BŪK SVEIKAS IR GRAŽUS, MIELAS PAVASARI!

Palangos tiltas, 2025-03-28
Peržiūrėta
463
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Nuotr. šaltinis:  https://www.sptsilute.lt
Nuotr. šaltinis: https://www.sptsilute.lt

Kovas, atskubėjęs su pavasariniais žiedais, atnešė saulėtų dienų ir gražių renginių. Mėnesio pradžioje nuvilnijusios knygų ir Kaziuko mugės, dailiosios lyties atstovių pagerbimas su tarptautine moters diena ir Valstybės Atkūrimo 35 – tųjų metinių renginiai pagyvino šalies kultūrinį ir politinį gyvenimą. Mums, miesto literatams, buvo svarbi ir kovo 21-oji – tai yra pasaulinė poezijos diena. Šioms progoms ir skiriame savo poezijos kūrinius. 
                                                                     RAUDA

                                                            svaiginantis vynas

                                                            prisotino sofą

                                                            šeimininko gyvenimu

                                                           tingiai tįso gatvėje

                                                           tik varnos

                                                           nutūpusios

                                                           pliauškia niekus

 

                                                           JUODKRANTĖ

 

                                                          Marios skęsta rūke

                                                           Ančių krykavimas

                                                          Plėšiasi į erdvę

                                                          Šviesa liejasi

                                                          Akvarele į gatvę

                                                          Pasiklysta mintys...

                                                        Eglė Baranauskaitė
                                                       ............................................


                                                      SAULĖTI ŽODŽIAI

                                                         Į pievas širdyje,

                                                         į sielos arimus

                                                         sugrįžo paukščiai.

                                                         Pavasaris išdžiaustė

                                                         drobules

                                                          ir išvyniojo jis jausmus,

                                                         kad susirinktume žodžius – 

                                                         jie saulėti,

                                                         jų laukei... 

                                                         Nupinki lyg kasas vagas, 

                                                         į jas suberki saulės žodžių

                                                          sėklas – 

                                                         taip prisikels žmogaus dangus,

                                                         toks vaiskiai mėlynas

                                                          toks debesim gėlėtas... 


                                                         Adelė Daukantaitė
                                                         ......................................

                                                                      PAVASARIS

                                                       Atversiu langą vėjo gūsiui,
                                                       Atversiu langą saulės spinduliui,
                                                        Gimtosios žemės kvapui
                                                       Ir paukštelių čiulbesiui...
                                                       Pavasaris – taip lauktas -
                                                       Pražydo kvepiančiais žiedais širdy,
                                                       O ji paskendo žieduose...
                                                       Pavasari, esi tu mano lūpose,
                                                        Akyse ir žodžiuose!..
                                                       Aš – nuotaka tava
                                                       Žiedų apsuptyje!
                                                       Atvertas langas taip ir liks...
                                                       O pavasari! 
                                                       Tu – mielas man svetys. 

 

                                                                Irena Eitavičienė
                                                         ..........................................

 

                                                                 TILTAI

 

                                                            Nutieskime tiltus

                                                             Tarp mūsų širdžių,

                                                            Svajonių, saulėlydžių,

                                                            Ryto žarų.

                                                             Lai jųjų netemdo

                                                            Šešėliai pilki.

                                                            Lai tiltai sujungia...

                                                            Nematomi tiltai,

                                                            Bet jie jaučiami.

                                                            Kad lieptais pavirstų

                                                             Mūs' eilės visų, 

                                                            Paliesdamos

                                                            Širdis žmonių.

                                                            Sukurdamos 

                                                            Tiltą, galingą tvirtą.

                                                            Nijolė Fultinavičienė
                                                             ...........................................
 



                                                                       MINTYS

 

                                                            Nubangavo, nuvilnijo
                                                            Pievų smilgom mano mintys
                                                            Ir su vėju nulėkė sykiu...
                                                            Kaip man jas 
                                                            Dabar susigrąžinti
                                                            Iš gimtųjų tėviškės laukų?
                                                            Juk su vėju
                                                             Aš jau nebespėju...

                                                             Marytė Jurgaitytė
                                                             .......................................

                                                         ARTĖJANTIS PAVASARIS

                                                        Pajuodę medžiai ir šakos pilkos,
                                                        Pumpuras laukia saulės šviesos.
                                                         Šiluma lyg vilnijantis šilkas
                                                        Tuoj alsuojančią žemę apjuos.

