„Darbo paieškos veja kitur–gyvenimą Palangoje atidedu iki senatvės“

 Jūratė RIEPŠAITĖ

Neretai tenka išgirsti pasakymą: tam, kad galėtume suprasti tikrąją savo gimtojo miesto vertę – reikia iš jo bent trumpam išvažiuoti, o vėliau sugrįžti. Iš Palangos išvykusi prieš šešerius metus jauna menininkė Radvilė Valužytė Palangos dar nepamiršo. Priešingai – ji su mielu noru sugrįžtų čia gyventi.

Kuo toliau, tuo arčiau link grafikos

„Visa mano vaikystė praslinko piešiant bei spalvinant ir tik atėjus paauglystei suvokiau, kokią svarbą mano gyvenime turi menas, piešimas, dailė. Tuo metu visus savo susikaupusius išgyvenimus, mintis, emocijas išliedavau popieriaus lape. Piešdavau intuityviai: tiesiog negalvodama save „talpinau popieriuje“. Supratau, jog norėčiau išmokti piešti profesionaliau, sužinoti daugiau, todėl pradėjau lankyti Palangos Stasio Vainiūno muzikos mokyklos dailės skyrių“, – apie savo kūrybos pradžią, prasidėjusią Palangoje, pasakojo R. Valužytė.

Labai stengdamasi šios mokyklos siūlomą keturių metų kursą R. Valužytė baigė per dvejus metus, tačiau tuo neapsiribojo. „Užbaigusi šį kūrybinio kelio etapą ir įgijusi pagrindinius dailės pradmenis, pabaigusi dešimtą klasę nusprendžiau išvykti iš gimtosios Palangos. Išvažiuoti nebuvo taip lengva, tačiau jau tada aš supratau, kad dailė man reiškia kur kas daugiau nei gimtųjų namų saugumas, tad susikroviau lagaminus ir išvykau mokytis į Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnaziją“, – kalbėjo pašnekovė.

R. Valužytė atviravo, jog meno mokykla jai buvo tarsi nauja pradžia. „Besimokydama ne tik praplėčiau savo žinias, tobulinau meninius įgūdžius, įvairias atlikimo technikas, bet taip pat susipažinau su naujais žmonėmis. Tačiau svarbiausia buvo tai, kad būtent ten atradau grafiką, kurios vėliau nebenorėjau paleisti. Mokyklos baigiamajam darbui pasirinkau sausos adatos – grafikos –techniką, todėl po baigimo ilgai sukti galvą dėl tolesnio savo kelio nereikėjo – pasirinkau grafinio dizaino studijas. Kadangi menas persmelkė visą mano gyvenimą, o man norėjosi dar daugiau, išvykau į Vilnių, ten, kur kūryba ir kultūrinis gyvenimas nuolat virte verda“, – sakė mergina.

Įstojusi į Vilniaus technologijų ir dizaino kolegiją, grafinio dizaino specialybę, R. Valužytė stengėsi dar labiau nei ankščiau, todėl jai buvo suteikta proga įgyvendinti vieną iš svajonių – išvykti pagyventi svetur. „Vos tik gavusi Erasmus mainų programos patvirtinimą, pusmečiui atsisveikinau su Lietuva ir išvykau mokytis į Portugaliją, Instituto Politecnico do Cavado e do Ave. Gyvendama šioje šalyje įgavau kur kas daugiau nei meninės patirties. Aš ne tik mokiausi, bet taip pat daug keliavau, bendravau: susipažinau su įvairių tautybių žmonėmis, išmokau ypač vertingų gyvenimo pamokų“, – išgyvenimais dalinosi R. Valužytė.

Anot merginos, patirtis, įgyta Portugalijoje, ją paskatino dar daugiau kurti, piešti bei dar profesionaliau gilintis į iliustracijos meną. „Grįžusi į Lietuvą nepamiršau, ko išmokau, tačiau ir tobulėti nenustojau. Aš ir toliau gilinausi į studijų teikiamas žinias, gerinau savo kūrybinius gebėjimus dalyvaudama įvairiuose renginiuose ir pleneruose bei toliau laisvu laiku kūriau piešinius ir ofortus“, – kalbėjo pašnekovė.

