Už "Palangos" brandesnio žaidimo- ir legionierius iš JAV Reginaldas Simpsas

Baigiantis reguliariam Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) sezonui, Palangos reprezentacinis krepšinio klubas „Palanga“  žaidžia vis stabiliau. Prie komandos sėkmės svariai prisideda ir du komandos legionieriai amerikiečiai: Reginaldas Simpsas ir ypač Titus Robinsonas. „Palangos tiltas“ kalbėjosi su R. Simpsu.
Lapkričio pabaigoje atvykęs iš Merilando, kaip pats Reginaldas sako, esančio už „penkių minučių“ nuo Vašingtono, Jungtinių Amerikos Valstijų sostinės, sako, kad Palangoje greitai rado bendrą kalbą su komandos draugais, o ir Palanga patikusi: „Ypač oras panašus į Merilande vyraujantį“, – pastebi Reginaldas. Jis skuba pridurti: „O žmonės čia, nuoširdžiai sakau, yra draugiškesni negu namuose už Atlanto“.
Į mano pastabą, kad pradžioje kai kurie komandos draugai jam kartais ir „pagailėdavę“ perdavimų, 24 metų vaikinas trūkteli pečiais: „Galbūt. Jums iš šono geriau matyti. Tai natūralu. Visi naujokai turi save pirmiausia įrodyti“.
Kurorto gatvėse, jis neslepia, kartais sulaukiąs smalsių žvilgsnių, bet, anot „Palangos“ legionieriaus, jie neįkyrūs, draugiški. „Natūralu, kad mažame miestelyje, tokiame kaip Palanga, žmonės nemato daugiau amerikiečių, jie smalsauja“, – sako R. Simpsas.
Nesusilaikau redakcijos svečio nepasiteiravęs, kokią žinutę jis norėtų pasiųsti ant vienos rankos suskaičiuojamiems tiems sirgaliams, kurie iš tribūnos juodaodžio vaikino pavymui pasiunčia itin nepageidaujamą „neg***“.
„Tokių yra? – sekundėlei Reginaldas pakelia antakius. – Aš čia atvykau žaisti krepšinio ir padėti komandai kiek įmanoma labiau. Man labai svarbi sirgalių parama“.
Kitaip negu dauguma „Palangos“ legionierių, R. Simpsui Palanga yra pirmoji stotelė profesionaliame krepšinyje. „Tiesą pasakius, net nesu kada nors iki šiol palikęs Jungtines Valstijas, – prisipažįsta jis. – Po koledžo, kuriame studijavau kompiuterių mokslus, susikroviau lagaminus ir atskridau čia“.
Pasiutusiame Amerikos koledžų čempionate Reginaldo koledžas yra pasiekęs geriausiųjų aštuonetuką.
„Į prestižiškiausią pasaulyje krepšinio lygą, NBA, kažkas paskaičiavo, kad kiekvienais metais pakliūva vos 60 koledžų krepšininkų iš daugiau kaip 300 koledžų šalyje. Juose, spėju, žaidžia arti 10 tūkstančių krepšininkų. Žinoma, kiekvieno svajonė – žaisti joje. Bet mano planas buvo, neišsipildžius svajonei su NBA, žaisti už Atlanto. Džiaugiuosi, kad ji išsipildė“, – prisipažįsta legionierius.
Prieš atvykdamas į Lietuvą, jis neslėpė, nieko nebuvo girdėjęs apie Lietuvą, tačiau gerai žino du Lietuvos aukštaūgius – Joną Valančiūną ir Donatą Motiejūną. „Man patinka kaip žaidžia šie vaikinai“, – sako pašnekovas.
Į Lietuvą amerikietis atvyko su dviem lagaminais: viename – krepšininko reikmenys, kitame – kasdienai skirti daiktai. Brangiausi daiktai Palangoje jam yra mobilusis telefonas ir šeimos nuotrauka, su kuriais jis stengiasi niekada nesiskirti. „Man svarbu žinoti, kad mano šeima visada ir visur su manimi“, – pabrėžė vaikinas. Merilande gyvena jo mama, brolis, dvi seserys ir sūnėnas. Būtent Reginaldo šeima yra didžiausia „Palangos“ legionieriaus žaidimo vertintoja. „Būna, kad kas nors iš šeimos man paskambina iš karto po rungtynių ir išdėsto nuomonę kaip man sekėsi. Žaidimą jie žiūri internete. Man labai svarbus jų palaikymas“, – sako R. Simpsas.
Apetitu nesiskundžiantis krepšininkas iš JAV sako spėjęs paragauti ir tradicinių lietuviškų patiekalų, net cepelinų, nors šio žodžio, prisipažino, negalįs įsiminti. „Atvirai sakant, greito amerikietiško maisto niekada nemėgau, todėl „McDonalds“ restoranui –žinau, kad toks yra Klaipėdoje – nejaučiu jokių sentimentų. Man labiausiai patinka, ką man gamindavo mama. Ji gamina skaniai ir sveikai. Turiu žiūrėti, ką „metu į skrandį“. Jeigu nežiūrėčiau, man nepavyktų išlaikyti geros sportinės formos. Stengiuosi daugiau suvartoti baltyminio maisto, vaisių ir daržovių“, – sako R. Simpsas.
Vėl pokalbiui pasisukus apie Palangą ir miesto krepšinio klubą, jis negaili pagyrų klubo organizacijai. „Sąžiningai sakau, lygis – aukštas. Organizacija iš esmės niekuo nesiskiria, ką esu matęs namuose Merilende“, – tvirtino redakcijos svečias. Anot jo, vaikinai „Palangoje“ – labai profesionalūs.
Kalbos barjeras Reginaldui – ne kliūtis: „Krepšinis turi universalią kalbą. Kai vaikinai kalba net gimtąja kalba apie žaidimą, man dažnai atrodo, kad suvokiu, apie ką jie šnekasi. Kol kas išmokau tik kelis žodžius lietuviškai“.
Aikštelėje Palangoje Reginaldas jau sukūrė ne vieną krepšinio spektaklį, bet tikrą krepšinio aikštelės stebuklą atliko per rungtynes su Vilniaus „Perlo“-MRU komanda Palangoje sausio pabaigoje: esant lygiam rezultatui, jis paskutinę rungtynių akimirką kamuolį švystelėjo vos ne iš pusės aikštelės ir… pataikė, atnešdamas pergalę „Palangai“. „Labai smagu, kad man pavyko. Tai buvo savaitgalis, kuomet švenčiau savo gimtadienį, taigi pats sau pasidariau dovaną“, – šypteli R. Simpsas.
Jis prisipažino, kad ir Amerikoje jis nekart „ištempęs“ koledžą paskutinėmis rungtynių sekundėmis. Vis tik vaikinas sako, kad svarbiausia – komandinis žaidimas, „Palangos“ sėkmė. „Tik kaip viena komanda, kaip vienas būrys vaikinų, kuriuos jungia tas pats tikslas, galime pasiekti daug. Noriu, kad „Palanga“ būtų kuo aukščiau lentelėje, kad būtume čempionais. Žinau, kad mes esame pajėgūs tai padaryti“, – įsitikinęs „Palangos“ legionierius.