                                                         Ir atgims, kas tik gali pakilti,
                                                         Sužaliuos vėl miškai ir laukai.
                                                         Ir suteiks mums gyvenimui viltį,
                                                         Išsilies kaip upelis jausmai.

                                                         Laima Kasperavičienė
                                                         ..................................................

                                                               POEZIJOS UGNELĖ

                                                              Ateik, poezijos ugnele,
                                                              Į mūsų sielas, protus, širdis,
                                                              Nušvieski Lyrai platų kelią
                                                              Ir mūsų likimus sušildyk!

                                                               Atneški meilę, gėrį, laimę,
                                                               Ošimą jūros, giesmes parkų,
                                                               Dienos triūsus, nakties palaimą,
                                                               Žvaigždžių šypsnius ir žiedus margus!

                                                               Atneški žiburių sietyną,
                                                               Gėlių kvapus prie gimto namo,
                                                                Kad Lietuvą – savo Tėvynę -
                                                               Mylėtume kaip brangią mamą!

                                                               Ugnele, šviesk ir neužgeski,
                                                               Dar ilgus amžius rodyk kelią
                                                               Ir santarvės takais atneški
                                                               Poezijos vaisius ir meilę!

                                                             Albinas Antanas Kazlauskas
                                                             .................................................

 

 LIETUVAI

Ačiū, Lietuva, Tau

Už laisvę,

Už Trispalvę,

Už Motinos žodį ir kalbą,

Už Mažvydo raštą,

Kudirkos giesmę.

Lietuva, priimki

Šimtmečio juostą, 

Į istoriją įpintą,

Laisvę, vienybę žmonių,

Meilę Lietuvai – Tėvynei!

Mūsų darbai, istorija ir ateitis.

                                                             Vytautas Lukšas
                                                           ………………………………….

                                                                   GODOS VALTYJE

 

                                                                    Kai vakaro žara

                                                                    Palieka bučinius languos,

                                                                    Tamsa ištiesia nuometus tylos,

                                                                    Žvelgiu į savo sielos valtį  - 

                                                                    Kodėl toks ilgesys?

                                                                    Kodėl kažko nesuprasto ilgiuos?

                                                                     Juk ne žvaigždėtų vieškelių ieškojau...

                                                                    Aš pakeles visas išbraidžiau,

                                                                    Ten sviržolės subadė kojas.

                                                                    Pavasariuos savuos

                                                                    Aš mėtų kvapo vis ilgėjaus

                                                                    Ir vis kartojos kaip sapnuos

                                                                    Neišsakytos godos...

                                                                    Susipynusios jausmuos

                                                                     Susėdo mano valtyje

                                                                    Ir plūduriuoja lig aušros,

                                                                    Kol ryto pranašai:

                                                                    praskridęs paukštis,vėjo šuoras

                                                                    Įžiebs naujos dienos troškimą,

                                                                    Iš meilės pančių išvaduos.

 

                                                                     Anelė Emilija Mažeivaitė
                                                                    .................................................

 

                                                               ŽIBUOKLIŲ TAKAIS

                                                              Vaikystės žibuoklių takais,
                                                              Kur saulė dar glosto delnus,
                                                              Kur vėjas kaip senas draugas
                                                              Šnabžda paslaptis gilias.

                                                              
                                                              Ir pievos jau kvepia pavasariu,
                                                              Ir šaltinis – skaidrus kaip stiklas...
                                                              Ten bėgom basi per rasą,
                                                              Tas džiaugsmas dar neišblėso...

                                                              Žibuoklės žydėjo ant kalno,
                                                              Melsvai nudažydamos žemę,
                                                              O laikas – toks greitas, pašėlęs, -
                                                              Vaikystės takų neužžėlė.

                                                               Dabar jau dienos kitokios,
                                                               Ir metai lyg paukščiai nuskrieja.
                                                               Grįžtu atminties laukais,
                                                               Kur vaikystės žibuoklių takai...

 

                                                                  Janina Narvilienė
                                                                  ..............................................

 

                                                                               MYLIU

 

                                                                         Myliu jūrą,

                                                                         Myliu paukštį

                                                                         Ir dangaus  beribį aukštį.

                                                                         Myliu saulę

                                                                         Myliu lietų

                                                                         Myliu gintarą smėlėtą

                                                                         Myliu žvaigždę vakarinę

                                                                         Myliu dainą, sutartinę.

                                                                         Myliu aistrą

                                                                          Džiaugsmo šokį

                                                                         Neesu naivi pirmokė.....