Menininkė grafikos nepamiršo kurdama ir baigiamąjį darbą. „Diplominiam darbui pasirinkau iliustracijų kūrimą bei knygos maketavimą tema „Lietuvių liaudies pasakos suaugusiems“. Pasirinkau vienas iš retesnių lietuvių liaudies pasakų, kuriose vyravo žiaurumo motyvai. Knygai sukurtos mano iliustracijos netiesiogiai perteikė pasakas: jomis buvo kuriama kūrinio nuotaika, o personažai jose buvo vaizduojami perkeltinėmis prasmėmis“, – pasakojo R. Valužytė.

„G/R Sketch“ pradžia

Šiuo darbu R. Valužytė baigė Vilniaus technologijų ir dizaino kolegiją, bet su grafika neatsisveikino – mergina kartu su studijų drauge Giedre Banevičiūte nutarė kurti pasivadinusios vienu vardu – „G/R Sketch“. „Pavadinimas „G/R Sketch“ susideda iš mūsų vardų pirmųjų raidžių, o „Sketch“ reiškia eskizą – visa ko pradžią, nuo jo gimsta idėjos, mintys. Juk didis darbas gimsta iš mažų dalykų. Darėm eskizus, piešėm – taip ir kilo mintis pradėti kurti kartu“, – pasakojo G. Banevičiūtė bei R. Valužytė.

2013-ųjų žiemą merginos pradėjo kurti pirmuosius darbus kartu. „Prigaminom atvirukų, padėkliukų ir sudalyvavome Kaziuko mugėje Vilniuje. Po to sekė darbų publikavimas „Facebook‘o“ erdvėje, individualūs užsakymai. Taip ir sukūrėm bendrą veiklą“, – sakė menininkės.

Kodėl dvi gana skirtingos merginos nutarė kurti pasivadinusios vienu vardu? „Pirmiausia, norime parodyti savo darbus, ką kuriam, kaip kuriam. Mūsų piešimo stilistikos pakankamai skirtingos, tačiau sugalvojome kurti kartu ir pasivadinti vienu vardu. Žinoma, siekiam pasidalinti savo darbais su kitais. Tikimės, kad kiekvienas mūsų iliustracijose gali atrasti kažką sau artimo, atpažįstamo“, – kalbėjo merginos.

R. Valužytė bei G. Banevičiūtė piešia, kuria iliustracijas, kurias pritaiko įvairiose srityse. Taip gimsta atvirukai, padėkliukai kavai ar arbatai, plakatai, drobiniai maišeliai, o ateityje jų piešinius bus galima išvysti ir ant marškinėlių.

Kalbėdamos apie patį kūrybinį procesą merginos pabrėžė, kad jos kuria labai asmeniškai ir individualiai. „Visi mūsų darbai yra pasverti per asmeninę prizmę, patirtį ir kasdienius išgyvenimus, kurie ir sukelia minčių kūrybai. Viskas nevyksta taip, kad tik ateiname, pamatome, nupiešiame ir įkeliame į „Facebook‘ą“. Iliustracijos perteikia nuotaiką, mus pačias ir mūsų kasdienius monstrus, kuriuos mes ir talpinam kasdien ant popieriaus lapų. O tuo pačiu kiekvienas mūsų piešiniuose gali atrasti ne tik mus pačias, bet ir dalį savęs“, – atviravo merginos.

„G/R Sketch“ darbus galima rasti „Facebook‘e“: https://www.facebook.com/gr.sketch ir susisiekti el. paštu: [email protected].

Palanga – mano namai

O ar Palanga dar turi kokios reikšmės jau gana seniai išvykusios iš Palangos R. Valužytės gyvenime? „Palanga – mano gimtasis miestas, čia visada gera sugrįžti, čia gyvena mano šeima, čia likę visi vaikystės prisiminimai, sentimentai, čia aš užaugau. Palanga – mano namai, tai nuomonė, kuri nesikeičia, o su kiekviena patirtimi vis labiau tai vertinu“, – atviravo mergina.

Ar menininkė sieja savo ateitį su Palanga? R. Valužytė neslepia, jog Palanga – jos namai, todėl su mielu noru ji sugrįžtų čia gyventi. „Vis dėlto, darbo galimybių ieškojimas veja mane į kitus miestus, tad gyvenimą Palangoje atidedu tik giliai senatvei“, – sakė R. Valužytė.