras Geniušas. Liepos 12 d. 20 val. Kurhauzo salėje „Meilės dvelksmą“ skleis charizmatiškoji dainininkė Vilija Kuprevičienė ir jos talentingoji dukra fleitininkė Ieva Otilija Kuprevičiūtė. Liepos 13 d. 20 val. grafų Tiškevičių rūmų svetainėje „Draugystės tiltus“ ties Markian Poppil (Ukraina) ir Paulius Andersson (Lietuva) – du talentingi, perspektyvūs pianistai, vieni ryškiausių savo šalių jaunosios kartos atstovų. Liepos 14 d. 20 val. grafų Tiškevičių rūmų svetainėje prie vieno fortepijono susitiks visų laikų jauniausias J. S. Bach konkurso nugalėtojas, sensacingasis pianistas Igor Lazko bei dviejų tarptautinių M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursų laureatė, jauniausia Lietuvos fortepijono profesorė Aleksandra Žvirblytė. Liepos 15 d. 20 val. Kurhauzo salėje – vokalinės muzikos vakaras „Virgilijus Noreika. Mano Lietuva“. Gražiausiomis arijomis klausytojus džiugins Virgilijus Noreika (tenoras) ir Dainius Puišys (baritonas), koncertą papuoš pianistas Vytautas Lukočius bei muzikologas Viktoras Gerulaitis. Festivalį liepos 16 d. 20 val. grafų Tiškevičių rūmuose uždarys Vytauto Landsbergio atliekami M. K. Čiurlionio kūriniai fortepijonui.

Palangos Kurhauzo salėje – neeilinis įvykis
Palangos Kurhauze muzika nuo šiol skambės išskirtinai – šią savaitę kurorto simbolis, kuriame nuolat vyksta kultūriniai renginiai, praturtėjo nauju muzikiniu instrumentu – fortepijonu „Bechstein“.
Pasak Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo Vyganto Rekašiaus, naujasis instrumentas, pakeitęs senąjį Kurhauzo scenoje stovėjusį fortepijoną, savo muzikos garsais nepaliks abejingų. „Jei muzikos instrumentus palygintume su automobiliais, „Bechstein“ fortepijoną drąsiai galima būtų vadinti „Mersedesu“, – šypsojosi V. Rekašius. – Tai senas tradicijas turinčios vokiečių įmonės gaminys, itin vertinamas profesionalių atlikėjų. Manau, kad Kurhauze vykstančiuose koncertuose apsilankę muzikos, gero gyvo garso gurmanai tikrai pajus didelį komfortą“.
Palangos kurorto simbolyje Kurhauze nuolat vyksta kultūriniai renginiai, priviliojantys gausų būrį žiūrovų. Ypač ši salė tinkama akustiniams, klasikinio žanro koncertams, tad šios srities profesionalų poreikius tenkinantis fortepijonas yra tiesiog būtinas. „Maždaug 90-čiai procentų visų Kurhauze vykstančių koncertų yra reikalingas būtent šis instrumentas“, – teigė V. Rekašius.
Todėl, pasak Kultūros skyriaus vedėjo, renkantis fortepijoną Kurhauzo salei, buvo tartasi su muzikos profesionalais – garsiais solistais, Lietuvos muzikos akademijos profesore Aleksandra Žvirblyte. „Siekėme įsigyti instrumentą, kuris tenkintų aukščiausio lygio atlikėjų poreikius, kad į Kurhauzą koncertuoti galėtume pasikviesti tikrus profesionalus“, – kalbėjo V. Rekašius.
Naujojo instrumento kokybę jau sekmadienį galės įvertinti klasikinės muzikos gerbėjai – Kurhauze vyks M. K. Čiurlionio vardo muzikos festivalio koncertas „Meilės dvelksmas

Žymaus palangiškio krepšininko pagalba
A. Dočkaus iniciatyva R. Seibutis ir jo vardo krepšinio stovykla Palangoje nusprendė nelikti abejingi ir padėti Nagliui Miščikui, kuris mokosi „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje. Berniukui reikalingas nuolatinis intensyvus papildomas lavinimas. Žymus krepšininkas finansiškai prisidėjo prie berniuko gydymo ir dalinai jo išvykos į Torontą.