                                                                         Myliu mėlynas akis,

                                                                         Nesvarbu, ką jos sakys?

                                                                         Švelniai lūpas išbučiuosiu

                                                                         Meilei Žibute pamosiu!

                                                                         Oi, kokia graži diena!

                                                                         Dar širdy- ne sutema.

 

                                                                         Alma Viskontienė
                                                                        ........................................



                                                                  SVAJONIŲ METAS

                                                                 Kovas – svajonių metas,
                                                                 Kada jausmai atgimsta vėl.
                                                                  Ilgai kentėję nuo žiemos šalčių,
                                                                 Pavasari, pavasari, ateik greičiau!

                                                                 Pakelki galvą, pažvelki į saulę,
                                                                 Kurios ilgėjais visados.
                                                                 Nurims krūtinėj širdis iš naujo,
                                                                 Klausykis skardžios vyturio dainos.

                                                                 Pavasari, tu lauktas svečias,
                                                                 Ateini su šiltais saulės spinduliais,
                                                                  Su pirma rasa ant žalios vejos
                                                                 Ir su žibuokle miško šile.

                                                                 Štai, kaip gražu, kai atgimsta gamta,
                                                                 Žmogaus sieloje – turtingas metas.
                                                                 Kur kitą tokį turtą gali rasti?
                                                                 Nurimk, širdie, juk tavo svajonių metas!

                                                                   Jonas Pivoris 
                                                                  ...................................................
 

VARDAS

 

Vardas skambus ir garbingas,

Nuo amžių garsėjęs plačiai.

Vardas išliks nemirtingas

Lietuvių kartoms amžinai.

 

Vardas tų žemių plačiųjų,

Kur žmonės draugėj gyveno,

Nuo Baltijos iki jūrų Juodųjų

Rodė jėgą, kultūrą ir meną.

 

Vardas Karalių globotas,

Kardais ir žirgais garsėjęs,

Vardas Didžių Kunigaikščių,

Laisvės mintis žemėj sėjęs.

 

Vardas širdy sunokintas

Nuo mažo vaikelio lig žilo,

Skamba himnu tautos išgiedotas,-

Tas vardas – LIETUVA, iškyla.

                                                           Eduardas Povilaitis
                                                           …………………………………..

 

                                                             PAVASARIO  DŽIAUGSMAS

 

                                                             Ankstyvą pavasarį žydi žibuoklės,

                                                             Džiaugiasi visi melsvais jų žiedais

                                                             Ir tikina save, kad gražesnių

                                                             Už juos nėra.

                                                             Tyliai tyliai sako:

                                                             Šypsokis tu saulei,

                                                             Palaukės berželiui.

                                                             Rytmečio rasą bučiuoki...

                                                             Ateik pavasario taku,

                                                             Baltų obels žiedų nubarstytu,

                                                             Į mano baltą pasakų pasaulį.

                                                             Pavasaris – 

                                                             Svarbių valstybės švenčių metas,

                                                             Šventų Velykų ramus laukimas.

                                                             Kai girdis tylūs žodžiai:

                                                             Pavasaris – džiaugsmingas metų laikas,

                                                             Gražus atgimimas

                                                             Mūsų šalyje – Lietuvoje.

 

                                                             Nijolė Prušinskaitė - Bagdonienė
                                                               ......................................................

 

                                                  SKAMBUME PAVASARIO BALSŲ

 

                                                  Kai tirps pakrantėj sniegas paskutinis

                                                  ir debesys jau šilumą atneš,

                                                  aš patikėsiu dar viena praeinančia,

                                                  jau nebesugrįžtančia žiema.

 

                                                   Nušvis miškai ir kloniai,

                                                  paukštelių čiulbesys pašlaitėmis atplauks .

                                                  Pirmasis violetinis žibutės žiedas

                                                   prakalbins ir manęs palauks.

 

                                                  Kol nedega klevai nei sniegas,

                                                  kaštonai dar be žvakių, be šviesų...

                                                  Gerai, kad laikas duotas tiktai pavasariui,

                                                  kad jis sugrįžo po keistų žiemų.

 

                                                  Aš patikėsiu vėlei, 
                                                  kad saulės spindulys pro debesį

                                                  tuoj įsiskverbs į širdį, į namus.

                                                  Kad gluosnis šakomis į viršų

                                                   norės pakilti kaip žmogus.

                                                   Stefanija Šaltienė
                                                   .........................................


 



 

O, LIETUVA!

 

O, Lietuva!

Graži tu savo kloniais,

Akelėm ežerų, miškais.

Visus tu sutinki maloniai,

Džiaugies sugrįžtančiais vaikais.

 

O, Lietuva!

Mūs ateitis, rytojus,

Tu nuostabi, tokia miela.

Rūkais miegi tu užsiklojus,

Artojų žeme – Lietuva.

 

O, Lietuva!

Brangusis mano krašte,

Žydėk, žaliuok ir būk laisva!

Nešk išdidžiai tą laisvės naštą,

Kad priešui čia įžengt netektų,

Tu mūsų žeme – Lietuva!

                                                           Janina Vambutienė
                                                          …………………………………..

Palangos literatų klubo “Takai per kopas” kūrėjai

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Vaikams jau nuo mažų dienų reikia skiepyti, kad būtina gyventi švarioje, gražioje aplinkoje ir neteršti gamtos bei mokyti juos priimti sveikatai palankiausius mitybos sprendimus.


Visą savaitę darželyje šurmuliavo, judėjo vaikai. Rugsėjo 18- 22 dienomis vyko judumo savaitė.


Pasak Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorės prof. dr. Nataljos Istominos, slaugytojai – tai sveikatos specialistai, su kuriais pacientai užmezga patį glaudžiausią santykį. 


„Mano nuomone, triušis panašus į mane. Jis yra taikus, švelnus, ramus tačiau kartu stiprus bei energingas,“ – „Palangos tiltui“ sakė šventojiškis Vaidas Šimaitis. Primename, kad šie metai pagal kinų kalendorių – juodojo triušio metai.


Per visą savo gyvenimą šventojiškis Ramutis Šeštokas, dirbantis statybininku vienoje Palangos statybų bendrovėje ir kuris daugeliui yra žinomas kaip aktyvus visuomenininkas, niekada gyvenime sveikata nesiskundė. Tačiau koronavirusas (COVID-19) praėjusią savaitę savo šešiasdešimtmetį atšventusiam vyrui smogė netikėtai ir skaudžiai –...


Per visą savo gyvenimą šventojiškis Ramutis Šeštokas, dirbantis statybininku vienoje Palangos statybų bendrovėje ir kuris daugeliui yra žinomas kaip aktyvus visuomenininkas, niekada gyvenime sveikata nesiskundė. Tačiau koronavirusas (COVID-19) šią savaitę savo šešiasdešimtmetį švenčiančiam vyrui smogė netikėtai ir skaudžiai –...


Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojos gastroenterologės Sigitos Gelman, kepenų skausmo žmogus nejaučia, todėl kepenų ligos – vienos pavojingiausių „pasislėpusių“ ligų pasaulyje. Jų sergamumo rodikliai kasmet žaibiškai auga, o „pražiūrėtų“ atvejų nemažėja.


„Duok ranką, mielas drauge“, – rugsėjo 17dieną 10 valandą tarė Palangos senosios gimnazijos mokiniai. Siekdami aktyviai praleisti laiką, dar labiau susibičiuliauti su bendraminčiais ne tik iš savo mokyklos, bet ir su svečiais iš Palangos pradinės, „Baltijos“ pagrindinės mokyklos neįgaliųjų mokinukų klasių, rinkomės prie centrinės gelbėjimo...


Lapkričio 8 d. minima Europos sveikos mitybos diena. Minint šią dieną norime priminti, kad sveika mityba padeda kiekvienam žmogui jaustis gerai, būti energingesniu, sveikesniu. Norėdami sveikai maitintis turėtumėte pradėti nuo suvokimo, jog svarbu yra ne tik tai, ką Jūs valgote, bet ir kaip valgote. Norėdami pradėti sveikai maitintis turėtumėte atkreipti dėmesį į šias...


Trylikametis bėglys parsirado gyvas ir sveikas

Rasa GEDVILAITĖ, 2011 04 06 | Rubrika: Miestas

Praėjusį sekmadienį į Palangos policijos komisariatą kreipėsi palangiškė, pranešusi, jog iš namų išėjo ir negrįžta jos trylikametis sūnus. Laimei, jis į namus grįžo gyvas ir sveikas. Tačiau kokios priežastys nulemia paauglių troškimą palikti, nors ir trumpam, namus? Apie tai kalbėta ir prirašyta labai daug, o paauglystės tarpsnis įvardijamas kaip „sunkiu laikotarpiu“, kurio pasekmes ir...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius